„Būkime su muzika!“ – VDU MA Akordeono katedros dešimtmečio akivaizdoje

Publikuota: 2022-11-25 Autorius: Elvina BAUŽAITĖ
VDU Muzikos akademijos akordeonistai. Povilo Velikio asmeninio archyvo nuotr

Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos Akordeono katedra mini 10-mečio sukaktį. Kauno valstybinėje filharmonijoje lapkričio 28 d. 18 val. vyks iškilmingas koncertas – padėkos ir pagarbos visai Lietuvos akordeonų bendruomenei, išaugintai ir auginamai VDU MA Akordeono katedroje – dėstytojai, studentai ir absolventai – jauno, tačiau nepaprastai plačių tembrinių ir spalvinių galių instrumento – akordeono – pavergti ir juo užburiantys, žavintys klausytojus.

Visu tuo bus galima įsitikinti koncerte, kurio belaukiant kalbamės su doc. Povilu Velikiu – žymiu akordeonistu, dėstytoju, vienu instrumentinės grupės U‘Elements įkūrėjų nariu ir taip pat su akordeoną įvaldžiusiu multiinstrumentalistu Vyteniu Danieliumi, baigusiu ne vienas studijas VDU MA ir šiandien jas tęsiančiu. Ko tikėtis ar nesitikėti koncerte? Ką turėtume žinoti apie akordeoną, o galbūt nežinoti nieko, nes koncerte – sužinosime viską, bent jau dalį to, kodėl šių muzikantų raiška išsipildo akordeono viražų ir variacijų polėkyje.

Esate akordeonistai, tad pristatykite šį instrumentą plačiajai auditorijai – kas ir koks jis Jums ir Jūsų?

Povilas: Akordeonas yra dar ganėtinai jaunas instrumentas. Jis buvo užpatentuotas 1829 metais, kai tuo metu klasikiniai styginiai, pučiamieji instrumentai jau buvo susiformavę ir turėjo gana platų savo repertuarą. Akordeonas vis dar tobulinamas tiek konstrukciškai, tiek tembriškai – jis aktyviai vis dar ieško savo muzikos, žanrų, scenų, klausytojų. Akordeono „klasikinis“ repertuaras vis dar kuriamas. Tai yra jaunas ir jaunatviškas, drąsus ir šiuolaikiškas, spalvingą tembrą ir repertuarą turintis instrumentas. Kadangi aktyviai koncertuoju, jis mane verčia tobulėti tiek kaip muzikantą, tiek kaip žmogų.

Vytenis: Mane veda polėkis su akordeonu atrasti kažką naujo – tai jaunas instrumentas, turintis kuo nustebinti; grojimo juo technika – sudėtinga techninėmis charakteristikomis. Akordeonas – tai nešiojamas orkestras.

Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos Akordeono katedrai – 10, atrodo, nedaug, tačiau rengiamas įspūdingas koncertas byloja priešingai, tad kaip šios muzikos meno mokymosi bendruomenės narys papasakokite apie tai, kas labiausia Jūsų patyrimu ir manymu. Kas įprasmina tą akordeono dešimtmetį VDU Muzikos akademijoje?

Povilas: Išties dešimt metų yra nedidelis laiko tarpas, bet per jį nuveikta daug gražių ir prasmingų dalykų. Mūsų studentai tapo prestižinių tarptautinių konkursų laureatais, tapome matomi ir pripažįstami pasaulyje. Katedros įkūrėjo Kazio Stonkaus, jo kolegų Gražinos Lukošienės, Mindaugo Labanausko dėka į Kauną atkeliavo žymiausi tarptautiniai akordeono konkursai „Coupe Mondiale“, „Trophe Mondiale“, meistriškumo pamokas vedė geriausi akordeono pedagogai: Viacheslav Semionov, Elsbeth Moser, Andreas Nebel, Max Bone, Giorgio Dellarole, Miljan Bjeletić ir daugelis kitų.

Akordeono mokykla mūsų šalyje yra gana stipri. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, atsidarius sienoms entuziastingi Kauno krašto mokytojai įkūrė Kauno krašto akordeono draugiją, pradėjo dalyvauti tarptautiniuose konkursuose, ėmė organizuoti festivalius. Ir, matyt, buvo tik laiko klausimas: kada Kaune atsiras aukščiausia akordeono mokymo grandis. O šiemet švenčiame dešimtmetį.

