AUKSINIAI ČIURLIONIUKAI
Pasaulinę muzikos dieną bus pagerbti 2023 metų AUKSINIO DISKO laureatai. Kolektyvų kategorijoje šiais metais bus apdovanotas Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos choras, vadovaujamas Romualdo Gražinio.
Dauguma žymių Lietuvos muzikų yra Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos absolventai. 1945 metais įsteigta Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla (tada Vilniaus dešimtmetė muzikos mokykla) jau po trejų metų, 1948-ųjų rudenį, turėjo ne tik bendrojo lavinimo klases, bet ir naują Choro skyrių būsimiems chorvedžiams bei choro dainininkams. Iki šių dienų aktyviai koncertuojantys trys mokyklos mokinių chorai aukščiausiu lygiu reprezentuoja lietuvių chorinę muziką Lietuvoje ir pasaulyje, dalyvauja įvairiuose festivaliuose, dainų šventėse, yra pirmieji daugelio kompozitorių kūrinių atlikėjai.
Šiandien, dėliodami choro biografijos mozaiką, randame labai daug žymių vardų, ypač iš pirmųjų metų, kai lankyti chorą buvo privaloma visiems. Ankstyvosiose choro nuotraukose matome būsimą habil. dr. Ingę Lukšaitę, pianistę Aldoną Dvarionaitę, smuikininkus Eduardą Digrį, Audronę Vainiūnaitę, Jurgį Dvarioną, violončelininką Davidą Geringą, kompozitorių Juozą Širvinską, dirigentus Alvydą Šulčį, Dalių Samėną, Joną Aleksą, architektą Augį Gučą (anuomet violončelininką) ir daugybę kitų jau vėlesnių metų absolventų.
Pirmasis ryškų choro dviejų dešimtmečių veiklos etapą formavo Antanas Jozėnas, čia dirbęs 1952–1971 m. Pradėjęs vadovavimą chorui A. Jozėnas nuo pat pradžių kūrė profesionalų kolektyvą. Iš mokinių reikalaudavo dėmesio, susikaupimo, nenuolaidžiaudavo net talentingiesiems.
Choro repertuare įsitvirtino lietuviškų dainų aukso fondas – Stasio Šimkaus „Oželis“, Čiur¬lionio harmonizuota liaudies daina „Ūžia girelė“, Antano Budriūno „Rudenėlis“ ir daugelis kitų. Pamažu greta dainų radosi solidesni kūriniai: E. Balsio muzika filmui „Žydrasis horizontas“, E. Griego, W. A. Mozarto opusai, G. B. Pergolesi „Stabat Mater“, O. Messiaeno „Trys mažosios liturgijos“. Kartu dainuodavo žinomi solistai. Ypač emocionalūs, įspūdingi būdavo choro pasirodymai su Virgilijumi Noreika. Juk būtent tuomet gimė ilgam choro biografijos puošmena tapę Bacho ir Gounod „Ave Maria“, Luigi Denzos „Funiculi, funicula“...
Moksleivių choras parengė rimtas programas gastrolėms Leningrade, Maskvoje, 7 koncertus atliko Vokietijos miestuose Erfurte, Veimare ir kt., padarė įrašų Radijo fonotekai.
Tai buvo ypatinga choro epocha. Solfedžio, ritmikos, muzikos teorijos, harmonijos, muzikos literatūros, kūrinių analizės pamokos formavo Antano Jozėno sumanyto profesionalaus kolektyvo pagrindus, tačiau vadovas norėjo ne tik išmokyti vaikus ansamblinio dainavimo, bet ir padėti jį pamilti, atskleisti jiems dainavimo kartu grožį.
1971 m. Čiurlionio mokyklos chorui pradėjo vadovauti Rimantas Zdana¬vičius. Vienas įspūdingiausių to laikotarpio įvykių – 1977 m. pastatyta Broniaus Kutavičiaus opera „Kaulo senis ant geležinio kalno“, o kiek vėliau (1979 m.) parengta jo oratorija „Paskutinės pagonių apeigos“ ilgam įsitvirtino mokyklos choro repertuare, pelnė šlovę ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Kūrinys ne kartą skambėjo Vilniuje, buvo atliktas Rygoje, Leningrade ir Maskvoje.
Kalbėdamas apie savo vadovauto choro repertuarą, Rimantas Zdanavičius sakė: „Pradėjęs dirbti Čiurlionio mokykloje neabejojau, kad būsimieji chorų dirigentai visais pojūčiais (dainuodami, grodami, diriguodami) turi pajusti paskutinių penkių šimtmečių chorinės muzikos raidą, stilius, atlikimo ypatumus. Tad formuodamas choro repertuarą ieškojau prieinamų kūrinių nuo Renesanso iki šiuolaikinės muzikos. Vaikai su ypatinga menine nuojauta interpretuodavo Lasso, Palestrinos, Monteverdi, Corelli, Scarlatti, Pergolesi, Händelio kūrinius. Nemažą repertuaro dalį sudarė šiuolaikinių autorių – Benjamino Britteno, Veljo Tormiso, Einojuhanio Rautavaaros, o ir lietuvių kompozitorių – Bajoro, Balakausko, Bražinsko, Martinaičio ir kitų – kūryba. Ir, žinoma, Kutavičiaus opusai, kurių daugelio buvome pirmieji atlikėjai. Jautėmės privilegijuoti, turėdami tokio masto kūrėjų po mokyklos stogu.“
Tuo metu išsiplėtė ir mokyklos choro kūrybinių partnerių būrys – ansamblis „Musica humana“, dainininkė Giedrė Kaukaitė, vargonininkai Bernardas Vasiliauskas, Leopoldas Digrys. Gyvas buvo ir choro koncertinis gyvenimas gastrolėse: įsimintina egzotiška kelionė į Osetiją, pasirodymai Rygoje, Taline, Veimare, Duisburge. Koncertuota Leningrado konservatorijos, filharmonijos, Maskvos konservatorijos Didžiojoje ir Rachmaninovo salėse.
