Antroji EMCY tarptautinė konferencija vyko Lietuvoje

Publikuota: 2016-11-04 Autorius: Daiva Tamošaitytė
Antroji EMCY tarptautinė konferencija vyko Lietuvoje

2016 spalio 14–16 dienomis Vilniuje vyko Muzikos konkursų jaunimui Europos susivienijimo (European Union of Music for Youth, trumpai – EMCY) tarptautinė konferencija ir generalinė asamblėja. Konferencijoje dalyvavo konkursų organizatoriai iš Ispanijos, Danijos, Vokietijos, Rusijos, Ukrainos ir kitų šalių. 

MCY jungia per penkiasdešimt nacionalinių ir tarptautinių konkursų visoje Europoje. Įkurta 1970 metais Briuselyje, organizacija siekia koordinuoti ir vystyti konkursų sistemą ir šiuo metu aprėpia tūkstančius dalyvių iš trisdešimties šalių nuo Portugalijos iki Rusijos ir nuo Norvegijos iki Makedonijos. Tūkstančiai jaunuolių iki dvidešimt penkerių metų amžiaus turi galimybę pasirodyti, koncertuoti ir dalyvauti specialiai jiems rengiamuose turuose, meistriškumo kursuose, skelbti savo pasiekimus.

Pirmoji konferencija įvyko 2014 metais Liuksemburge, antroji šįmet – Lietuvoje. Atidarydamas konferenciją ir kreipdamasis į atstovus EMCY viceprezidentas Justas Dvarionas pasakė: „Jūsų dėka dabar esame ne tik geografinis, bet ir muzikinis Europos centras“. Jis pabrėžė, kad lietuviai dirba edukacijos procese, siekdami padėti jauniems atlikėjams tapti patikimais ir gerais specialistais. Konferencijos keliami klausimai buvo šie: kaip sujungti atlikėją ir klausytoją? Ar jaunas atlikėjas turi atkreipti jo dėmesį?

Atidaryme griežusi Rūta Mažolytė, daugelio EMCY konkursų nugalėtoja, pasak J. Dvariono, „reprezentuoja organizacijos lygį“, o naujus bendravimo su auditorija būdus pademonstravo spalio 15 d. Valdovų rūmuose vykęs Naujų idėjų kamerinio orkestro NIKO koncertas ir naujo albumo pristatymas. Apie ansamblį kalbėjo pirmoji prelegentė, viena iš ansamblio įkūrėjų ir jo narė, laureatė smuikininkė Augusta Jusionytė. Pasak jos, 8 narių orkestras yra ne tik daugelio konkursų laureatas, o jo vadovas Gediminas Gelgotas – vienas geriausių kompozitorių Europoje. Ansamblis laisvai renkasi repertuarą, atlieka G. Gelgoto, Arvo Pärto kūrybą ir bendradarbiauja su kitais panašaus pobūdžio naujų kelių ieškančiais kolektyvais ir atlikėjais, kaip antai estų ansambliu Kristjan Järvi. „NIKO keičia nuomonę apie tai, kas yra šiuolaikinė muzika: tai progresyvi klasikinė muzika“, – teigė Jusionytė. Pateiktame pavyzdyje iš koncerto Gewandhause – G. Gelgoto „Extracultural“ (simfonija 1) matyti, kaip kolektyvas įjungia populiariosios muzikos garsus, juos imituoja instrumentais, panaudoja radijo triukšmus. Pasak Jusionytės, tai – didelė visų įmanomų stilių sinergija, apimanti vizualinius efektus, scenografiją, akademinę ir populiariąją muziką. Video „Extracadenza“ parodė, kad naujų technologijų panaudojimas labai svarbus pritraukiant auditoriją. Tam naudojamos visos priemonės. Susidomėjusiems dalyviams J. Dvarionas pranešimą pakomentavo teiginiu, jog šiandien „literatūra be muzikos – ne literatūra, o muzika be vaizdo – nebe muzika.“

Kitą pranešimą skaitė Dana Kalytienė atstovaujanti „Natų knygynui“, pristačiusi Artist Data Base – susisiekimo tinklą muzikantams. Sukurta programa palengvina registraciją į visus konkursus internete, suteikia pasirinkimo įvairovę, administruoja ir konsultuoja. Dalyvių sąrašas, duomenų siuntimas vykdomas trimis kalbomis.

