„Banchetto musicale ‘19“: Andromedos mitą papasakos graikai

Publikuota: 2019-09-05 Autorius: Milda Augulytė
„Banchetto musicale ‘19“: Andromedos mitą papasakos graikai

Moteris – kompozitorė, mūza, istorinė ar legendinė figūra, archetipas, moters vaidmuo viduramžių, Renesanso ir baroko muzikos istorijoje – tokia 29-ojo festivalio „Banchetto musicale“, vyksiančio Vilniuje rugsėjo 8–26 dienomis, tema.

Festivalis prasidės iš ilgos užmaršties prikeltos Antonio Maria Bononcini (1677–1726) operos „Andromeda“, kurios libreto autorius garsus italų poetas ir dramaturgas Pietro Antonio Bernardoni, koncertiniu atlikimu Valdovų rūmuose. Jos siužetas pagrįstas graikų mitu apie nepaprasto grožio karaliaus dukterį, kurią nuo neteisingos bausmės išgelbėja Persėjas. Operos muzika gaiviai suskambės graikų ansamblio „Ex silentio“ (vad. Dimitris Kountouras) rūpesčiu.

Andromeda sugrįš į Valdovų rūmus

Andromedos istorija iš graikų mitologijos įvairiais amžiais ne sykį buvo atspindėta muzikos, literatūros, dailės kūriniuose. Andromeda nukenčia dėl kitų tuštybės, ją išgelbėja narsus herojus, už kurio ji išteka. Tai – vienas pagrindinių kilmingos, gražios, narsios moters prototipų.

Šis personažas palikęs pėdsaką ir Vilniaus kultūros istorijoje: „Andromeda“ – antroji opera, kuri Vladislovo Vazos iniciatyva 1644 m. buvo pastatyta Valdovų rūmuose. Iki šiol spėliojama, kas galėjo būti šios operos muzikos autorius, nes spausdinta partitūra ar jos rankraštis šių dienų nepasiekė. Manoma, kad muziką greičiausiai kurė Vladislovo Vazos kapelos vadovas Marco Scacchi.

Abu libretai labai skirtingi, V. Puccitelli – labiau išplėtotas, operoje dalyvauja 12 personažų, o P. A. Bernardoni yra 4 veikėjai ir visi jie teigiami. Tai lėmė operos nekonfliktiškumą.

Operos koncertinis atlikimas patikėtas graikų ansambliui „Ex silentio“ (vadovas Dimitris Kountouras). Toks sumanymas kilo „Banchetto musicale“ meno vadovui Dariui Stabinskui: „Bendraujant su „Ex silentio“, toptelėjo mintis: puikus graikų ansamblis, Andromeda – graikų mitologijos personažas. Suradome A. M. Bononcini operos „Andromeda“ partitūros rankraštį ir graikai šią operą parengė specialiai „Banchetto musicale“.

Kiek žinau, ji buvo atlikta tik vienoje studentų operos studijoje, nėra jos įrašų. Pamaniau, kad labai gera proga iškelti į dienos šviesą kūrinį, kuris net turi šiokią tokią kontekstinę sąsają su mūsų istorija.“

Meilė nugali viską

Graikų mitologijoje Andromeda – Kefėjo ir Kasiopėjos, Etiopijos karaliaus ir karalienės, duktė. Kasiopėja gyrėsi esanti gražesnė už nereides, vandens nimfas. Jos pasiskundė vyriausiajam jūrų dievui Poseidonui ir šis keršydamas pasiuntė potvynį bei vandens pabaisą naikinti žemių.

Tai matydamas Kefėjas nuvyko pasitarti su Amono orakulu. Jam išpranašauta, kad turi paaukoti savo dukterį Andromedą jūrų pabaisai, tada negandos baigsis. Karalius Kefėjas labai gailėjosi savo dukters, bet žmonės reikalavo, kad pranašystės žodžiai būtų įvykdyti ir Etiopija išgelbėta nuo sunaikinimo.