Šviesaus atminimo Kazys Stonkus buvo puikus muzikantas, puikiai grojo tiek akademinę muziką, tiek lengvąją, džiazą. Jis buvo muzikos kūrėjas. Galbūt tas jo užduotas tonas skatina studentus ne tik groti įvairių žanrų, stilių muziką, bet ir ją kurti. Toks bus ir mūsų koncertas – labai spalvingas savo programa, su daug svečių ant scenos.

Vytenis: Skyriaus dešimtmetį labiausia įprasmina išaugintų akordeonistų gausa, kurioje – pasaulyje pripažinti atlikėjai, pelnę aukščiausius įvertinimus pasaulinio lygio akordeono konkursuose. Ko gero, būtų sunku rasti kitą tokį įvairiapusišką koncertą, koks vyks pirmadienį. Koncertą pradėsime su klasika, baigsime su džiazu: girdėsime ryškius Lietuvos akordeonistus pasirodančius kartu su VDU kameriniu orkestru (dir. Vytauto Lukočius), o antroje koncerto dalyje išvysime akordeono džiazo kolektyvus, pasirodysiančius su džiazo žvaigždėmis, kaip Neda Malūnavičiūtė, Leonardas Bėkša, Artūras Anusauskas. Pasirodysime taip ir mes su Paryžiaus džiazo kvartetu ir atliksime įdomiausius kūrinius iš mūsų repertuaro – su nekantrumu laukiu šio pasirodymo. Tokie renginiai, kaip šis artėjantis dešimtmečio koncertas, vienija bendruomenę.

Jau metai kaip nebeturime savo pagrindinio vedlio, VDU MA akordeono skyriaus įkūrėjo Profesoriaus Kazio Stonkaus. Stengiamės puoselėti Profesoriaus idėjas, tęsti jo darbus, populiarinti VDU MA akordeono skyriaus vardą.

Kokios Jūsų patirtys kaip dėstytojo? Kuo ir kaip šiandien gyvena VDU MA Akordeono katedra? Kokie didieji šiandienos siekiai, uždaviniai ir tikslai ateitin?

Povilas: Esu labai dėkingas, jog Kazys, formuodamas savo komandą, pakvietė mane. Pradžia buvo labai įdomus gyvenimo etapas. Įdomus jis yra ir dabar, praėjus dešimtmečiui, ypač po Kazio Stonkaus netekties, reikėjo aiškiai susivokti, kur mes esame, kokie esame ir kuo mūsų mokymo įstaiga gali sudominti jaunimą. Formuoti jaunąją akordeono kartą yra didelė atsakomybė, bet kartu ir didelis malonumas. Norisi, kad mūsų studentai būtų kūrybingi, trokštantys žinių, išprusę. Kad studijų metu prisiliestų prie kuo platesnio repertuaro ir drąsiai kurtų muziką patys. Kad Stonkaus iškelta profesionalumo kartelė būtų išlaikyta.

Kaip muzikantai kokius tikslus sau keliate, ko akordeonas norėtumėte, kad Jus išmokytų, kam įkvėptų, įgalintų, išlaisvintų? Ko norite ir linkite sau akordeono muzikoje?

Povilas: Akordeonas moko mane kiekvieną dieną. Moko būti geresniu žmogumi, labiau užsispyrusiu, labiau įsiklausyti į save, į aplinkinius, žinoti ko noriu, verčia pasitikėti savo jėgomis, optimistiškai žiūrėti į ateitį. Būti ne tik muzikos atlikėju bet ir jos kūrėju. Ką tik sužinojau, jog mano sukurtas kūrinys Piko metas pateko į Lietuvos džiazo federacijos leidžiamą rinkinį.

Sau ir savo studentams mėgstu sakyti: „Jei kažko nori – esi pasmerktas tam“. Šiandienos Lietuvoje mes turime beveik beribes galimybes realizuoti save, belieka tik sugalvoti, koks muzikantas ir žmogus nori būti. Dar studijų metais su geru draugu ir kolega Dmitrijs Mihailovs sukūrėme instrumentinę grupę Subtilu-Z, su ja 15 metų augome kaip žmonės, kaip muzikantai, daug koncertavome. 2020 metų karantino laikotarpis paskatino keisti savo gyvenimą, ieškoti naujų galimybių. Vėlgi su Dmitrijumi sukūrėme naują grupę U‘Elements, su ja pradėsime įrašinėti antrąjį autorinės muzikos albumą. Prieš pusę metų paruošėme muzikinę programą su operos solistu Jonu Sakalausku, o šiuo metu aktyviai repetuojame su ryškiausia Lietuvos džiazo dainininke, fleitininke Neda Malūnavičiūte, su kuria ir koncertuosime dešimtmečio koncerte.

