Baltijos šalių orkestrų festivalis baigėsi: kas toliau?

Publikuota: 2016-04-21 Autorius: Ieva Bačiulytė
Baltijos šalių orkestrų festivalis baigėsi: kas toliau?

Praėjusią savaitę skambiu akordu – Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertu Vilniaus kongresų rūmuose baigėsi neeilinis muzikinis renginys Baltijos šalių muzikos padangėje – Baltijos šalių orkestrų festivalis. Pasak vieno iš festivalio sumanytojų maestro Gintaro Rinkevičiaus, dėl didžiulio muzikantų skaičiaus gastroliuojantis simfoninis orkestras apskritai yra retas reiškinys, o šio festivalio metu keliavo ir savo talentu bei muzika su kaimyninių šalių publika dalijosi visų trijų Baltijos valstybių simfoniniai orkestrai. Diriguojami savo meno vadovų su garsiais solistais iš viso Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje jie surengė devynis koncertus. Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro organizuotas renginys savo eilės laukė net 16 metų – būtent 2000-aisias Baltijos šalys paskutinį kartą keitėsi simfoniniais orkestrais. Apie tai, kokie įspūdžiai pasibaigus festivaliui, kylančios įžvalgos ir publikos reakcija kalbamės su vienu iš festivalio sumanytojų, Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovu ir vyriausiuoju dirigentu Gintaru Rinkevičiumi.

Maestro, su Baltijos šalių orkestrų festivaliu lankėtės Taline ir Rygoje, Estijos ir Latvijos nacionaliniai simfoniniai orkestrai, diriguojami savo meno vadovų, jau koncertavo Vilniaus kongresų rūmų scenoje. Kokie Jūsų įspūdžiai apie kaimynų simfoninius orkestrus? Kaip mes atrodome šalia jų?

Visų pirma reikia pastebėti, kad tai nėra rungtynės ar simfoninių orkestrų konkursas – tai simfoninių orkestrų festivalis. Simfoniniai orkestrai yra kolektyvai, susidedantys iš gausybės muzikantų, todėl apie kokybę galima kalbėti labai daug, ir čia yra įvairių niuansų. Tačiau bendras Baltijos šalių simfoninių orkestrų lygis, mano nuomone, yra panašus – nėra taip, kad vienas orkestras būtų žymiai pranašesnis už kitą. Mūsų kultūrinis lygis, ačiū Dievui, yra aukštas. Tačiau visokių baimių dėl bendro muzikinio lygio, be abejo, yra, ir problemų yra labai daug.

Ar galėtumėte įvardinti keletą iš jų?

Pirmiausia, bendra Baltijos šalių problema yra tai, kad mes neturime didelio konkurso į simfoninio orkestro muzikantų vietas. Nėra taip, kad mes neturėtume gerų muzikantų. Problema labai paprasta – deja, mūsų šalys yra nepakankamai aukšto ekonominio lygio, ir geriausi muzikantai išvažiuoja. Kalbant apie Lietuvą, mums verkiant reikia normalios koncertų salės. Į koncertus einu ne tik kaip dirigentas, bet ir kaip klausytojas. Ir kaip klausytojas aš jaučiuosi blogai, kai simfoninis orkestras groja gerai, bet nėra tikro, gražaus muzikos skambėjimo tik dėl to, kad salėje prasta muzikos akustika. Vilniuje taip ir nepastatyta normali koncertų salė, ir neaišku, ar kada bus pastatyta.

Baltijos šalių orkestrų festivalis baigėsi. Kaip manote, ar yra reikalingas toks renginys mūsų klausytojams?

