„Banchetto musicale ‘20“: klavesinininkai meistriškumą demonstruos konkurse

Trisdešimtą kartą Vilniuje surengto festivalio „Banchetto musicale“ švietėjiška misija – supažindinti Lietuvos publiką su dar negirdėtais senosios muzikos kūriniais. Šiemet švietimas festivalyje dar stipriau pabrėžiamas – rengiamas tarptautinis Žygimanto Liauksmino klavesinininkų konkursas – pirmasis tokio pobūdžio renginys Baltijos šalyse.

Naujas senosios muzikos festivalio „Banchetto musicale“ renginys – klavesinininkų konkursas –šiemet vyks virtualiai: internetu bus transliuojami abu turai, laureatų koncertas ir papildomos paskaitos apie Lenkijos ir Lietuvos muzikos šaltinius.

Konkurso pirmasis turas – rugsėjo 16-ąją nuo 10 val., antrasis – rugsėjo 17-ąją nuo 10 val. Laureatų koncertą iš vaizdo įrašų žiūrovai galės stebėti ekrane Valdovų rūmų Renesanso salėje rugsėjo 18 d. 19 val. (būtina išankstinė registracija).

Jį taip pat bus galima stebėti internetu festivalio „Banchetto musicale“ „Facebook“ puslapyje ir kanale „YouTube“.

Lietuviai – pasyvūs

Senosios muzikos dvi pagrindinės specialybės – vargonininkai ir klavesinininkai. Lietuvoje klavesinininkų labai trūksta ir apskritai šiuo požiūriu padėtis mūsų šalyje blogiausia visoje Europoje – esame vienintelė šalis, kurios muzikos mokymo institucijose nėra jokio senosios muzikos skyriaus.

„Mūsų kaimynai – latviai, estai, ką jau kalbėti apie Lenkiją – turi senosios muzikos katedras, rengia daugybę klavesino kursų, Estijoje vyksta klavesino festivalis. Bet tokio dalyko kaip klavesinininkų konkursas niekas nerengia.

Mes pabandėme laužti ledus. Tikėjomės, kad konkursas paskatins susidomėjimą šiuo instrumentu ir senąja muzika Lietuvoje. Deja, konkurse nepanoro dalyvauti nė vienas lietuvių klavesinininkas“, – apgailestavo vienas konkurso rengėjų ir festivalio „Banchetto musicale“ meno vadovas Darius Stabinskas.

Sudomino įvairių šalių muzikantus

Konkurso rengėjai sulaukė 21 paraiškos, tarp jų – net iš Meksikos ir Japonijos, bet konkurse dalyvaus 14 muzikantų. Kadangi konkursas vyksta virtualiai ir reikėjo pateikti vaizdo įrašus su visa programa, ne visi pretendentai sugebėjo tai padaryti, tad atkrito.

Pirmajame tarptautiniame Žygimanto Liauksmino klavesinininkų konkurse dalyvaus 16–34 metų muzikantai iš Lenkijos, Ukrainos, Belgijos, Prancūzijos, Vengrijos, Rusijos. Juos vertins tarptautinė žiuri: Alina Rotaru (Vilnius/Brėmenas), Imbi Tarum (Talinas), Maris Kupčis (Ryga), Marcinas Szelestas (Krokuva), Marekas Toporowskis (Krokuva), Balys Vaitkus (Vilnius).

Kiekvienas dalyvis pirmajam turui turėjo parengti iki 20 min. trukmės Renesanso ir ankstyvojo baroko programą, kurioje bent du kūriniai turėjo būti iš Lenkijos ir Lietuvos senosios muzikos paveldo.

Antrajam turui reikėjo parengti iki 25 min. trunkančią programą iš Prancūzijos ankstyvojo arba vėlyvojo baroko ir bent vieną Johanno Sebastiano Bacho kūrinį.

Visi konkurso dalyviai pateikė ir baigiamajam koncertui skirtos programos vaizdo įrašą.

Laureatų laukia prizai: 1-osios vietos laimėtojui – 600, antrosios – 500, trečiosios – 400 eurų. Jie dalyvaus laureatų koncerte, o ateityje greičiausiai taps festivalio „Banchetto musicale“ dalyviais.

Supažindins su kultūros paveldu

Pirmasis Baltijos šalyse tarptautinis klavesinininkų konkursas skirtas garsiam lietuvių katalikų teologui, filosofui, retorikos ir muzikos teoretikui, lietuvių muzikologijos pradininkui, vienam pirmųjų Vilniaus universiteto profesorių lietuvių Ž. Liauksminui (1596/97–1670 m.). Jis buvo jėzuitas. Konkursu minimos ir Ž. Liauksmino mirties 350-osios metinės (1670 m. rugsėjo 11 d.).

Ž. Liauksminas buvo didelės erudicijos ir plačių polėkių žmogus, kurio interesai buvo daug platesni už jėzuitų ordino interesus. Be filosofijos, retorikos, jis domėjosi įvairiomis to meto aktualijomis, graikų kalba rašė eilėraščius, o 1655 m. parašė graikų kalbos vadovėlį.

Amžininkai Ž. Liauksminą apibūdina kaip nepaprastai kuklų žmogų tiek asmeniniame, tiek visuomeniniame gyvenime. Jų teigimu, Ž. Liauksminas gerbė žemesnės kilmės studentus (vadinamus humiliores), visokeriopai jiems padėdavo. Vilniaus akademijoje jis specialiai suorganizavo choralinio giedojimo kursus, kad neturtingieji studentai giedojimu galėtų užsidirbti pinigų mokslui.

1667 m. profesorius Ž. Liauksminas jiems netgi parašė vadovėlį „Ars et praxis musica“ („Muzikos menas ir praktika“, 1667 m., 1693 m., lietuvių kalba 1977 m.).). Tai studentams skirtas grigališkojo choralo vadovėlis, supažindinantis su svarbiausiomis giedojimo muzikos taisyklėmis. „Ars et praxis musica“ laikomas pirmuoju muzikos vadovėliu Lietuvoje.

Jame aiškinami bendrieji muzikos pagrindai – natų pavadinimai, gama, raktai, yra pratimų, daug bažnytinės muzikos pavyzdžių, apibūdinamas lygusis (cantus planus), daugiabalsis ir grigališkasis, kietasis (cantus durus) bei švelnusis (cantus mollis) giedojimas.

Ž. Liauksminas, anot muzikologo Vytauto Jurkšto, „buvo pagarsėjęs Lietuvoje muzikas-kompozitorius, chorų organizatorius ir apskritai daug rūpinosi muzikos veikalais“. Literatūros istoriko Jurgio Lebedžio spėjimu, Ž. Liauksminas galėjo daugiau ar mažiau prisidėti prie Saliamono Mozerkos Slavočinskio giesmyno sudarymo.

Tarptautinio Žygimanto Liauksmino klavesinininkų konkurso tikslas – supažindinti dalyvius ir klausytojus su kukliu, bet labai reikšmingu mūsų šalies muzikiniu paveldu.

Festivalį rengia viešoji koncertinė įstaiga „Banchetto musicale“ ir Všį „Vilniaus festivaliai“.