Concerto fiesta Anatolijaus Šenderovo 70-mečiui
Anatolijaus Šenderovo muzika – darni, įtraukianti, daug išsakanti, klausytoją padaranti aktyviu muzikinio veiksmo dalyviu. Maestro Modestas Pitrėnas teigia: „Man Anatolijus Šenderovas – didis kompozitorius. Nuo M. K. Čiurlionio per Eduardą Balsį jis priklauso žymiausių kūrėjų plejadai. Jis kuria ne kompiuteriui, bet žmogaus sielai, ją sujaudina. Muzika yra vibracijų menas. A. Šenderovo muzikoje vibracijų – visa paletė“.
2015 metų spalio 10 dieną Vilniuje, Nacionalinėje filharmonijoje tvyrojo šventinė dvasia: vyko simfoninės muzikos koncertas, skirtas kompozitoriaus, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno bei Europos kompozitoriaus premijų laureato Anatolijaus Šenderovo gyvenimo ir kūrybinės veiklos sukakčiai. Kompozitoriaus kūrinius atliko solistai Davidas Geringas (violončelė), Geiras Draugsvollas (bajanas), choras „Jauna muzika“ (meno vadovas Vaclovas Augustinas), Indrė Baikštytė (fortepijonas) ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (dirigentas Modestas Pitrėnas). Vakarą vedė muzikologas Darius Užkuraitis.
Anatolijaus Šenderovo kūryba, kuriai būdingas lankstus, pasirinktai muzikinei idėjai ir intonacinio branduolio plėtotei pajungtas turtingas šiuolaikinės išraiškos priemonių arsenalas, ekspresyvus garso ir laiko tėkmės dramaturginis vystymas, svarbų vaidmenį vaidinantys sakraliniai tekstai bei ryškios, įsimenančios tautinio charakterio temos plačiai skamba Lietuvoje ir pasaulyje. Dalyvavimas 70 tarptautinių festivalių, autoriniai koncertai (4 Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Izraelyje, Vokietijoje, Kanadoje, Anglijoje) – tai dalis jo svarbios veiklos, už kurią buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi (1996) ir ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi (2006), kitais reikšmingais apdovanojimais.
70-mečio progą jubiliatą pasveikino Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė bei Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė (jų vardu buvo įteiktos gėlių puokštės), kultūros ministras Šarūnas Birutis įteikė aukščiausią ministerijos apdovanojimą – aukso garbės ženklą „Nešk savo šviesą ir tikėk“ „Už svarų indėlį ir ypatingus nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui, už iniciatyvas, inspiruojančias bendruomenę pozityviai veiklai, už asmeninę atsakomybę, kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką“.
Kompozitorių pasveikino ir Lietuvos žydų bendruomenė. Padėkos kalboje, kuri nestokojo sąmojo, A. Šenderovas sakė: „Aš savo žvaigždę – muziką nešu jau 56 metus... Tikėjau ir tikiu, kad muzika žmogui turi ypatingą poveikį, gali sukelti ir pozityvius, ir agresyvius jausmus. Nelabai tikiu, kad muzika gali pakeisti pasaulį – jis būtų jau seniai kitoks, harmoningas – bet manau, kad bent kol muzika skamba, ji šiek tiek keičia žmogų. Jis pasineria į kitą dimensiją ir tampa nors kiek kitokiu“.
Su šį vakarą pasirodžiusiais atlikėjais A. Šenderovą sieja ilgametė ir šilta kūrybinė draugystė. Pirmiausia skambėjo „Concerto in Do“ koncertas violončelei ir orkestrui, sukurtas 2002 metais ir dedikuotas Davidui Geringui. Tais pačiais metais jis buvo su dideliu pasisekimu atliktas Berlyno „Konzerthaus“ (atliko D. Geringas ir Roberto Šerveniko diriguojamas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos simfoninis orkestras). Už šį festivalio „European Music Summer“ užsakymu sukurtą ir vėliau Anglijoje, Japonijoje, Lenkijoje, Italijoje, Australijoje bei kitose šalyse atliktą koncertą autorius vienintelis iš Lietuvos kompozitorių buvo apdovanotas prestižine Europos kompozitoriaus premija.