Mano galva, vienareikšmiškai yra labai puiku, kad vyksta toks festivalis ir kad Lietuvos publika gali išgirsti Latvijos ir Estijos simfoninius orkestrus. Tačiau mes be galo priklausomi ir nuo publikos, nes dirbame tam, kad klausytojai mus išgirstų. Nors salės buvo ir pilnos, mes labai jautėme tą skirtumą – kai yra sudėtingesnė programa, tai ir domėjimasis tuo koncertu mažesnis. Jeigu žinomas solistas, žinomas dirigentas, jeigu žinoma, pažįstama programa, tuomet publikos yra daugiau. Vis dėlto man atrodo, kad publika turėtų domėtis ne programa, o būtent, kad atvažiuoja į Vilnių kitos šalies sostinės simfoninis orkestras. Gastroliuojantis simfoninis orkestras – ne toks dažnas reiškinys. Turbūt dažnai publika mano, kad tik Berlyno filharmonijos, „La Scalos“ arba Leipcigo „Gewandhauso“ orkestras yra verti išskirtinio dėmesio. O kai atvažiuoja kaimynai, atrodo, nėra taip svarbu – juk kada nors nuvažiuosiu į Rygą ir paklausysiu. Bet taip galima visą gyvenimą galvoti ir nepaklausyti. Kita vertus, mūsų misija yra ir edukacinė, todėl aš galvoju, kad visom prasmėm publikai toks festivalis yra labai reikalingas.

Kokie kaimynų atsiliepimai apie Jūsų organizuojamą festivalį?

Didžiausio susidomėjimo festivalis sulaukė Latvijoje – tiek iš publikos, tiek iš valdžios. Salė buvo sausakimša, taip pat labai teigiamų atsiliepimų sulaukėme iš Latvijos nacionalinio simfoninio orkestro vadovybės, labai rimtas yra Latvijos valdžios požiūris. Todėl yra planų ateičiai pakartoti tokį festivalį 2018-aisiais, kuomet visos valstybės minės savo Nepriklausomybės šimtmečius.

 

Fortepijono virtuozas Alexander Palei: „Į Lietuvą grįžtu kaip namo“

Baltijos šalių orkestrų festivalis šią savaitę baigsis ypatingu akcentu – balandžio 15 d. Vilniaus kongresų rūmų scenoje kartu su festivalio šeimininkais – Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, diriguojamu maestro Gintaro Rinkevičiaus, pasirodys ir Lietuvos publikos numylėtinis – fortepijono virtuozas Alexander Palei. Viso pasaulio koncertų sales savo unikalia grojimo technika ir ugninga charizma stebinantis muzikantas sako, kad Lietuva yra viena iš tų šalių, į kurias jis sugrįžta dažniausiai. Šiuo metu Paryžiuje gyvenantis garsus pianistas prieš koncertą Vilniuje savo gerbėjams sutiko duoti išskirtinį interviu, kuriame kalbamės apie jo draugystę su maestro G. Rinkevičiumi, ryšius su Lietuva, didžiausias gyvenimo aistras ir laisvalaikį. 

Pone A. Palei, dažnai grįžtate į Lietuvą – čia jau turite savo gerbėjų būrį. Kas Jus traukia čia sugrįžti?

Taip, Lietuvoje aš groju dažnai – turbūt dažniau nei kitose užsienio šalyse. Čia aš jaučiuosi kaip namie. Dievinu maestro G. Rinkevičių. Per savo karjerą esu grojęs su gausybe įvairių dirigentų ir orkestrų, tačiau turiu pripažinti, kad taip gerai, kaip groti, diriguojant maestro, nebuvo niekur. Jis mane jaučia geriau nei bet kas kitas – ir tai ne komplimentas. Džiugina ir tai, kad kiekvienais metais grįžęs į Vilnių randu orkestrą grojant vis geriau ir geriau. O dėl gerbėjų – aš tikiuosi, kad jų yra, ir man labai malonu dėl to. Man patinka publika Lietuvoje – patinka ne tai, kaip jie šaukia „bravo“, o tai, kaip jie klauso. Patikėkite, jūsų publika moka klausytis geriau nei Vakarų Europoje.

Kada prasidėjo Jūsų draugystė su maestro G. Rinkevičiumi?

