Beveik šimtą metų neatlikto kūrinio - lietuvių kompozitoriaus Juozo Žilevičiaus geriausio kūrinio premjera pirmą kartą vyks festivalyje „Kuršių nerija“

Publikuota: 2023-07-18 Autorius: Kazys Daugėla
Beveik šimtą metų neatlikto kūrinio - lietuvių kompozitoriaus Juozo Žilevičiaus geriausio kūrinio premjera pirmą kartą vyks festivalyje „Kuršių nerija“

Įsivaizduokite, kad kompozitorius sukuria vieną iš geriausių savo kūrinių, tačiau jam gyvam esant netenka išgirsti kūrinio atlikimo. Taip atsitiko ne vienam garsiam kompozitoriui - ir ne tik Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, kurio dvi simfoninės poemos - bene garsiausi kompozitoriaus muzikos kūriniai, nebuvo atlikta kompozitoriui dar gyvam esant.   Po maždaug šimto metų nuo kūrinio sukūrimo, Lietuvoje pagaliau  pavyksta įgyvendinti  ir kompozitoriaus Juozo Žilevičiaus  muzikos šedevro premjerą. Nors kompozitorius J. Žilevičius pragyveno vos ne tris kartus ilgiau už M.K.Čiurlionį, tačiau, deja, “Lietuviškas nonetas” taip ir nenuskambėjo.

Juozas Žilevičius (1891 – 1985) – vargonininkas, kompozitorius, pedagogas, choro dirigentas, muzikologas, kultūros veikėjas, pirmųjų lietuvių dainų švenčių organizatorius, pirmosios lietuviškos simfonijos autorius. J. Žilevičiaus muzikinio gyvenimo pradžia glaudžiai susijusi su Rietavo ir Plungės kunigaikščių Oginskių orkestrų mokyklomis bei jų auklėtiniais. 1924–1929 m. gyveno ir dirbo Klaipėdoje. Muzikos mokykloje – konservatorijoje dėstė teorines disciplinas, buvo direktoriaus pavaduotojas, 1927–1928 m. – direktorius, vadovavo moksleivių chorams, atgaivino simfoninį orkestrą ir suplanavo jo veiklą.

Tik dėka nenuilstančios tautinės muzikinės kultūros paveldo išsaugotojos ir puoselėtojos, LMTA Klaipėdos fakulteto Muzikos katedros profesorės, socialinių mokslų daktarės Danutės Petrauskaitės pastangų pavyko parsivežti į Lietuvą kompozitoriaus Juozo Žilevičiaus rankraščių kopijas iš Čikagoje įsikūrusio Lituanistikos tyrimo centro, tarp jų ir stambios apimties (virš 30 min. trukmės) trijų dalių Nonetą styginiams ir pučiamiesiems. Muzikologės Danutės Petrauskaitės rūpesčiu patekus Juozo Žilevičiaus “Lietuviško noneto” rankraščio kopijai į Lietuvą, atsirado proga man jį redaguoti, ištaisyti klaidas, suskaitmeninti ir išleisti.

Kūrinį, matyt, įkvėpė Klaipėdos muzikos mokykloje dirbę muzikai, S. Šimkaus pakviesti iš Prahos, susibūrę į Čekų nonetą: Emil Leichner (smuikas), Václav Kamilov Kolenatý (altas), Jan Fesenmayer (violončelė), Ludvík Rautenkranz (kontrabosas), Albert Bursik (fleita), Antonín Stoupa (obojus), Jaroslav Brychta (klarnetas), Ladislav Putna (fagotas) ir Emanuel Kaucký (valtorna). Tai buvo veržlus bei jaunatviškas kolektyvas, rengęs koncertus visoje Lietuvoje. Jis stebino klausytojus aukštu meniniu lygiu ir davė pavyzdį mokiniams  steigti įvairius ansamblius. Čekų noneto repertuarą daugiausia sudarė klasicizmo ir romantizmo epochų kūriniai. Šiuolaikinių kompozicijų buvo nedaug, todėl atlikėjai kreipdavosi į kompozitorius, prašydami Čekų nonetui sukurti naujų kūrinių. Galimas dalykas, kad tuo klausimu jie kalbėjosi ir su J. Žilevičiumi (kaip vėliau ir su Jeronimu Kačinsku), su kuriuo palaikė labai glaudžius kontaktus. Čekų nonetas turėjo įtakos ne tik Klaipėdos krašto muzikiniam gyvenimui bet ir visos Lietuvos instrumentinių mokyklų formavimuisi.