Andromeda buvo grandine prirakinta prie kranto uolos. Kaip tik tuo metu pasirodė Persėjas. Vos tik išvydęs Andromedą, jis ją pamilo. Persėjas pažadėjo Kefėjui užmušti pabaisą ir išvaduoti Andromedą, jei tėvas sutiksiąs ją atiduoti už žmoną. Abu prisiekė vykdysią savo pažadus.

Persėjas užmušė pabaisą ir, sudaužęs grandines, išlaisvino Andromedą. Tačiau Andromeda jau anksčiau buvo sužadėta su Kefėjo giminaičiu Finėju. Finėjas ketino susidoroti su Persėju, bet šis parodė gorgonės Medūzos galvą ir Finėjas kartu su savo bendrais suakmenėjo. (Prieš tai Persėjas, naudodamasis skydu kaip veidrodžiu, buvo nukirtęs Medūzos galvą ir ja papuošęs skydą – gorgonės galva išlaikė gebėjimą visus, kurie į ją pažiūri, paversti akmeniu.)

Visą gyvenimą skyrė muzikai

Festivalį „Banchetto musicale ‘19“ pradėsiančios operos „Andromeda“ autorius – italų kompozitorius ir violončelininkas A.M. Bononcini. Jis gimė 1677 m. birželio 18-ąją Modenoje, garsaus kompozitoriaus Giovanni Maria Bononcini šeimoje. Motina mirė praėjus kelioms dienoms po jo gimimo ir Antonio kartu su vyresniuoju broliu Giovanni Battista užaugino pamotė.

Muzikos, kaip ir brolis, mokėsi pas Giovanni Paolo Colonną Bolonijoje, 1690–1696 metais grojo violončele kardinolo Benedetto Pamphili orkestre. 1693-iaisiais sukūrė savo pirmąją kompoziciją „Laudate рueri“ („Palaiminti nuolankieji“), vėliau – 12 sonatų violončelei. Jis buvo antrasis kompozitorius po Domenico Gabrielli, sukūręs sonatą šiam muzikos instrumentui.

1698-aisiais A. M. Bononcini parašė scenos alegoriją „La fama eroica“, dedikuotą kardinolui Giorgio Vivente Cornaro, kuris greičiausiai jį priėmė į tarnybą.

1696 m. gruodžio 26-ąją Šv. Baltramiejaus teatre Neapolyje įvyko pirmosios A. M. Bononcini operos „Il trionfo di Camilla regina de' Volsci“ („Kamilės, volskų karalienės, triumfas“) premjera. Opera turėjo pasisekimą ir vėliau ne kartą statyta kituose Italijos teatruose.

Apie 1700-uosius kompozitorius su broliu persikėlė į Vieną, kur grojo Vienos rūmų orkestre, metus gyveno Berlyne, ten susipažino su Georgu Philippu Telemannu, grojo Prūsijos karalienės Sofijos Šarlotės orkestre. Grįžęs į Vieną, 1705 metais buvo paskirtas būsimojo Šventosios Romos imperatoriaus Karolio VI kapelos kapelmeisteriu. Nuo 1705 iki 1711 m. sukūrė virtinę kūrinių Habsburgų rūmams Vienoje.

Gyvenimą A. M. Bononcini baigė gimtojoje Modenoje, kur iš pradžių dirbo „Teatro Molza“ orkestro violončelininku ir dirigentu, vėliau – Modenos ir Redžo hercogų kapelos kapelmeisteriu.

Be operų (apie 20), A. M. Bononcini sukūrė 3 oratorijas, per 40 kantatų, sakralinės muzikos – Mišias g-moll, „Stabat Mater“, „Salve Regina“. Vienas žymiausių XVIII a. muzikos teoretikų ir istorikų Giovanni Battista Martini, žinomas kaip Padre Martini, gyrė taurų, pakylėtą A. M. Bononcini muzikos stilių, vertino jį labiau už daugelį amžininkų.

