Čiurlionio kūrybos tyrimai keliasi į akademinę erdvę
Tarp gausių meno ir mokslo renginių Vilniuje nesunku ir pasiklysti – jų gausėja, visuomenė fragmentėja ir tai matyt neišvengiama nūdienos pasaulyje. Turbūt daugelis sutiks, kad Čiurlionis Lietuvos kultūrai yra ypatingos svarbos, kultinė asmenybė, Lietuvos kultūros veidas, šiuolaikiškai – mūsų brendas užsienio šalių intelektiniuose sluoksniuose. Tai, kaip mes pažystame savo genijaus kūrybą, kaip ją galime pateikti pasauliui, tokie ir patys esame.
Nieko stebėtina, kad užsienio šalyse dėmesys šiam kūrėjui auga, jam dėmesio nestinga ir tėvynėje, jo kūryba nuolat aktualizuojama naujomis monografijomis ir kūrybos studijomis ar netgi komerciškai, kad ir ant šokolado ar saldainių dėžučių viršelių. Paradoksalu, tačiau tai vyksta ne tiek valstybės, kiek asmenine iniciatyva, nes valstybės dėmesys itin iškilioms asmenybėms dažniausiai pasireiškia proginiais renginiais, minėjimais, geriausiu atveju jų metų paskelbimu atskirų sukakčių proga. Tai svarbu ir reikšminga, tačiau akivaizdu, kad viso to nepakanka, proginiai vienkartiniai dalykai greitai pasimiršta, nugula į atminties labirintus, jų vietą užima kitos proginės sukaktys ir asmenybės. O iš tiesų ar galėtų būti kitaip, ar neturėtų būti valstybės pastebimas ir skatinamas tylus, kruopštus, ilgas ir nuolatinis tyrėjų darbas, nes fundamentalūs darbai, kurių labai trūksta, tikrai nedaromi progoms ir priešokiais, ar neturėtų būti skatinama visuomenės akistata su Čiurlionio ir kitų iškilių Lietuvos ir pasaulio menininkų kūryba, kuri nenustoja meniškai ir dvasiškai turtinti, stebinti ir žavėti?
Tokios ir panašios mintys kilo dalyvaujant jaukioje Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Juozo Karoso vardo salėje vykusioje tarpdalykinėje mokslinėje konferencijoje „M. K. Čiurlionio kūrybos kontekstai“, tęsiančioje Druskininkuose nuo 2003 metų vykusias „Vasaras su Čiurlioniu“, kurią pasitinkant garsaus menininko gimtadienį, šįmet surengė Lietuvos muzikos ir teatro akademija drauge su Lietuvos kultūros tyrimo institutu ir M. K. Čiurlionio namais Vilniuje. Čiurlioniečių mokslinis forumas jau buvo tapęs tradicija, ne vien reflektuojančia, bet ir formuojančia čiurlionistikos tyrimus. Jo svečiais buvo iškilūs mokslininkai iš visos Lietuvos ir bemaž 30 užsienio šalių.
Šiuokart renginio mecenatas – Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondas, padėjęs išsaugoti čiurlionianos mokslinių tyrinėjimų ir sklaidos užsienio šalyse tradicijas, o tarp dalyvių – retai matomi vienoje vietoje susirinkę akademikai, mokslo ir meno daktarai – kompozitoriai, muzikos atlikėjai, menotyrininkai, muzikologai, kultūros filosofai, besidalijantys naujausiomis čiurlionistikos tyrimų įžvalgomis ir aktualijomis. Šeimininkų vardu sveikindama dalyvius Lietuvos muzikos ir teatro akademijos prorektorė dr. Judita Žukienė pastebėjo, kaip svarbu kiekvienai tyrėjų ir klausytojų bei žiūrovų kartai atrasti savąjį kelią į Čiurlionio pasaulį. Rengėjų vardu konferencijos dalyvius ir svečius sveikino Čiurlionio provaikaitis Čiurlionio namų Vilniuje direktorius, pianistas Rokas Zubovas ir muzikologas, daugelio Čiurlionio kūrybos tyrimams skirtų konferencijų vadovas LMTA docentas Rimantas Astrauskas, pasidžiaugę išaugusiu akademiniu čiurlionistikos tyrimų lygiu ir atsiveriančiomis naujomis varsomis akademinėje aplinkoje.
Žaviu meniniu akcentu - Čiurlionio Noktiurno garsais renginį pradėjo Virginija Unguraitytė-Levickienė, visai neseniai LMTA apgynusi meno doktoratą, kurio svarbiausias įžvalgas ji pateikė savo pranešime „Perskaityti rankraštį: M. K. Čiurlionio kūriniai fortepijonui“, išsamiai ištyrusi M. K. Čiurlionio variacijų Sefaa Esec ir Besacas rankraščius, sulyginusi skirtingas jų redakcijas, kurias savo laiku atliko Stasys Šimkus, Jadvyga Čiurlionytė, Vytautas Landsbergis, Dorothea Eberlein, Darius Kučinskas ir Rokas Zubovas, pastebėdama ir įvertindama jų privalumus ir trūkumus, atkurdama originalius Čiurlionio tekstus ir jų redakcinius papildus.