K.Daugėlos parengtame elektroniniame leidinyje (pdf), kurį sudaro partitūra ir orkestriniai balsai prof. dr. Danutės Petrauskaitės pateiktame įvade rašoma: “Šis kūrinys buvo pradėtas rašyti 1924 m. gruodžio mėn. Jo instrumentinę sudėtį sudaro fleita, obojus, klarnetas, valtorna, fagotas, smuikas, altas, violončelė ir kontrabosas. J. Žilevičius baigė rašyti Nonetą 1926 m. lapkričio 15 d. Visos trys jo dalys yra pagrįstos lietuvių liaudies melodijų intonacijomis. Pirmoje dalyje (Andante. Allegro moderato) imitaciniu būdu plėtojami dainos „Ateis rudenėlis“ motyvai, antroje (Andante cantabile) girdisi dainos „Per šilelį jojau“, o trečioje (Allegretto) – „Oi tu ieva, ievuže“ fragmentai. Kūrinys buvo parašytas profesionaliai, atlikėjams turėjo atrodyti patraukliai ir juos sudominti, tačiau, deja, jis taip ir nenuskambėjo. Priežasčių galėjo būti įvairių – prasidėję nesutarimai tarp Klaipėdos muzikos mokyklos direktoriaus S. Šimkaus ir jo pavaduotojo J. Žilevičiaus, į S. Šimkaus nemalonę patekę ir čekų mokytojai, kurie nuo 1926 m. rudens ėmė trauktis iš savo pedagoginių pareigų. Po kelerių metų su mokykla turėjo atsisveikinti ir J. Žilevičius – 1929 m. sausio mėn. jis išvyko į JAV ir apsigyveno Naujojo Džersio valstijos Elizabeto mieste, kur dirbo bažnyčios vargonininku. Iš Klaipėdos jis atsivežė ir savo Nonetą, tikėdamasis, kad šis kūrinys suskambės Amerikoje. Tuo tikslu kompozitorius susirado natų perrašinėtojus, kurie iš partitūros jam pagamino instrumentines partijas. Kaip paaiškėjo, lietuvių instrumentalistų JAV buvo vos vienas kitas, o su amerikiečiais jis nepalaikė artimų ryšių. Taip Nonetas, kurį autorius po savo Simfonijos f-moll vertino kaip vieną iš labiausiai jam pavykusių kompozicijų, liko užmirštas.

Patekus Noneto natoms į Lietuvą, doc. Kazio Daugėlos pastangų dėka šis kūrinys buvo redaguotas, suskaitmenintas ir parengtas leidybai. Jis suteikia galimybę giliau pažvelgti į lietuvių muzikinės kultūros ištakas, praturtinti kamerinių-instrumentinių ansamblių repertuarą, o J. Žilevičių įrašyti į lietuvių muzikos istoriją ne tik kaip pirmosios lietuviškos simfonijos, bet ir pirmojo lietuviško noneto autorių.”

Džiugu, kad į mano pasiūlymą atlikti šį kompozitoriaus Juozo Žilevičiaus užmirštą vertingą kūrinį, pirmasis mielai atsiliepė daugelio konkursų, čempionatų, festivalių iniciatorius ir organizatorius, Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinio ansamblio Musica Humana meno vadovas ir dirigentas prof. dr. Robertas Beinaris, skaičiuojantis jau 25-erius kūrybinės veiklos metus.

