„Alumni grandi“ koncerte – P. Anderssonas ir NIKO

Publikuota: 2022-12-10 Autorius: Daiva TAMOŠAITYTĖ

2022 m. gruodžio 7 d. Nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje viešpatavo jaunų ir talentingų Lietuvos muzikų dvasia. Pirmojoje koncerto dalyje solo pasirodė muzikos pasaulyje jau įsitvirtinęs jaunasis virtuozas, pianistas Paulius Andersson, o antroje jis skambino su Gedimino Gelgoto vadovaujamu Naujų idėjų kameriniu orkestru (NIKO).

Paulius yra 16 tarptautinių konkursų laureatas, visiškai pasišventęs scenos menui ir koncertuojantis Lietuvoje ir užsienyje tarptautiniuose festivaliuose, parodose ir kituose renginiuose. Turėjęs puikius pedagogus nuo mokyklos iki muzikos akademijų (Emą Miklaševskają, Aleksandrą Žvirblytę, Zbignevą Ibelhauptą, Paolo Giacometti ir Keviną Kennerį), P. Andersson pasižymi profesionalumu, plačiu repertuaru, atsakingu požiūriu į atliekamų kompozitorių sumanymus ir epochos stilių. 2017 m. jis išleido savo pirmąją kompaktinę plokštelę, kurioje skamba klasikų ir romantikų kūriniai. Už pasiekimus muzikoje pianistui buvo paskirta Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos stipendija, o nuo 2022 metų jis tapo reziduojančiu „Drozdoff Society“ artistu Niujorke.

P. Andersson pasirodymą pradėjo J. S. Bacho kūriniais: Alexanderio Silotti redaguotu Preliudu h-moll, BWV 855a, Ferenco Liszto redaguotu Preliudu ir Fuga a-moll, BWV 543 ir Aleksandro Borovskio versija „Jesu Bleiber meine Freude“ iš Kantatos Nr. 147. Ramiai, gražiu tonu atliekamas Bachas suskambėjo naujomis spalvomis, nes buvo justi Pauliui būdingas improvizacinis pradas, prabildęs žinomus kūrinius taip, lyg jie būtų gimę čia ir dabar. Sudėtingos atlikti sudvigubintos melodinės linijos skambėjo galingai, akordika buvo gražiai įforminta. Toliau skambėjo jam dedikuotas kompozitoriaus Kristupo Bubnelio (g. 1995) kūrinys „Plaktukai be fortepijono“. Puikų virtuozišką kūrinį Paulius atliko įtaigiai ir įdomiai, perteikė jo spalvas ir charakterį su entuziazmu ir nuotaikingai. Pirmosios dalies pabaigoje skambėjo ilga, sudėtinga trijų dalių Viktoro Kosenko (1896-1938) Sonata fortepijonui Nr. 2, op. 14. Sveikintinas jaunų atlikėjų noras į repertuarą įtraukti Lietuvoje mažiau žinomų kompozitorių kūrinius. Ukrainiečių kompozitoriui būdingą postromantinį braižą pianistas perteikė su tikroviška skriabiniška jėga, čia galėjo atskleisti savo technines galimybes ir muzikalumą. Per pertraukėlę Gerūtos Griniūtės pakalbintas Paulius kalbėjo trumpai ir su sąmoju. Be kita ko, jis pasakė, kad „po Čiurlionio menų mokyklos viskas yra lengva“, ir kad jis dėkingas savo mokytojams, nes dabar tas žinias gali panaudoti savo darbe. Puiki mokykla ir darbštumas išties daug žada.

Antrojoje koncerto dalyje P. Andersson atliko fortepijono partiją su Naujų idėjų kameriniu orkestru (dirigentas Gediminas Gelgotas), kuris pateikė Antonio Vivaldi- Max Richter rekompozicijas iš „Keturių metų laikų“, „Vasarą“ ir „Žiemą“, M. K. Čiurlionio-Gedimino Gelgoto „Beauštančią aušrelę“, Gedimino Gelgoto Siuitą „2020-2022“, „Transitory“ ir „Never Ignore the Cosmic Ocean“. Pasaulio scenose ir svarbiuose Lietuvą reprezentuojančiuose renginiuose sužibėjęs G. Gelgotas tiek savo minimalistinėmis kompozicijomis, tiek inovatyvia scenos raiška jau pelnė pripažinimą: turi muzikos leidybos kompanijos „Peermusic Classical New Yourk-Hamburg“ paramą, o 2020 m. jam buvo įteiktas aukščiausias LR kultūros ministerijos apdovanojimas „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Nekelia abejonių NIKO muzikantų profesionalumas ir atsidavimas vadovo meninėms idėjoms. Vivaldi kūrinys jiems atliekant sublizga lyg tiltas tarp praeities ir dabarties, o paties G. Gelgoto kūryba yra intensyvi ir aprėpianti daugiau nei muzikines realijas. Panaudodamas daugiastilistinę prieigą jis išryškina tai, kas šiandienos jauniems žmonėms, kūrėjams, yra svarbu. Nuo „Transitory“ intymios ekspresijos iki „Never Ignore the Cosmic Ocean“ kone deklaracijos apie pasaulio būvį G. Gelgoto darbas liudija didelį šuolį šiuolaikinės muzikos kūrėjų ir atlikėjų baruose. Lietuva gali didžiuotis tuo, kad gausus būrys talentingiausių menininkų ir atlikėjų yra puikūs mūsų kultūros ambasadoriai pasaulyje ir įneša svarbų įnašą į naujausias sroves, tarp jų ir naujojo žmogaus įvaizdį: koks bus XXI a. žmogus, kokią žinią jis neš, kaip visa tai atsispindės muzikoje? Šio kolektyvo ir jo vadovo geniali įžvalga, energija ir talentas ne tik užkariauja pasaulio erdves, bet ir suteikia viltį, jog mūsų kultūra visada bus viena svarbiausių ateities sudedamųjų dalių pasaulio kultūroje.