Projektų koordinatorė Eglė Venckutė pristatė finansavimo galimybes kooperaciniams Erasmus ir jaunimo programų projektams, o Eglė Deltuvaitė – ES programai „Kūrybiška Europa 2014-2020“. Pasak E. Deltuvaitės, 2014 m. startavusi ES programa „Kūrybiška Europa“ buvo formuojama kelerius metus, konsultuojantis su Europos kultūros ir kūrybiniu sektoriumi, remiantis įvairiais tyrimais, tarpiniais 2007–2013 metais veikusių analogiškų programų vertinimais ir kitais kokybiniais ir kiekybiniais duomenimis. Buvo išgryninti keturi pagrindiniai iššūkiai, su kuriais šiandien susiduria KKS: Europos kultūrų ir kalbų įvairovės nulemta rinkos fragmentacija, būtinybė sektoriams prisitaikyti prie reikalavimų, kuriuos kelia globalizacija ir perėjimas prie skaitmeninių technologijų, kultūros sektoriaus Europos ir nacionalinio lygmens palyginamų duomenų trūkumas bei mažų ir vidutinių įmonių patiriami sunkumai, susiję su nepakankamomis finansavimo galimybėmis. Siekdama investuoti į tas sritis, kuriose gali pasiekti maksimalų rezultatą, ES priėmė sprendimą  programoje numatytomis priemonėmis siekti vėlgi keturių pagrindinių tikslų: 1. didinti Europos kultūros ir kūrybos sektorių pajėgumus veikti tarptautiniu mastu, įskaitant šių sektorių veiklos vykdytojų ryšių ir tinklų stiprinimą; 2. skatinti tarptautinę kūrinių sklaidą ir veiklos vykdytojų judumą bei plėtoti auditorijos formavimo veiklą Europoje ir už jos ribų; 3. didinti finansinius kultūros ir kūrybos sektorių pajėgumus; 4. remti tarptautinį politinį bendradarbiavimą, kad būtų skatinama politikos plėtotė, inovacijos, auditorijos formavimas ir nauji verslo modeliai.

Justo Dvariono pranešimas supažindino su apklausos rezultatais dėl konkursų reikalingumo ir skaidrumo bei kokybės kriterijų. Pateikti klausimai buvo šie: 1. Ar šiandien muzikos konkursai turi prasmę? Kodėl? 2. Kas jums kaip konkurso dalyviui geriausiai atspindėtų konkurso skaidrumą ir objektyvumą? Apklausa atskleidė, kaip esami ir potencialūs muzikinių konkursų dalyviai vertina savo dalyvavimo patirtį, kaip vertina konkursų svarbą apskritai ir ko iš jų tikisi. 

Svečias iš Ukrainos Ivana Karabits supažindino su 1995 įkurtu tarptautiniu jaunų atlikėjų konkursu Vladimiro Horowitzo atminimui, kuris nuo 2002 metų yra EMCY narys. Prezentacija pateikė efektyvų bendradarbiavimą su radiju, kuris per dvidešimt metų daugiau nei 300 koncertų pristatė Ukrainą. Liuksemburgo filharmonijos atstovas Pascalis Stickliesas skaitė pranešimą apie koncertinių salių vaidmenį ugdant auditoriją. 2005 metais duris atvėrusi naujoji Liuksemburgo filharmonija pasižymi puikia akustika, modernia architektūra ir yra tapusi vienu svarbiausių Europos traukos bei inovatyvių programų vykdymo centru. Pagrindinė salė talpina 1496 vietų, kamerinė 310 vietų, salė vaikų teatrui 160. 63 procentai renginių skirti naujovėms, iš jų 42 procentai – koncertai jaunimui. Iš viso surengiama apie 370 koncertų, atskira programa skirta neįgaliesiems, ligoniams, kaliniams (450 koncertų). Diagramos rodo nuolat augantį lankytojų skaičių. Prie filharmonijos įkurta Muzikos lavinimo akademija muzikantus skatina įsijungti į edukacijos procesą, 11 tarptautinių ekspertų iš 6 šalių dirba įvairiais metodais seminaruose, rengia apvaliuosius stalus, diskusijas. Puikiai sutvarkytas didžiulis darbų tinklas gali būti pavyzdys ir Lietuvai, kurios nacionalinė filharmonija galėtų atkurti ne tik buvusį edukacijos tinklą šalyje, bet ir atsinaujinti kolegų pavyzdžiu. Įdomūs bei reikšmingi buvo ir kiti pranešimai.

