„Čiurlionis ir jo mokytojai“: Čiurlionio kvartetas, Paulius Andersson, Aleksandra Žvirblytė/ Vakaras Vilniaus rotušėje, skirtas choro dirigento Vytauto Žvirblio 95-mečiui

Spalio 1-ąją, tarptautinę muzikos dieną, kuri taip pat yra ir senjorų diena, pilna garbingo amžiaus šviesių žmonių Nacionalinės filharmonijos Didžioji salė skleidė kultūros šviesą: jie su didele pagarba klausėsi dar vieno iš daugybės koncertų, skirtų lietuvių genijaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-mečiui. Programa, kurią atliko Čiurlionio kvartetas (Jonas Tankevičius, I smuikas, Darius Dikšaitis, II smuikas, Gediminas Dačinskas, altas ir Elena Daunytė, violončelė), Paulius Andersson (fortepijonas) ir Aleksandra Žvirblytė (fortepijonas), buvo sudaryta iš XIX a. pabaigos – XX a. pradžios romantinių kūrinių, kuriuos parašė pats Čiurlionis ir jo mokytojai Zygmuntas Noskowskis, Carlas Reineke bei Salomonas Jadassohnas.

Pradžioje skambėjo Z. Noskowskio Variacijos ir fuga Viotti tema styginių kvartetui. Jo klasėje 1897-1899 metais Varšuvos muzikos institute Čiurlionis studijavo kompoziciją. Pats Noskowskis, vienas nacionalinės simfoninės muzikos tradicijos Lenkijoje pagrindėjų, turėjo styginių kvartetą, kuriame griežė altu. Keturių dalių dramatiško pobūdžio kūrinį su lyrine viduriniąja dalimi ir finaline fuga, išsiskiriančia atsikartojančia pirmosios dalies taškuota, ryžtinga tema, Čiurlionio kvartetas pagriežė stilingai ir perteikdamas aiškų kontrapunkto ir imitacijų audinį.

Toliau skambėjo taip pat keturių dalių C. Reinekes Kvintetas fortepijonui ir styginių kvartetui A-dur, op. 83. Pas Reinekę, vieną žymiausių to meto pianistų ir pedagogų, Čiurlionis komponavimo paslapčių mokėsi 1901-1902 metais Leipcigo karališkojoje konservatorijoje. Spalvingumu ir sudėtingumu J. Brahmso, R. Schumanno ir A. Dvořáko opusams nenusileidžiantis fortepijoninis kvintetas pasižymi epiniu grožiu, pusiausvyra, klasikine struktūra. Kruopštumo ir meistriškumo reikalaujantį kūrinį Čiurlionio kvartetas ir P. Andersson atliko su įtampą auginančia strategija, pakeliui išryškindamas jam būdingą virtuoziškumą ir muzikos išraiškos priemonių gausą. I d. Lento ma non troppo – Allegro con brio po paslaptingos įžangos sužėrėjo pakilumu. II d. Andante con variazioni – jausminga ir melodinga. Interpretacija pasižymėjo geru garso santykiu ir suvienodintais štrichais tarp fortepijono ir styginių, kas ypač gerai girdima III dalyje Intermezzo. Alegretto. Labai gražiai skambėjo fortepijono partijos blizgūs pasažai, faktūros skaidrumas ir kokybiška, sukaupta akordika, niekur negožianti styginių, o palaikanti garsinę pusiausvyrą. Per visas dalis auginama siužetinė linija baigiamojoje IV dalyje, Finale. Allegro con spirito – Più mosso, pasiekė minties kulminaciją ir kaustė dėmesį gražiomis besimainančiomis harmonijomis.

Antroje koncerto dalyje Čiurlionio Styginių kvartetą c-moll (VL 83) Čiurlionio kvartetas pagriežė labai sklandžiai ir brandžiai; žinoma, daug metų turintis jį savo programoje, kolektyvas yra jį apmąstęs iki mažiausių detalių, įgrojęs ir susigyvenęs su juo, bet interpretuojamas niekada nenusibosta, o tik įgauna vis grakštesnę formą ir atskleidžia vis dvasingesnes gelmes. Savo tikslu išsikėlęs Čiurlionio kūrybos sklaidą, kvartetas 2025 metais jo muziką griežia visame pasaulyje nuo Skandinavijos iki Taivano ir Japonijos.

Vakarą užbaigė S. Jadassono Sekstetas fortepijonui 4 rankoms ir styginių kvartetui G-dur, op. 100. Pas Jadassoną Čiurlionis mokėsi kontrapunkto tuo pačiu metu Leipcige. Tai trijų dalių skambus, sklandus romantinis kūrinys, retai atliekamas, nors labai išraiškingas ir tikslios formos. Forma neįprasta, ir klausantis fortepijono partijos, atliktos P. Andersson ir A. Žvirblytės, sekstetas žėrėjo beveik kaip fortepijoninio koncerto žanro atspindys.