Nuo Maskvos konservatorijos laikų Lietuvoje turiu daug draugų – ten lietuvių studentų grupė buvo pati didžiausia, aš visus juos pažinojau ir jie visi buvo mano draugai, tarp jų – ir maestro G. Rinkevičius. Mūsų draugystė su maestro trunka labai ilgai, kartu sugrota daugybė koncertų. Pirmą kartą su G. Rinkevičiumi atlikau Antrąjį J. Brahmso koncertą fortepijonui ir nuo to laiko Lietuvoje groju kasmet. G. Rinkevičiui Dievas davė didelį talentą – dirigentu reikia gimti. Aš pats diriguoju, bet manau, kad negimiau dirigentu – aš gimiau pianistu. O jis gimė dirigentu. Neįsivaizduoju jo niekuo kitu. Tai – nuo Dievo.

Girdėjome apie Jūsų naują pomėgį – operą ir Jūsų kaip dirigento debiutą joje.

Opera nėra naujas mano pomėgis – tai antra didžiausia aistra mano gyvenime po fortepijono. Mane taip auklėjo muzikos mokykloje – kai gerai pagrodavau koncertą, mokytoja man dovanodavo operų įrašus su garsiausiais solistais. Diriguoti aš pradėjau tik dėl to, kad dievinu operas. Todėl negalėjau atsisakyti šio malonumo. Prancūzijoje pradėjau nuo mažos W. A. Mozarto operos „Bastien und Bastienne“, po to dirigavau kelias didesnes, o vėliau atėjo laikas G. Verdi „Traviatai“. Bet vis tiek aš laimingiausias prie fortepijono. Kažkada G. Rinkevičius man pasiūlė padiriguoti Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui, bet aš pasakiau: „Ne, man kur kas didesnis malonumas groti fortepijonu, diriguojant maestro!“

Kas Jus labiausiai įkvepia kasdieniniame gyvenime? Kokie Jūsų didžiausi džiaugsmai?

Labai mėgstu literatūrą, labai daug skaitau – buvau nuo vaikystės prie to pratintas. Kiekvieną dieną repetuoju ir kiekvieną dieną skaitau. Namuose turiu didžiulę biblioteką. Toliau – tapyba, skulptūra, architektūra, teatras. Tai yra ne pomėgiai, tai – kultūra, kuri nepertraukiamai susijusi su muzika. Deja, dažnai pastebiu, kad to stokoja mano jaunieji kolegos. Jų pirštai dirba gerai, bet didelės kultūros tame nėra. Man sekasi – kur benuvažiuočiau, visada turiu laiko apžiūrėti miesto architektūrą, pasivaikščioti po muziejus. Todėl aš ir Vilnių pažįstu labai gerai, žinau čia visus muziejus. Neseniai atradau XX a. pradžios lietuvių tapybą – tai tikras lobis! Gaila, kad ne visi tą įvertina, juk lietuvių tapyba – tai ne vien M. K. Čiurlionis. Mūsų pomėgiai su žmona sutampa, ji taip pat labai daug skaito, ir per savo atostogas – paprastai tai būna savaitė ar dvi – mes važiuojame į Vieną ar Berlyną, ir apžiūrinėjame miestus, vaikščiojame po muziejus. 

 

Baltijos šalių orkestrų festivalį tęsia Latvija (2016-04-04)

Po itin sėkmingo atidarymo koncerto, kuriame pasirodė žvaigždės iš Estijos, Baltijos šalių orkestrų festivalis kviečia į dar vieną ypatingą pasirodymą. Šį ketvirtadienį, balandžio 7 d., Vilniaus kongresų rūmuose Lietuvos publikai prisistatys Latvijos nacionalinis simfoninis orkestras, vadovaujamas savo meno vadovo maestro Andris Poga. Koncerte taip pat grieš ir žymiausia šių laikų latvių smuikininkė Eva Bindere.

