„Banchetto musicale ‘20“: žvilgsnis į Lietuvos istorinį paveldą

Publikuota: 2020-09-11 Autorius: Mb.info
„Banchetto musicale ‘20“: žvilgsnis į Lietuvos istorinį paveldą

Trisdešimtą kartą rengiamas senosios muzikos festivalis „Banchetto musicale“, be programų pagrindine šių metų – gyvenimo ir mirties – tema, išryškins ir istorinį mūsų šalies paveldą. Tam skirti du koncertai: „Stella, quam viderant magi“, kuriame skambės Giovanni Battistos Mosto madrigalai ir motetai, atliekami solistų ir ansamblio „Morgaine“, bei Alinos Rotaru parengtas Lenkijos ir Lietuvos muzikos klavesino rečitalis „Chiara e lucente stella“.

Rugsėjo 8–27 d. Vilniuje – Valdovų rūmuose, Šv. Kryžiaus namuose, Švč. Mergelės Marijos Ramintojos, Bernardinų, Šv. Dvasios bažnyčiose ir internetu – rengiamo festivalio programoje – trylika koncertų, edukacinių renginių, sukakčių minėjimų ir net naujienos – tarptautinis klavesinininkų konkursas, grigališkojo choralo giedojimo kursai.

Visi festivalio koncertai nemokami, bet būtina išankstinė registracija. Renginyje privaloma dėvėti kaukes (arba veido skydelius), laikytis mažiausiai 1 m atstumo nuo kitų lankytojų.

Suskambės po 400 metų

Rugsėjo 13 d. 18 val. Valdovų rūmuose ansamblis „Morgaine“ (Lietuva / Vokietija) – Mirjam-Luise Münzel – išilginės fleitos, Alina Rotaru – vargonai, klavesinas, Darius Stabinskas – violončelė, Fernando Olivas – teorba su dainininkais – Nora Petročenko (mecosopranas), Mikusu Abaroniniu, Danieliu Pelneniu (tenorai, Latvija), Povilu Vanžodžiu (tenoras), Nerijumi Masevičiumi (bosas) atliks programą „Stella, quam viderant Magi“. Tai – G. B. Mosto (1550–1596 m.) motetai ir madrigalai, skirti Lietuvos ir Transilvanijos didikams.

G. B. Mosto buvo žymus ir produktyvus kompozitorius, universalus instrumentininkas ir mokytojas, pagal savo profesiją daug keliavęs po pasaulį. Jo darbo vietų geografija apėmė dvarus ir bažnyčias Miunchene, Venecijoje, Padujoje, Krokuvoje ir kitur. Deja, alinantis gyvenimo būdamas jam kainavo gyvybę: būdamas 46 metų jis mirė pakeliui namo į Alba Juliją Transilvanijoje, keliaudamas per Lenkiją ir Lietuvą.

Tarp G. B. Mosto muzikinio paveldo ypač vertingi motetai ir madrigalai, išlikę su jo ranka įrašytomis dedikacijomis. Antroji madrigalų knyga (išleista 1584 m. Venecijoje) skirta Mikalojui Kristupai Radvilai Našlaitėliui (1549–1616 m.).

Po kelerių metų (1590 m.) G. B. Mosto motetų rinkinys „Motecta liber primus“ buvo išleistas Venecijoje ir dedikuotas Transilvanijos kunigaikščiui Žigmondui Batorui, pas kurį muzikas pradėjo dirbti Alba Julijoje (dabartinė Rumunijos teritorija).

XVI–XVII amžiuose kompozitoriai dažnai dedikuodavo kūrinius ar ištisas knygas savo mecenatams, didikams, kunigaikščiams ir karaliams. Vienas tokių buvo ir italas G. B. Mosto.

Savo antrąją madrigalų knygą kompozitorius skyrė Lietuvos didžiajam maršalkai Mikalojui Kristupai Radvilai Našlaitėliui, vėliau tapusiam Trakų ir Vilniaus vaivada, dalyvavusiam Stepono Batoro žygyje į Maskvą.

Tas pats Radvila pagarsėjo ir kaip mecenatas, įkūrė Vilniaus akademijos spaustuvę, organizavo Abiejų Tautų Respublikos lauko kartografavimo ekspedicijas, kurių pagrindu sudarytas ir Amsterdame išleistas vienas tiksliausių to meto mūsų valstybės žemėlapių, Nesvyžiuje pastatė bažnyčią ir vienuolyną, įkūrė vieną svarbiausių kultūros centrų Lietuvoje – Kražių jėzuitų kolegiją.