Akivaizdu, jog panašios institucijos kaip EMCY palengvina kelius ir komunikaciją tarp pedagogų, įstaigų, sukuria sąlygas jauniems atlikėjams tobulintis tarptautiniu lygiu per įvairius tinklus. Kartu spartėja žinių perdavimo apykaita. Apie konkursų problematiką kalbamės su organizatoriais.

Justas Dvarionas (EMCY Viceprezidentas, pianistas):

Kokią naudą duoda EMCY rengimas Lietuvoje, kokie konferencijos rezultatai?

Konferencijos metu tarptautinių konkursų rengėjai pasidalino gerosiomis patirtimis, o tada, aišku, ir yra nemažai ką vieniems iš kitų išmokti. EMCY konkursų rengėjai siekia užtikrinti maksimalų konkursų rengimo, vertinimo ir rezultatų skaidrumą. Tad labai verta ir pasidalinti patirtimis apie vertinimo komisijos darbo ypatumus (nors daugelis aspektų jau apibrėžti EMCY kokybės standartuose). Visgi supratome, į ką dar būtinai reikėtų atkreipti dėmesį. Pavyzdžiui, atrankų į konkursus pagal audio ar video įrašus sistema. Kol kas taip rengiamos atrankos niekaip nėra reglamentuojamos EMCY kokybės standartuose, o konkursų rengėjai dažnai, nors ir stengdamiesi šį procesą įgyvendinti labai sąžiningai (tarkim, komisijos narys klauso ir vertina nežinodamas konkretaus atlikėjo vardo) sudaro sąlygas, kai tik vienas komisijos narys nulemia dalies jaunųjų atlikėjų patekimą ar nepatekimą į tolesnį atrankos etapą. Sutarėme, kad EMCY valdyba turėtų parengti rekomendacijas ir reikalavimus apibrėžiančius atrankas į konkursus ir, tikiuosi, jau kitos Generalinės Asamblėjos metu bus rastos tokios formuluotės, kurios padės ir įpareigos visus EMCY konkursus ir atrankas įgyvendinti dar skaidriau.

Pakomentuokite apklausos dėl konkursų rezultatus. Ar atlikėjai, nedalyvaujantys konkursuose, šiais laikais iš viso turi šansų realizuotis?

Atrankų į konkursus sistemos dviprasmiškumą, o ir kitus klausimus pastebėjo ir mūsų įgyvendintos konkursų dalyvių apklausos dalyviai. Įdomu, kad tiek Lietuvos jaunųjų konkursų dalyvių, tiek užsienio šalių atlikėjų atsakymai ir vertinimai gana panašūs. Absoliuti dauguma, nors tikrai ne visi laimi, vertina konkursus kaip itin profesiniam tobulėjimui naudingą ir muziko karjeros galimybei būtiną patirtį. O jau taip susiklostė, kad, kaip matyti, tie keli procentai pretendentų, kurie nėra patenkinti EMCY konkursais, dažniausiai nepatyrė sėkmingo atlikimo ir pozityvaus įvertinimo džiaugsmo.

 

Vygintas Gasparavičius (VšĮ „Natų knygynas“, tarptautinių B. Dvariono, M. K. Čiurlionio, Jaschos Heifetzo ir kt. muzikos konkursų organizatorius):

Lietuvoje yra organizuojama daugybė nacionalinių ir tarptautinių muzikos konkursų, kai kurie iš jų turi išskirtinai gilias tradicijas lyginant su kitomis Europos šalimis. 6-is iš jų yra remiami valstybės. Daug tai, ar mažai?