Daktarė muzikologė ir vargonininkė Jūratė Landsbergytė parengė pranešimą „Romantizmo ištakos: maironiškasis Čiurlionio kūrybos kontūras“, kuriame ieškojo abu menininkus siejančių sąryšio taškų ir kūrybos idėjų, atrasdama pluoštą giminingų kūrybinių sąšaukų. Muzikologė Rūta Skudienė dėmesį sutelkė į prieš septynerius metus vykusio VilniusJazz atidarymo koncerto Liudo Mockūno ir Arturo Bumšteino kompoziciją Homage to M.K.Č., kurioje nepaisant šokiruojančios muzikinės kalbos, buvo įžvelgtos modernios Čiurlionio kūrybos motyvų ir idėjų reminiscencijos.
Meno filosofas ir dailininkas, doc. dr. Stasys Mostauskis savo pranešime „M.K.Čiurlionio tapyboje vaizduojama tikrovė – kas tai?“ mokslinį diskursą pakreipė filosofinės problematikos link. Čiurlionio vaizduojama tikrovė netapati akimi regimai tikrovei, nes greta matymo, žinojimas vaidina vis svarbesnį vaidmenį. Abstrakcija tampa regimosios tikrovės alternatyva. Čiurlionio kūryba atitinka Rytų Europos tendenciją – abstrakčiomis priemonėmis tiksliau atspindėti realybę. Pagal slinktį nuo individui išoriškos tikrovės prie individo vidujybės, meno kūrinys tampa langu į dvasios tikrovę.
Meno filosofas, dailėtyrininkas, profesorius, habilituotas daktaras, akademikas Antanas Andrijauskas, savo darbuose nuolat atsigręžiantis į Čiurlionio dailės fenomeną, šiuokart pranešime „Čiurlionio fantazijos ir vaizduotės galia: tapybinės klajonės svajų pasaulio bekraštybėse“ gvildeno menininko kūrybos konteksto problematiką pasitelkdamas pasaulines aktualijas, drąsiai keldamas nūdienos problemas ir skaudulius. Anot prelegento, vaizduotės galia Čiurlioniui neprilygo niekas, jam įgimtas kolorito skambesys, spalvos muzikalumo jausmas, ypatingas santykis su gamta, gebėjimas girdėti kitiems negirdimus garsus, matyti kitiems nematomas spalvas, formų pirmapradiškumo ieškojimas. Prelegentas pasidalijo savo mintimis apie šiuolaikinėje meno Mekoje - Paryžiaus Pompidou centre matytą grandiozinę parodą, skirtą modernizmui, kurioje Čiurlionio kūryba tikrai nusipelno užimti jai derančią vietą. Pastebėta, jog istoriografinių Čiurlionio gyvenimo ir kūrybos tyrinėjimų fone labai trūksta morfologinių kūrybos ir kūrybos proceso analitikos darbų. Kontekstas padeda suprasti tekstą, tačiau tyrimai stringa, nes trūksta Čiurlionio laiškų vertimų, nėra iki šiol išleistų pamatinių tekstų. Kur užsienietis galėtų pasiskaityti apie Čiurlionį anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų kalbomis? Beje, Čiurlionio laiškai jau dešimtmetis kaip išversti (iš lenkų kalbos vertė Radoslawas Okuliczius-Kozarynas), tačiau jų leidyba Nacionalinėje M. K. Čiurlionio galerijoje nepasirodo jau antrą dešimtmetį.
prieigą tęsė ir plėtojo menotyrininkas, dabartinis Lietuvos kultūros tyrimų instituto vadovas dr. Rasius Makselis, svarstęs neoplatonizmo filosofijos atbalsius Viačeslavo Ivanovo (1866–1949) straipsnyje “Čiurlionis ir menų sintezės problema”. V. Ivanovas komentuoja Čiurlionio kūrybą per III a. filosofo Plotino idėjų prizmę, mato, kad Čiurlionis siekia peržengti trijų dimensijų pasaulio ribas. Sielai, anot Plotino, būdingas laikas, atstumas, ji patiria stoką, veržiasi į pradinį tašką, o dailė, anot Ivanovo, yra artikuliacija erdvėje, muzika – artikuliacija laike, todėl sintezė galima, kai pasiekiamas transcendentinis lygmuo.