A. Poga – klasikinės muzikos pasaulyje sparčiai kylanti žvaigždė. Jau spėtas praminti „latvių fenomenu“, jaunasis maestro pamažu užkariauja garsiausias pasaulio koncertų sales. „Prisiminkite šią pavardę. Jis nenustos mūsų stebinti“, – rašė Prancūzijos žurnalas „Diapazon“ po A. Pogos debiuto su Paryžiaus simfoniniu orkestru. Ir išties, talentingasis dirigentas iš Latvijos išrankios ir rafinuotą skonį turinčios Prancūzijos publikos nesiliovė žavėti ir toliau. „A. Pogos buvimas scenoje – natūralus ir visa apimantis. Demonstruodamas išskirtinius techninius įgūdžius ir nenugalimą vidinę jėgą, jis nedelsiant paima į savo rankas visą orkestrą. Viena ranka grakščiai suvaldo muzikinę kelionę, pilną pavojų ir spąstų“, – maestro A. Pogai negailėjo liaupsių prancūzų dienraštis „Le Figaro“.

Kas šis, net didžiausius kritikus nutildantis debiutantas, vos 33-ejų tapęs Latvijos nacionalinio simfoninio orkestro meno vadovu, Lietuvos publika galės pamatyti jau balandžio 7 d. Tai bus pirmas kartas, kai A. Poga koncertuos Lietuvoje. Dirigentas neslepia, kad su nekantrumu laukia savo debiuto: „Kiekvienas pasirodymas man yra svarbus, tačiau, žinoma, – kūrinio atlikimas pirmą kartą ar dirigavimas ten, kur dar nesi buvęs, visuomet yra ypatinga patirtis“, – sako A. Poga.  Jaunasis maestro džiaugiasi ir į Lietuvą jį atvedusio Baltijos šalių orkestrų festivalio idėja: „Visi trys simfoniniai orkestrai, dalyvaujantys Baltijos šalių orkestrų festivalyje, atlieka svarbų vaidmenį Baltijos valstybių klasikinės muzikos scenoje. Todėl dalyvauti šiame festivalyje kartu su Latvijos nacionaliniu simfoniniu orkestru man yra išties jaudinanti ir labai įdomi patirtis. Kartu tai ir unikali galimybė pasidalinti savo muzikine išraiška su Vilniaus ir Talino publika. Tikiuosi, kad šis festivalis ateityje taps puikia tradicija“, – teigia maestro A. Poga.

Kartu su A. Poga bei Latvijos nacionaliniu simfoniniu orkestru ketvirtadienio vakarą ant scenos pasirodys ir žymiausia latvių smuikininkė E. Bindere. Garsi solistė, kamerinės muzikos atlikėja ir Oksfordo filharmonijos orkestro koncertmeisterė, 15 metų buvo ir Gidono Kremerio vadovaujamo ansamblio „Kremerata Baltica“ pirmuoju smuiku. „Tai buvo nuostabi, didžiulė ir labai svarbi mano gyvenimo patirtis, kuri atvedė mane į profesionaliąją muziką. Mano širdis visada bus su jais ir aš visada liksiu dėkinga Gidonui už tai, kad atvėrė man duris į didesnius muzikinius horizontus, ir aš galėjau tapti tuo, kuo esu dabar“, – sako E. Bindere, dėl šeimyninių aplinkybių turėjusi palikti ansamblį.

Atlikėja neslepia, kad pasirodymui Lietuvoje ruošia ypatingą kūrinį: „Vilniuje aš atliksiu L. van Bethoveno Koncertą smuikui ir orkestrui, kuriuo žaviuosi ir vis dar negaliu patikėti, kad pabudinsiu šią nuostabią muziką savo pačios širdimi ir rankomis“, – džiaugiasi garsi smuikininkė.

Antrajame Baltijos šalių orkestrų festivalio koncerte Latvijos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas maestro A. Pogos, taip pat atliks latvių kompozitoriaus P. Vasko kūrinį „Lauda“ bei D. Šostakovičiaus Pirmąją simfoniją.