Veikalą dedikavo imperatorienei

A. M. Bononcini draminės poemos „Andromeda“ premjera įvyko 1707 m. Vienos rūmuose. Spektaklis buvo dedikuotas Šventosios Romos imperatoriaus Juozapo I (pas kurį A. M. Bononcini dirbo) žmonai imperatorienei Vilhelminai Amalijai – aštuonmetės kunigaikštytės Marijos Juozapos motinai (Marija Juozapa vėliau tapo paskutine Abiejų Tautų Respublikos karaliene).

Palyginti su daugeliu kitų operos veikalų apie Andromedą, A. M. Bononcini kūrinys išsiskiria atskleidžiamais ypač intensyviais ryšiais tarp teigiamų veikėjų – Andromedos, jos gelbėtojo Persėjo, tėvų Kefėjo ir Kasiopėjos. Galima spėti, kad kompozitorius, dedikuodamas savo veikalą imperatorienei (beje, santuokoje patyrusiai nemažų sunkumų), taip jai išreiškė savo subtilią paramą.

Ansambliui būdingas universalumas

Ansamblis „Ex silentio“, Lietuvos publikai pristatysiantis „Andromedą“, – vienas iš nedaugelio Graikijos kolektyvų, atliekančių ankstyvąją Pietų Europos ir Viduržemio regiono muziką. 2011 m. ansamblį įkūrė D. Kountouras ir Markellos Chryssikopoulos. Varijuodamas nuo dviejų iki septynių muzikantų, ansamblis vienodai meistriškai atlieka vėlyvųjų viduramžių, Renesanso, baroko repertuarą ir šiuolaikinę muziką, dažnai ją susiedamas su senąja.

„Ex Silentio“ rengia Šv. Pauliaus koncertų ciklą Atėnuose, senosios muzikos ir istorinių spektaklių programas yra atlikęs daugelyje festivalių: „Marco Fodella“ koncertų cikle Milane, „Musica antica del Mediterraneo“ Baryje, Antikinės Graikijos festivalyje Atėnuose, „Alte Musik in St. Ruprecht“ ir „Kabelwerk Theater“ Vienoje, „Musica Antiqua da Camera“ Hagoje, festivalyje „Guitar Plus“ Salonikuose.

Prieš kelerius metus festivalyje „Banchetto musicale“ Vilniuje jie pristatė viduramžių muzikos programą. Anot D. Stabinsko, tai buvo vienas ryškiausių viduramžių muzikos koncertų festivalio istorijoje.

Ansamblis nuolat bendradarbiauja su mecosopranu Theodora Baka, sopranu Fani Antonelou, kontratenoru Niku Spanu. Dainininkės atvyks į Vilnių atlikti Andromedos ir Kasiopėjos partijų.

Festivalį rengia viešoji koncertinė įstaiga „Banchetto musicale“ ir VšĮ „Vilniaus festivaliai“.
Festivalį „Banchetto nusicale“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.
Koncertą remia Graikijos Respublikos ambasada Lietuvoje.

A. M. Bononcini operos „Andromeda“ koncertinis atlikimas. Rugsėjo 8 d. 18 val. Valdovų rūmuose ( Katedros a. 4) Vilniuje. Andromeda: Fanie Antonelou – sopranas, Kasiopėja: Theodora Baka – mecosopranas, Persėjas: Christos Kechris – tenoras, Kefėjas: Yannis Fillias – tenoras; „Ex silentio“ (Graikija): Dimitris Kountouras – išilginės fleitos, Myrsini Vestaki – išilginės fleitos, Fani Vovoni – smuikas, Maud Breisach – smuikas, Alexis Karaiskakis Nastos – violončelė, Markellos Chryssicos – klavesinas.

Susiję nuotraukų galerijos

Susiję nariai

Darius Stabinskas

Darius Stabinskas

Violininkas, violončelininkas, Vilniaus m. choro “Jauna muzika”, festivalio “Banchetto musicale” projektų vadovas

Komentarai