Profesoriaus Andrijausko studentė menotyrininkė ir dailininkė dr. Salomėja Jastrumskytė savo pranešime „Privatumo kontempliatyvumas ir estetiškumas M. K. Čiurlionio epistoliarikoje“, pasitelkusi kasdienio gyvenimo estetikos principus, tyrinėjo Čiurlionio privatumo išgyvenimus Leipcige, subuitintą tikrovę pastebėdama, kad bet koks atsitraukimas nuo jos sukuria estetinį santykį.
Provokatyvus ir nuotaikingas kompozitoriaus, profesoriaus, akademiko Giedriaus Kuprevičiaus pranešimas „Aktualusis Čiurlionis“ filosofinius svarstymus sugrąžino į dabartį, pasitelkdamas praktine patirtimi, apmąstė savąjį nueitą vingiuotą Čiurlionio pažinimo kelią nuo paprasto vaikiško neigimo iki gilaus susižavėjimo. Kompozitoriaus sąlytis su Čiurlionio kūryba yra labai produktyvus – prisiminkime prieš keletą metų įvykusią baleto „Čiurlionis“ premjerą Nacionaliniame operos ir baleto teatre, jo iš rankraščių atkurtą, naujai orkestruotą stambios formos vėlyvojo laikotarpio kompoziciją „Dies irae“ ir kitus. Pranešėjas pastebėjo, kad šiandieną ypač aktuali akademinio kūrinių katalogo reikmė, nes skirtingų autorių naudojami skirtingi tų pačių kūrinių šifrai, opusai, pavadinimai sukuria didelę painiavą, kuri turėtų būti išspręsta.
Konferencijos klausytojams prof. R. Zubovas pristatė ir aptarė naujausias reikšmingas čiurlionistikos publikacijas: – pranešimų rinkinį „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis Vilniuje“, kurį sudarė menotyrininkė ir literatūrologė dr. Nida Gaidauskienė, o išleido Lietuvių kalbos ir literatūros institutas. Vilnius, 2016; - knygas „Čiurlionio namai Vilniuje: istorija ir veikla“ / Vytautas Landsbergis, Remigija Bukaveckienė, Nida Gaidauskienė, Rokas Zubovas; [sudarytojai: Nida Gaidauskienė, Rokas Zubovas]; [DVD Rimvydas Markeliūnas]. Vilnius: Čiurlionio namai, 2017 (Vilnius : Petro ofsetas); Viktorija Daujotytė. Sofija. V.: LLTI, 2016.
Konferencijos meninę dalį įrėmino du ryškūs akcentai: italų pianisto Daniele Buccio ir Roko Zubovo Čiurlionio kūrinių koncertai. Romos Šv. Cecilijos konservatorijos docentas, Albano Bergo Akademijos dėstytojas, kompozitorius, muzikologas ir muzikos atlikėjas-pianistas Daniele Buccio parengė specialią koncertinę programą, sudaręs ją iš vėlyvojo laikotarpio M. K. Čiurlionio kūrybos rankraščių. Atlikėjas skambino kūrinius ta eilės tvarka, kaip jie buvo sukurti sustodamas ten, kur baigdavosi natų rankraštis, t. y. taip, kaip jie užrašyti paties kompozitoriaus. Atlikėjas mano, kad non finito principas, kurį naudojo kompozitorius, yra ypač modernus, savotiška nūdienos aktualija. Straipsnio autoriui, buvusiam Jadvygos Čiurlionytės studentui, kompozitoriaus sesuo rodė brolio rankraščių puslapį, kuriame nebuvo jokių prieraktinių ženklų ir teigė, kad kompozitorius girdėjo muziką ir tik sau pasižymėdavo tai, ko neužmiršti, o tai, kas buvo aišku ar kartodavosi, tiesiog nematė reikalo perrašinėti. Nors nebuvo jokių prieraktinių ženklų, sesuo teigė, kad tai yra Des-dur preliudas, kurį ji vaikystėje girdėjusi brolį skambinant.
Zubovo koncertas priešingai – buvo skirtas patiems ankstyviausiems kompozitoriaus opusams – “daigeliams”: pirmosioms dainelėms, skirtoms kunigaikščiui Mykolui Oginskiui, Trims Varšuvos preliudams, mazurkoms, kurių keletą prisiminė ir iš klausos užrašė Viktorija Hempliova bei liaudies dainų “Sėjau rūtą”, “Kas bus, močiute, kas bus?” išdailoms.
pabaigoje buvo aptarti straipsnių ir almanachų (kurių išleisti penki rinkiniai) leidybos ir sklaidos pasaulyje klausimai, numatytos būsimos temos, o Čiurlionio genijus generuoja daugybę neatsakytų klausimų, kurie skatina tyrėjus ieškoti atsakymų ir nesitenkinti tuo, kas jau pasiekta.
Susiję nuotraukų galerijos
Čiurlionio konferencija 2018
2018-11-01