 

Smuikininkė E. Bindere: „Vilniuje pabudinsiu muziką savo širdimi ir rankomis“

Baltijos šalių orkestrų festivalio metu balandžio 7 d. Vilniaus kongresų rūmuose kartu su Latvijos nacionaliniu simfoniniu orkestru, vadovaujamu jauno ir talentingo maestro Andris Poga, koncertuos viena žymiausių latvių smuikininkių Eva Bindere. Garsi solistė, kamerinės muzikos atlikėja ir orkestro koncertmeisterė E. Bindere ilgą laiką buvo Gidono Kremerio vadovaujamo ansamblio „Kremerata Baltica“ pirmuoju smuiku, o dabar nesustoja tobulėti grodama garsiuose kameriniuose ansambliuose ir Latvijos publikai pristatydama naujus kūrinius. Specialiame interviu Lietuvos skaitytojams smuikininkė pasakoja apie savo pažintį su G. Kremeriu, darbą ansamblyje „Kremerata Baltica“, dabartinę savo veiklą ir artėjantį Baltijos šalių orkestrų festivalio koncertą Vilniuje.

Iš garsios muzikų šeimos kilusios E. Bindere pavardė daugiausiai yra siejama su garsiu kamerinės muzikos ansambliu „Kremerata Baltica“, kuriame atlikėja praleido 15 metų. „Tai buvo nuostabi, didžiulė ir labai svarbi mano gyvenimo patirtis, kuri atvedė mane į profesionaliąją muziką. Mylėjau tai, ką dariau, todėl manau, kad man labai pasisekė, jog buvau pasirinkta šiam projektui. Juk tada dar niekas iš mūsų nežinojo, kad tai taps mūsų pastoviu darbu ir gyvenimo keliu“, – pasakoja žymi smuikininkė.

Paklausta apie savo pirmąją pažintį su pasaulinio garso smuikininku G. Kremeriu, E. Bindere sako apie tai galinti kalbėti nesustodama: „Kaip aš drebėjau, pirmą kartą sutikusi G. Kremerį, kaip mes grojome perklausoje kartu su Tatjana Grindenko, o maestro Saulius Sondeckis klausėsi mūsų...“ Ir neslepia emocijų: „Negalėjome sulaikyti ašarų, kai Gidonas užgrojo A. Piacolos tango „Oblivion“ (liet. „Užmarštis“). Mano širdis visada bus su jais ir aš visada liksiu dėkinga Gidonui už tai, kad atvėrė man duris į didesnius muzikinius horizontus, ir aš galėjau tapti tuo, kuo esu dabar“, – sako E. Bindere. 

Dėl šeimyninių priežasčių palikusi savo numylėtą ansamblį, garsi smuikininkė įsitraukė į daugybę naujų veiklų. „Dabar groju kameriniame orkestre „Rusijos virtuozai“, vadovaujamame gero draugo ir fantastiško violončelininko Jurijaus Žizlino. Neseniai kartu įrašėme P. Čaikovskio „Serenadą“ ir „Florencijos suvenyrą“ – kompaktinė plokštelė buvo išleista praėjusį mėnesį ir jau paskelbta „BBC Music Magazine“ mėnesio pasirinkimu“, – sėkme džiaugiasi E. Bindere.

Tačiau tuo žymiosios smuikininkės veiklos toli gražu neapsiriboja. „Nemažą dalį laiko atima ir pedagoginė veikla – esu Latvijos muzikos akademijos docentė, dėstau smuiką“, – pasakoja garsi atlikėja. E. Bindere taip pat jau tris metus yra Oksfordo filharmonijos orkestro koncertmeisterė. Praėjusiais metais ji pradėjo groti fortepijoniniame trio kartu su savo drauge, Londono filharmonijos orkestro pirmąją violončele Kristine Blaumane ir vienu iš ryškiausių visų laikų latvių pianistų Reinis Zarins.

Latvijos publikai atlikėja pristato ir naujus, iki tol neatliktus M. Lindbergo, K. Vailio, P. Vasko, A. Šnitkės, J. Tavenerso ir kitų garsių kompozitorių kūrinius. Paklausta, kaip ji susitvarko su tokiu dideliu krūviu, atlikėja šypsosi: „Daryti visa tai man yra didžiulis iššūkis!”