Su muzika apkeliavau 44 pasaulio šalis, niekada grojimo nevadinau darbu. Manau, kad muzika yra geriausia, kas galėjo man nutikti šiame gyvenime. O kiek dar visko laukia priešaky. (Šypteli.)

Vytenis: Noriu, kad mane šis instrumentas įgalintų atrasti dar neliestas muzikos plotmes, įkvėptų įgyvendinti seniai sugalvotas muzikines idėjas ir sukurti dar daug gražios muzikos.

Remdamasis savuoju patyrimu, kokias savybes, ypatybes išskirtumėte ir įvardintumėte kaip tą unikalumą, kurio neturi daugiau joks instrumentas – vien tik akordeonas? Kas Jums įprasmina akordeono unikalumą ir autentišką?

Povilas: Akordeono unikalumas ir stiprioji pusė yra tai, kad jis yra jaunas ir jaunatviškas, labai universalus instrumentas, kad jis vis dar aktyviai ieško savo klausytojų, koncertinių erdvių, repertuaro. Drįsiu pasakyt, kad Lietuvos akordeono bendruomenė yra ypatinga, ji moka ir gali susivienyti dėl šio instrumento. Mes esame tokia maža šalis, bet turime tiek daug pasiekimų tarptautinėje akordeono arenoje.

Vytenis: Plati dinaminė, tembrinė bei diapazono skalė leidžia daryti viską: nesvarbu, kūrinys skirtas styginiams, pučiamiesiems, fortepijonui ar visam orkestrui – viskas suskamba akordeonu. Akordeono autentiškumas, unikalumas suteikia galimybes būti originaliam bei atrasti naujas muzikos plotmes.

Muzikos perteikti žodžiais veikiausiai neįmanoma, bet visgi, bet, o gal, Povilai ir Vyteni, nusakykite akordeono tembrą, jo skambesį žmogui, kuris galbūt niekada negirdėjo šio instrumento, arba tam, kuris apskritai gyvena tylos pasaulyje. Tęsiant mintį, kaip, Jūsų manymu, galima ir reikėtų negirdinčiuosius pasikviesti į muzikos pasaulį?

Povilas: Labai įdomus klausimas. (Šypteli.) Akordeono tembras yra šiltas, aksominis, trapus, bet jį suerzinus, gali tapti gaivališku, nevaldomu, piktu, rėkiančiu. Diapazonas gali būti nuo žemiausių garsų, primenančių griaustinio dundėjimą per stiprų lietų (labai tokį mėgstu), iki aukščiausių – primenančių tylos spiegimą galvoje.

Muzika yra ne tik garsų menas bet ir emocijų. Jei muzikantas yra „gyvas“, emocingas, tiki tuo, ką daro, greičiausia bus labai įdomu ir gera į jį žiūrėti, nes tai labai sakralu, nesumeluota, tikra. Manau, negirdintys tai tikrai pajaustų.

Vytenis: Tembras, galintis suvirpinti, paliesti, būti itin švelnus arba griausmingas, kaip visas orkestras – tai pasiekiama plačia akordeono registrų visuma.

Pokalbio pabaigoje Jūsų linkėjimas visai VDU MA Akordeono katedrai – buvusiems ir esamiems dėstytojams, studentams, o taip pat ir sau patiems – dėstytojui, muzikantui, akordeonistui – muzikos meno kūrėjui ir atradėjui, išpildytojui ir gerbėjui – „...“

Povilas: Visų pirma VDU MA akordeonistams linkiu išlikti stipria bendruomene, mylinčia akordeoną, muziką. Suprasti ir suvokti, kad akordeonas turi dideles menines galimybes, o mes, akordeonistai, galime būti įdomūs labai plačiam ratui žmonių ir tik nuo mūsų išradingumo priklausys, kaip mes išnaudosime tą meninį potencialą, slypintį paslaptingoje dėžutėje... (Šypteli.)

Sau linkiu būti įdomiu mokytoju, sugebančiu įkvėpti jaunimą siekti didelių tikslų. Linkiu neprarasti vaikiško smalsumo ir kūrybiškai žiūrėti į iškylančius gyvenimo iššūkius. Linkiu tęsti kurti ir tobulinti muzikos kūrėjo veiklą. Būti klausomam akordeonistui ir įdomiam pašnekovui. (Šypteli.)

Būkime su muzika!

Vytenis: Akordeono autentiškumas, unikalumas suteikia galimybes atlikėjui išlikti originaliam bei atrasti naujas muzikos plotmes.

Komentarai