Svarbu pastebėti, kad tarptautiniai atlikimo meno konkursai yra neatsiejama Lietuvos kultūros sklaidos užsienyje dalis. Šią nuostatą laikau ašimi, aplink kurią formuluojami visi kiti tikslai bei uždaviniai rengiant tarptautinius muzikos konkursus, uždavus sau klausimus: „Ar gali būti per daug Lietuvos kultūros sklaidos užsienyje? Ar tokios nedidelės šalies, kaip Lietuva, kultūrinė erdvė svetur gali būti per plati?“ Lengviau atsakyti ir į klausimą, ar šeši valstybės finansuojami tarptautiniai konkursai yra daug, ar mažai... Be jokios abejonės, negalime atitrūkti nuo Lietuvos kultūros lauko realijų: pinigų kultūrai yra tiek, kiek jų yra, ir juos reikia panaudoti racionaliausiu ir efektyviausiu būdu. Tai, kad Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba nusprendė valstybės remiamų tarptautinių konkursų skaičių padidinti iki šešių, į finansuojamųjų sąrašą įtraukdami ir Tarptautinį Virgilijaus Noreikos vokalistų bei mūsų kolegų rengiamą Tarptautinį Juozo Pakalnio jaunųjų atlikėjų konkursus, rodo, kad tarptautinių konkursų rengimo veikla yra vertinama kaip svarbus Lietuvos kultūros sklaidos užsienyje veiksnys. Kad einame tinkama linkme, esame matomi ir pastebimi Europoje iliustruoja ir tai, kad Vilniuje pirmą kartą surengta tarptautinė muzikos konkursų organizatorių konferencija – Europos muzikos konkursų sąjungos jaunimui (EMCY) generalinė asamblėja. 

Kokia situacija kitose Europos šalyse? Kokia valstybės politika šiuo klausimu? Ką muzikos konkursai duoda šalies kultūrai ir kaip prisideda prie jos vystymosi bei lietuviškos muzikos sklaidos pasaulyje? 

Kitose šalyse situacija yra labai įvairi. Yra valstybių, pavyzdžiu sau laikančiu Lietuvą,  ir valstybių, finansuojančių tarptautinius konkursus tokiomis apimtimis, kad tų konkursų vien tik pirmosios vietos premija prilygsta dviejų Lietuvoje rengiamų tarptautinių muzikos konkursų ketverių metų biudžetams. Bet nemanau, kad šiuo keliu gali ir turi eiti Lietuva. Konkursų prizinio fondo didinimas prasmingu taps tik tuomet, kai išnaudosime visus kitus būdus ir paskatas populiarinti Lietuvos muzikos konkursus, pritraukti kuo daugiau aukšto lygio dalyvių iš kuo įvairesnių šalių. Kalbu apie pridėtines vertes, tokias, kaip koncertiniai prizai laureatams, meistriškumo kursai kaip sudedamoji prizo dalis, konkursų laimėtojų koncertinės veiklos organizavimas, kokybiškų garso bei vaizdo įrašų darymas konkurso metu, jų sklaida socialiniuose tinkluose ir įvairiose medijose po konkurso. 