Artimiausias renginys, kurio laukia smuikininkė, yra Baltijos šalių festivalio koncertas Vilniuje, kuriame E. Bindere gros solo kartu su Latvijos nacionaliniu simfoniniu orkestru. Atlikėja neslepia, kad šiam pasirodymui ruošia ypatingą kūrinį: „Lietuvoje aš atliksiu L. van Bethoveno Koncertą smuikui ir orkestrui, kuriuo žaviuosi ir vis dar negaliu patikėti, kad pabudinsiu šią nuostabią muziką savo pačios širdimi ir rankomis“, – džiaugiasi garsi smuikininkė. 

 

Baltijos šalių orkestrų festivalį atidarys Estija (2016-03-29)

Šią savaitę Lietuvoje prasideda neeilinis renginys – Baltijos šalių orkestrų festivalis. Jo metu per tris savaites Vilniuje koncertuos visų trijų Baltijos šalių simfoniniai orkestrai kartu su garsiausiais savo šalių dirigentais ir solistais. Balandžio 1 d. Vilniaus kongresų rūmuose orkestrų šventę atidarys Estijos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas pasaulinio garso maestro Neeme Järvi. Koncerte taip pat pasirodys ilgą laiką Vokietijoje gyvenantis garsus estų pianistas Kalle Randalu.

Vienas garsiausių estų dirigentų, pelnęs autoritetą ir gimtojoje šalyje, ir užsienyje N. Järvi dėl savo šlovės „kaltina“ meilę muzikai. „Viskas, ką aš darau, man pirmiausiai yra malonumas. Tiesiog stengiuosi diriguoti, nes aš myliu muziką,“ – sako garsiausiems pasaulio orkestrams vadovavęs maestro. N. Järvi per savo karjerą didelį dėmesį skyrė nacionaliniams įvairių tautų kompozitoriams ir jų muzikai. „Yra daugybė tautų visame pasaulyje, begalė skirtingos muzikos, ir aš visą ją myliu. Laikausi tokios nuostatos – visada, kai einu diriguoti skirtingiems orkestrams, diriguoju arba įrašinėju jų šalies muziką. Galbūt todėl žmonės žino apie mane.“, – pasakoja maestro.

Sovietų valdžios priverstas palikti savo gimtąją šalį už mažai žinomų ir valdžios ignoruojamų talentingų estų kompozitorių propagavimą, vos išvykęs į Vakarus maestro tapo žvaigžde. Vos tik atvykęs į JAV, per pirmąjį mėnesį N. Järvi debiutavo su Bostono simfoniniu, Filadelfijos ir Niujorko filharmonijos orkestrais. Netrukus maestro buvo pakviestas į pagrindinio kviestinio dirigento postą Birmingemo simfoniniame ir Karališkajame Škotijos orkestruose. Taip klasikinės muzikos pasaulyje sužibo dar viena žvaigždė, kuri negęsta iki šiol.

 Baltijos šalių orkestrų festivalyje Estijos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas maestro N. Järvi, atliks žymiausio estų kompozitoriaus Arvo Perto kūrinį „Cantus in memoriam Benjamin Britten“. Kai 1980-ųjų sausį Sovietų Sąjungą traukiniu paliekanti A. Perto šeima buvo sulaikyta Bresto geležinkelio stotyje bagažo patikrai, sovietiniai pasieniečiai išėmė iš lagamino nedidelį grotuvą ir patikrino vieną juostą. Tai buvo „Cantus in memoriam Benjamin Britten“. Regis, turėjo užtekti tik pradžios, tačiau jie išklausė visą kūrinį – kažkas šioje muzikoje juos tarytum užbūrė. Jie ėmė šiltai, draugiškai kalbėtis su A. Perto šeima, o pats kompozitorius pasakojo, kad iki tol jis nebuvo sutikęs nė vieno tokio draugiško milicininko ar saugumiečio.

Koncerte taip pat skambės L. van Bethoveno Ketvirtasis koncertas fortepijonui ir orkestrui, kurį atliks tituluotas estų pianistas, Vokietijos Karlsruės aukštosios muzikos mokyklos profesorius Kalle Randalu. Beveik tris dešimtmečius Vokietijoje gyvenantį, koncertuojantį ir dėstantį menininką Lietuvoje sutiksi ne dažnai. „Ketvirtasis koncertas, kurį atliksiu Lietuvoje, kažkada buvo ir mano pats pirmas pasirodymas su orkestru. Tad esu labai laimingas, turėdamas galimybę vėl jį sugroti Vilniuje, Baltijos šalių orkestrų festivalio metu“, – džiaugiasi K. Randalu, pridurdamas, jog ši muzika visada giliai paliečia klausytojų širdis.