***

Nepaprastai produktyvūs pianistai Paulius Andersson ir Aleksandra Žvirblytė, aktyviai koncertuojantys pasaulyje solo ir kamerinėse sudėtyse, skambino ir rugsėjo 28 dieną Vilniaus rotušėje, vakare, skirtame choro pedagogo Vytauto Žvirblio 95-mečiui. Vakaro metu kolegos ir mokiniai, ir dukra su anūku dalijosi įspūdžiais, pats Maestro demonstruotame video įraše pasakojo apie savo gyvenimą ir darbą (filmo autorius Kornelijus Jaroševičius), o koncerte „Dovana Maestro ir Vilniui“ skambėjo Pauliaus paskambintas J. S. Bacho-F. Liszto Preliudas ir fuga a-moll, BWV 543, Aleksandros ir Petro Vyšniausko improvizacijos pagal M. K. Čiurlionio preliudą F/a, F. Chopino valsus As-dur Nr. 1 op. 69 ir Des-dur Nr. 1 op. 64, E. Griego Preliudą iš Holbergo siuitos ir Ph. Glasso Etiudą Nr. 2 bei Maestro mokinio, Martyno Staškaus diriguojamo Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos simfoninio orkestro pagriežtas Čiurlionio „Miške“ ir „Aš padainuosiu dainų dainelę“.

Labai kultūringas pagerbimo vakaras ne tik neprailgo, bet nustebino sudėtingų, aukščiausio meistriškumo reikalaujančių kūrinių pasirinkimu. Pauliaus atliktas didelis, sudėtingas opusas perteikė galingą ir tirštą vargonišką skambėjimą ir rūsčią religinę dvasią, o štai puikus Aleksandros ir Petro projektas žavėjo laisve, virtuoziškumu ir išradingumu. Šitaip muzikuoti su improvizacijos meistru reikia labai geros klausos ir technikos, patyrimo ir susigrojimo. Maestro Vyšniausko skoningai vedamoms improvizacijoms Žvirblytė suteikė tvirtą, karališkai blizgantį, išplėtotos faktūros pagrindą, puikiai sekdama muzikinę mintį. Duetas žavėjo vientisa interpretacija ir geru ansambliu. Tai tikrai koncertiškas ir įtaigus numeris.

Taip pat Maestro Staškaus pasakytas šiltas žodis savo Mokytojui, nuoširdžiai moksleivių interpretuotas „Miške“ ir kartu su klausytojais, su akompanimentu padainuota „Aš padainuosiu dainų dainelę“ pakylėjo proginį vakarą į neformalų lygmenį, kuriame išgirdome ir sąmojo, ir įdomių biografinių faktų iš kuklaus, darbštaus Maestro gyvenimo, charakterizuojančio jį ir kaip puikų šeimos žmogų, tėvą ir senelį, ir įžvalgų pedagogą.

Gimęs Linkuvoje 1930 metų rugsėjo 22 dieną, tą pačią, kaip ir M. K. Čiurlionis, Vytautas iki šiol pasižymi puikia sveikata, tvirtu charakteriu ir šviesiu protu. Pats išmokęs konstruoti muzikos instrumentus ir jais groti, Žvirblis epizodiškai vargonininkavo Linkuvos bažnyčioje. 1952–1956 m. mokėsi choro dirigavimo Šiaulių muzikos mokykloje, 1956–1961 m. choro dirigavimo studijas tęsė Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (vyr. dėst. J. Karoso klasė). 1961–1973 m. Šiaulių aukštesniojoje muzikos mokykloje dėstė choro dirigavimą ir kitas disciplinas, vadovavo įvairiems choro ir liaudies muzikos mėgėjų kolektyvams. Nuo 1973 m. Žvirblis dėstė Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje, 1975–1993 m. buvo choro dirigavimo metodinės komisijos pirmininkas, o 1988–1992 m. choro dirigavimo dėstytojas Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. Išugdė visą būrį jaunųjų chorvedžių. Vytautas Žvirblis buvo Šiaulių miesto ir 1973 m. respublikinio moterų ir vyrų chorų sąskrydžio Šiauliuose dirigentas, respublikinių dainų švenčių konsultantas, chorų apžiūrų ir konkursų žiuri narys, 1980 m. apdovanotas Kultūros žymūno ženklu. Linkime Jubiliatui gražių ir kūrybingų ilgiausių metų!

2025 spalio 3 d.