Būtent tuo laiku gimė dar dvi gražios visos Čiurlionio mokyklos tradicijos, prie kurių atsiradimo ir plėtotės esmingai prisidėjo choras. Koncertą „Viva la musica“, pasak Zdanavičiaus, „įkvėpė geismas kartą per metus jaukiai, šeimyniškai pamuzikuoti savo namuose“. Kita – naujametės operos – tradicija „atsirado kaip vožtuvas susikaupusiai energijai išlieti, atitrūkti nuo mokyklos rutinos“.
Jau daugiau kaip du dešimtmečius mokyklos choro istorijoje tęsiasi Gražinio laikas.
Romualdas Gražinis – Čiurlionio menų mokyklos, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventas, dirigavimą ir grigališkąjį choralą studijavęs dar ir Paryžiuje. R. Gražinio muzikiniam skoniui, įgūdžiams formuotis, ko gero, lemtingos svarbos turėjo dainavimas Zdanavičiaus ir Kutavičiaus laikų mokyklos chore. Choro dirigento profesijos jis siekė tuo metu, kai prasidėjo atlydys, brendo atgimimas ir nepriklausomybės siekis.
Tiesiogiai pažinta mokyklos choro gyvensena, tradicijos ir atvirumas naujovėms lėmė Gražinio, jau savarankiško dirigento, savybes, kurios ir šiandien yra atpažįstamos kaip šio choro originalumo bruožai.
Choras – neatsiejama mokyklos vidinio gyvenimo dalis, taip pat reprezentacinių koncertų puošmena. Tikru mokyklos įvykiu kasmet tampa Choro dirigavimo skyriaus abiturientų egzaminai-koncertai. Be šio choro neįsivaizduotume Nacionalinio Jono Aleksos jaunųjų dirigentų konkurso, naujametės operos, tradicinio koncerto „Viva la musica“. Dabar, laisvoje valstybėje, mokyklos choras drąsiai renkasi įdomų repertuarą, gastrolių maršrutus. Du kartus aplankyta Škotija, Vokietija, koncertuota Prancūzijoje (Paryžiuje), Vengrijoje, Čekijoje, Sakartvele, Lenkijoje, Švedijoje, dalyvauta Toronte vykusioje JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėje. Nepakeičiamos kasdieniniame darbe R. Gražinio talkininkės – chormeisterė Gitana Trimirkaitė ir koncertmeisterė Sigutė Gražinienė bei būrys talentingų pedagogų.
Pasakoja Romualdas Gražinis: „Čiurlioniukų repertuaro aukso fondas buvo ir tebėra Čiurlionio harmonizuotos liaudies dainos, Juozo Naujalio ir Broniaus Kutavičiaus dainos. Kasmet repertuarą stengiamės kreipti vis kita linkme, kad chore dainuojantys moksleiviai pažintų įvairios stilistikos muziką. Vis grįžtame prie Renesanso epochos kūrybos. Esame dainavę Buxtehudeˊs kantatą, Mozarto, Mendelssohno-Bartholdy motetus, Mozarto noktiurnus, Gabrielio Fauré giesmes arba atskiras dalis iš jo „Reguiem“, taip pat Mauriceˊo Duruflé motetus ir „Reguiem“. Iš atliktų lietuvių kompozitorių kūrinių įsimintiniausi Onutės Narbutaitės oratorija „Centones meae urbi“ (kartu su kameriniu choru „Aidija“), Broniaus Kutavičiaus oratorija „Paskutinės pagonių apeigos“, taip pat A. Martinaičio kantata „Cantus ad futurum“, F. Bajoro oratorija „Varpo kėlimas“, premjeriniai lietuvių kompozitorių kūriniai.“
Dera paminėti ir mokyklos choro repertuarą papildžiusius Zoltáno Kodály vokalinius kūrinius, Ludwigo van Beethoveno Fantaziją solistams, chorui, fortepijonui ir orkestrui, lenkų kompozitoriaus Henryko Jano Botoro simfoniją „Ubi caritas“, parašytą Europos kultūros sostinės Vroclavo užsakymu. Dalyvauta programoje „Kinas kaip muzika“, kurioje skambėjo žinomų lietuvių kompozitorių Eduardo Balsio, Vytauto Barkausko, Broniaus Kutavičiaus, Giedriaus Kuprevičiaus, Giedriaus Puskunigio ir kitų muzika filmams. Mokyklos choras įrašė Anatolijaus Šenderovo muzikos Andriaus Juzėno filmui „Getas“ garso takelį.
1989 m. R. Gražinio suburtas ir iki šiol vadovaujamas kamerinis choras „Aidija“ – tarytum vyresnioji mokyklos choro sesuo. „Aidijoje“ gali atpažinti veidus ir balsus tų, kurie ilgam lieka ištikimi šiai kerinčiai kūrybinei veiklai. Ar už jos neslypi lemtinga mokyklos choro patirtis ir dvasia?
Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos choro galima pasiklausyti:
https://www.muzikusajunga.lt/garso-irasu-galerija/ciurlioniuku-balsas-2016-2018-romualdas-grazinis
Čiurlioniukų balsas 1952 - 1972 Antanas Jozėnas | Audio įrašų galerija (muzikusajunga.lt)