Grįžtant prie mūsų valstybės požiūrio į tarptautinius muzikos atlikimo meno konkursus, reikia džiaugtis, kad požiūris yra nuoseklus. Per visą nepriklausomybės laikotarpį, keičiantis vyriausybėms, ministrams, kitiems politinio pasitikėjimo tarnautojams, dar nei karto nėra nutikę taip, kad tarptautiniai konkursai butų likę be valstybės dėmesio. Žinoma, vieni politikai aiškiau supranta tarptautinių konkursų esmę ir prasmę, kiti šiai sričiai dėmesio skiria mažiau, dėl jo tenka pakovot. Tačiau nuoseklumas šioje srityje yra, ir jis mums leidžia sistemingai ir aktyviai veikti ne tik Lietuvoje, bendradarbiaujant su daugeliu kultūros įstaigų ir organizacijų, bet ir tarptautiniu mastu. Dalyvavimas tarptautiniuose tinkluose užsienyje bei Europos muzikos vadybos profesionalų sukvietimas į Vilnių, kas pavyko rengiant šią tarptautinę konferenciją, yra itin svarbus. Buvimas aktyviais Pasaulio muzikos konkursų federacijos nariais, taip pat Lietuvos lyderystė EMCY organizacijoje mums atveria kelius ir suteikia naujų galimybių. Drauge su EMCY ir kitais Europos muzikos konkursais pastaraisiais metais nuosekliai siekėme ES paramos mūsų veikloms, galime pasidžiaugti, kad mums pavyko: gavome dalinį finansavimą tiek iš ES „Erasmus + Veiklus jaunimas“ programos, tiek ES „Kūrybiškos Europos“ programos. Vilniuje vykstančią tarptautinę muzikos konkursų organizatorių konferenciją ir EMCY generalinę asamblėją pasveikino Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris. Bet daug svarbiau yra tai, ką, pasinaudodami šiuo dėmesiu EMCY ir Lietuvai, galime nuveikti. O veikiame daugeliu krypčių: inicijuojame  Europos muzikos konkursams specialiai sukurtų kūrinių bendrą duomenų bazę, tuo pačiu stengdamiesi, kad lietuvių kompozitorių kūriniai būtų įtraukiami į programą bei atliekami ne tik Lietuvos muzikos konkursuose, bet ir vykstančiuose užsienyje. Analogišku principu ketiname keistis informacija apie žiuri narius, rekomenduoti Lietuvos muzikos pedagogus ir atlikėjus į užsienio konkursų žiuri komisijas, taip pat naudotis analogiškomis užsienio kolegų rekomendacijomis. Narystės EMCY dėka galime praplėsti informacijos apie Lietuvoje vykstančius muzikos konkursus sklaidą, Lietuvos konkursų nugalėtojams galime pasiūlyti koncertus Europos šalyse, meistriškumo kursus, daug kitų veiklų ir naudų. Tarptautinių muzikos atlikimo meno konkursų pagalba Lietuvą pristatome, kaip kūrybingą šalį, didiname Lietuvos kultūros prieinamumą užsienyje, skatiname muzikos atlikimo meno raidą Lietuvoje, populiariname lietuviškąją muziką, kompozitorius, atlikėjus, pedagogus. 

Rengdami tarptautinius muzikos konkursus, ypatingą dėmesį skiriame auditorijos plėtrai ir skaitmeninėms technologijoms, beje, šiuos klausimus gvildenome ir EMCY konferencijoje. Aiškiai suprantame, kad klasikinė muzika šiandieniniame pasaulyje dėl žiūrovo dėmesio konkuruoja ne tik su teatru, kitomis akademinėmis veiklomis, bet ir su visomis likusiomis pramogomis, tarp jų – pramoginio turinio srautu socialiniuose tinkluose. Prieš metus rengdami Tarptautinį M.K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursą, pirmą kartą Lietuvoje atrankinius turus transliavome internetu ir ši auditorijos plėtros priemonė išties pasiteisino. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos didžiojoje salėje stebinčiųjų perklausas skaičius buvo įprastas, gal kokie du šimtai žmonių, tačiau žiūrinčių konkursą internete – dešimt kartų tiek! Rengdami Tarptautinį Balio Dvariono konkursą, pratęsėme transliacijas internetu, daug rimčiau pažiūrėjome ir į statistiką. Konkursas buvo gyvai stebimas 55–iose pasaulio šalyse, paskutinių dviejų konkursų dalyvių pasirodymų pirmuosiuose turuose įrašai internete peržiūrėti per 50000 kartų. Niekas nepakeis džiaugsmo klausytis gyvo atlikimo, bet nūdien privalome būti ir ten, kur yra mūsų žiūrovas. Kalbu apie visos Lietuvos muzikos mylėtojus, negalinčius atvykti ir kelias dienas praleisti Vilniuje, taip pat apie pasaulyje pasklidusius Lietuvos atstovus, apie emigravusius ir norinčius nors per atstumą pasijusti mūsų šalies dalimi žmones, apie viso pasaulio muzikos mylėtojus. Naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis, Vilnius, Lietuvoje vykstantys tarptautiniai muzikos konkursai ir juose skambanti lietuviška muzika dar niekada nebuvo taip arti.

Mindaugo Mikulėno nuotraukose renginio akimirkos 

 

 

Susiję nariai

Daiva Tamošaitytė

Daiva Tamošaitytė

Muzikologė

Komentarai