Lietuvos nacionalinės filharmonijos ir Neringos savivaldybės rengiamas tarptautinis muzikos festivalis „Kuršių nerija-2023“ šiemet švenčiantis 25-metį, į festivalio pabaigos koncerto „Prisilietimai“ programą įtraukė Juozo Žilevičiaus “Lietuvišką nonetą”. Festivalis šiemet bus skirtas pajūrio gyventojams ypač svarbiai sukakčiai – Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui pažymėti.

Festivalio „Kuršių nerija“ ir pagrindinio jo atlikėjo ansamblio „Musica humana“ meno vadovas Robertas Beinaris taip pristato jubiliejinį festivalį: „1999 m. profesoriaus Algirdo Vizgirdos inicijuotas tarptautinis muzikos festivalis „Kuršių nerija“ šiais metais švenčia jau 25-erių metų jubiliejų. Išties gražus laiko tarpsnis, nuskambėjo labai daug įvairių programų, užsiauginom savo publiką. Man labai malonu šiandien kalbėti ir pakviesti vėl mus visus sugrįžti į Neringą ir pasiklausyti nuostabios muzikos. Kadangi festivalis – jubiliejinis, nenuostabu, kad paruošta programa bus išskirtinė, ypatinga. Parodysime net dvi operas – tai opera-triptikas „Neringa“ ir, mieli klausytojai, jūsų laukia kamerinės operos „Meilės legenda“ premjera. Staigmena, bet festivalio uždarymo koncerte po beveik kaip 100 metų sukūrimo nuskambės Juozo Žilevičiaus „Lietuviško noneto“ premjera. Ansamblis „Musica humana“ daug metų puoselėja baroko muziką, labai myli prancūzų muziką ir, be abejo, lietuvių autorių muziką. Tad kviečiame klausyti šių ir kitų programų nuo rugpjūčio 5 iki rugsėjo 2 d. Neringoje. Be to, šiais metais pirmą kartą festivalis svečiuosis Palangoje. Plečiasi geografija, plečiasi ir repertuaras. Manau, plečiasi ir publikos ratas. Iki malonių susitikimų pajūryje!“

Baigiamajame koncerte „Prisilietimai“, kuris vyks Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 19.30 Nidos bendruomenės namuose ketina dalyvauti ansamblio „Musica humana“ muzikantai, įvairūs solistai ir dirigentai iš Latvijos, Ukrainos ir Lietuvos. Tarptautinis muzikos festivalis „Kuršių nerija“ tapo labai reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Festivalį globoja Neringos meras.

Dėkoju prof. dr. Danutei Petrauskaitei už pasiūlytą  galimybę prisiliesti prie kompozitoriaus Juozo Žilevičiaus sukurto muzikos šedevro rankraščio. Esu dėkingas asociacijai LATGA už suteiktą finansavimą kūrinio skaitmenizavimui ir redagavimui.

Man kaip buvusiam “šimkiukui” labai svarbi  ir ši jubiliejinė data: 2023 m. sukanka 100 metų, kai 1923 Rugsėjo 30 d. kompozitoriaus St. Šimkaus iniciatyva Klaipėdoje atidaryta konservatorija. Tuomet joje veikė dainavimo, fortepijono ir vargonų, styginių, pučiamųjų instrumentų bei kompozicijos (specialiosios teorijos) skyriai. Prof. dr. Danutės Petrauskaitės knyga “Klaipėdos muzikos mokykla 1923-1939 – 1998”-  išsamus ir kruopštus darbas - atskleidžia ir  visiems primena  Klaipėdos muzikos mokyklos istorinę veiklą.

Kviečiu visus esamus ir buvusius Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos mokytojus ir auklėtinius į šį koncertą.

Komentarai