Motetų knygą „Motecta liber primus“ G. B. Mosto skyrė Transilvanijos kunigaikščiui Žigmondui Batorui, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stepono Batoro sūnėnui, 1588 m. nutraukusiam vasalinius santykius su Turkija, o 1595 m. Valakijoje sumušusiam Turkijos kariuomenę ir taip apsaugojusiam mūsų valstybę.

1599 m. jis atsisakė sosto ir perleido Transilvaniją Habsburgams. 1600 m. trumpam sostą atgavo, bet buvo išvytas Valakijos valdovo Mykolo Narsiojo.

Žigmondas Batoras, kaip ir Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis, buvo pamaldus katalikas, bet jam nepavyko užimti Abiejų Tautų Respublikos sosto – Seimas vietoje jo išrinko Zigmantą Vazą III.

Svarbu žinoti, kad kompozitorių, kaip visų menininkų, rašytojų, poetų atsidavimas reikšmingoms Renesanso ir baroko epochų politinėms asmenybėms visada reiškė abipusę naudą. Dedikacijos anais laikais reiškė ne tik kuklų dovanotojo atsidavimo ženklą, bet galėjo lemti ir pripažinimą, ir gavėjo įvertinimą.

Primins kultūros klestėjimo metą

XVI a. pabaiga–XVII a. pirmoji pusė Abiejų Tautų Respublikoje buvo kultūros klestėjimo metas – muzikinė scena buvo aktyvi tiek atlikimo, tiek švietimo prasme. 1579 m. įkurtas Vilniaus universitetas turėjo savo instrumentus, muzikos kūrinių biblioteką, taip pat vokalinę-instrumentinę kapelą.

Vyko gyvi kultūriniai mainai su kaimynais, muzikantai atvykdavo dirbti į Lenkiją ir Lietuvą. Dėl steigiamų naujų jėzuitų kolegijų plėtros sakralinė muzika skambėjo plačių sandraugos žemių bažnyčiose.

Abiejų Tautų Respublikos XVI–XVII a. klavyrinę muziką rugsėjo 18 d. 20 val. Valdovų rūmuose primins klavesinininkė Alina Rotaru (Lietuva / Vokietija) programoje „Chiara e lucente stella“.

A. Rotaru studijavo fortepijono ir choro dirigavimo specialybes gimtojo Bukarešto konservatorijoje, o 1999 m. persikrausčiusi į Vokietiją klavesino studijas tęsė Duisburge – su Siegbertu Rampe ir Wolfgangu Kostujaku, Brėmene – su Carstenu Lohffu ir Detlefu Bratschke, taip pat Amsterdame – su Bobu van Asperenu. Kaip solistė koncertavo daugelyje Europos valstybių, Japonijoje, Pietų Amerikoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Alinos atlikti Jano Pieterszoono Sweelincko (1562–1621 m.), Johanno Jakobo Frobergerio (1616–1667 m.) ir anglų virginalistų muzikos įrašai sulaukė puikių įvertinimų iš muzikos kritikų, ją vadinančių ryškia jaunosios kartos klavesinininke.

Greta muzikinės karjeros A. Rotaru kuruoja muzikos festivalį Brėmene, dirba kaip muzikos vadybininkė. Kai kuriuos jos prodiusuotus projektus įrašė ir išleido „Sony Classical“, „Deutsche Harmonia Mundi“.

Šiuo metu Vilniuje gyvenanti atlikėja 2016 m. kartu su violininku Dariumi Stabinsku įkūrė senosios muzikos ansamblį „Morgaine“.

Pastaraisiais metais A. Rotaru kruopščiai analizavo tris Vilniaus bibliotekose saugomus klavyrinės muzikos šaltinius: Kražių rankraštį (apie 1618m.), Sapiegų albumą (apie 1626 m.) ir Braunsbergo (Olivos) vargonų tabulatūrą (apie 1619 m.).

Programa „Chiara e lucente stella“ siekiama pažvelgti į plačią muzikinę visatą, supančią jėzuitų baroką, ir nušviesti vertingą, bet kol kas per mažai pažįstamą repertuarą.

Koncertą bus galima stebėti internetu festivalio „Banchetto musicale“ „Facebook“ puslapyje.

Komentarai