Savo pasirodymą Vilniuje Estijos nacionalinis simfoninis orkestras užbaigs S. Rachmaninovo Simfonija Nr. 1.

Tai, jog Lietuvoje apie gretimų šalių kultūros įvykius ir ryškiausias asmenybes žinome gana mažai, pastebi ir vienas iš Baltijos šalių orkestrų festivalio iniciatorių, Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Gintaras Rinkevičius. Toks ir yra Baltijos šalių orkestrų festivalio tikslas – puiki galimybė neišvykstant iš savo namų pamatyti ir išgirsti visų trijų Baltijos šalių klasikinio pasaulio garsiausias žvaigždes vienoje koncertų salėje.

 

Į Baltijos šalių orkestrų festivalį specialiai iš Vokietijos atvyksta pianistas Kalle Randalu

Baltijos šalių orkestrų festivalis šiemet savo klausytojams pateikia visą puokštę garsiausių Baltijos šalių dirigentų ir solistų. Tęsiame pažintį su jais ir skaitytojams pristatome dar vieną žymų pasaulio muzikos veidą. Balandžio 1 d. kartu su Estijos nacionaliniu simfoniniu orkestru, diriguojamu pasaulinio garso maestro Neeme Järvi, Vilniaus kongresų rūmuose koncertuos ir žymus estų pianistas Kalle Randalu. K. Randalu Vakaruose išgarsėjo dar iki geležinės uždangos griuvimo. Laimėjęs net keletą prestižinių pianistų konkursų, 1988-aisiais jis išvyko gyventi į Vokietiją, kur tęsė aktyvią solisto karjerą. Vokietijoje K. Randalu tapo Fraiburgo, vėliau – Karslruės aukštosios muzikos mokyklos profesoriumi, kurioje dėstytojauja iki šiol.

K. Randalu Lietuvoje – ne dažnas svečias. Pirmą kartą pianistas Lietuvoje lankėsi dar 1973-aisiais, kuomet mokėsi Talino aukštojoje muzikos mokykloje. „Tuomet taip pat buvo Velykų metas, – prisimena K. Randalu, – ir mūsų mokykla organizavo išvyką į Vilnių. Bažnyčios buvo pilnos žmonių... Čia mus viskas žavėjo – atrodė nauja, kitaip,“ – prisiminimais dalijosi garsus pianistas.

Vėliau jo keliai su Lietuva susitiko tada, kai kartu su lietuvių pianistu Jurgiu Karnavičiumi dalyvavo Roberto Šumano pianistų konkurse Cvikau, Vokietijoje. „Kartu su juo patyrėme daugybę puikių dalykų, iš tų laikų išliko išties daug bendrų prisiminimų“, – šypsosi K. Randalu.

Per savo karjerą garsus pianistas yra atlikęs daugybę koncertų fortepijonui su simfoniniu orkestru, tačiau savo kelyje vis grįžta prie L. van Bethoveno muzikos. Baltijos šalių orkestrų festivalio metu Vilniaus kongresų rūmų scenoje K. Randalu atliks L. van Bethoveno Koncertą fortepijonui ir orkestrui Nr. 4. „Visi penki L. van Bethoveno koncertai fortepijonui man yra ypatingai mieli, tad aš vis grįžtu prie jų. Tai genialiai ir labai išmoningai parašyta muzika, kuri giliai paliečia klausytojų širdis, – pasakoja garsus pianistas. – Ketvirtasis koncertas, kurį atliksiu Lietuvoje, kažkada buvo ir mano pats pirmas pasirodymas su orkestru. Tad esu labai laimingas, turėdamas galimybę vėl jį sugroti Vilniuje, Baltijos šalių orkestrų festivalio metu.“ 

 

 

 

 

 

Komentarai