Dramatiško turinio kompozicijoje naratyvinio pobūdžio partiją maestro D. Geringas perteikė su didele jėga ir įtaiga; žavėjo skambūs, pilni tonai, derminis vientisumas, dur-moll kaita (žaidimas Do tonaciniu centru, esančiu ir vardo „Dovydas“ simboliu). Kūrinyje varpai, mušamieji ir variniai pučiamieji tolydžio praskrosdami vieningą koloritą pranašiškais žaibais artina pabaigą, ir tonacinis centras prasmingai išsiskleidžia.
Lietuvoje gimęs pasaulinio garso violončelininkas, dirigentas ir pedagogas – 1970 metų P. Čaikovskio konkurso I premijos laureatas, kaip solistas koncertuojantis su žymiausiais orkestrais ir dirigentais, įrašęs per 100 kompaktinių plokštelių, išugdęs plejadą garsių mokinių ir pelnęs daugybę prestižinių apdovanojimų, tarp jų kunigaikščio Gedimino Riterio kryžiaus ordiną ir Lietuvos nacionalinę premiją, yra Maskvos, Pekino konservatorijų garbės profesorius bei LMTA garbės daktaras. Nepaisant didžiulio užimtumo, jis visada randa laiko lietuviškai muzikai, A. Šenderovo kūrybai, svariai prisideda prie jos populiarinimo ir įvertinimo šalyje ir užsienyje.
Koncertą bajanui ir orkestrui „...ad Astra“ (2007) pirmą kartą Lietuvoje atliko vienas žymiausių pasaulio bajanininkų norvegas Geiras Draugsvollas, kuriam kūrinys dedikuotas, ir kuris jo premjerą atliko 2008 metais Olandijoje. Šiais metais kūrinys skambėjo ir Sarajeve, Bosnijoje (atliko bajanininkas Belma Sarančič Nahodovičius ir Sarajevo filharmonijos simfoninis orkestras, dirigavo Emiras Mejrevičius).
Į žvaigždes, kaip įtaigauja pavadinimas, muzika kilo per paukščių klegesį primenančius solisto ir orkestro dialogus aukštuose registruose, dramatinius išsiveržimus. Bajano partiją, sudėtingą ir meniškai, ir techniškai, kurioje panaudota daug įdomių štrichų ir išraiškos priemonių (dumplinis tremolo, netemperuotas glissando ir kt.) virtuozas atliko jautriai ir prasmingai. Ilgi, mistiški, paslaptingi tęsiamų tonų epizodai, grėsmingi disonansai orkestre veda į trumpą solisto kadenciją ir baigiamąją greito tempo koncerto dalį (dalys neatskirtos). Intriguojančią, poliritmišką ir šaižių sąskambių tirštą muziką Geiras Draugsvollas ir dirigentas M. Pitrėnas perteikė teatriškai įspūdingai ir puikiai atskleisdami branduolinį minties užtaisą.
Pasak profesoriaus akordeonininko Eduardo Gabnio, „retai pavyksta išgauti tokį gerą bajano ir orkestro dinaminį santykį.“ Pasak jo, bajano mygtukų galimybės yra žymiai didesnės diapazono atžvilgiu, nei akordeono, ir jos kūrinyje buvo gerai išnaudotos. E. Gabnys pasidžiaugė, jog G. Daugsvollas vadovauja prof. Raimundo Sviackevičiaus Meno doktorantūros projektui, ne kartą yra vedęs meistriškumo kursus LMTA, o per metodinio mokymo programas vyksta pamokos.
Nuo aštuonerių metų bajanu griežiantis norvegų virtuozas sukaupė didžiulį įvairaus laikotarpio repertuarą, jis koncertuoja Europoje, Kinijoje ir Japonijoje, dalyvauja pasauliniuose festivaliuose, jam rašo muziką daugybė nūdienos kompozitorių. Tarp žymesnių pastarojo meto premjerų – Sofijos Gubaidulinos koncertas bajanui „Fachwerk“. Kopenhagos Karališkosios muzikos akademijos profesorius įrašinėja muziką garsiausiose įrašų studijose (EMI, BIS, SIMAX, NAXOS ir kt.). G. Daugsvollą galima charakterizuoti kaip intelektualų, inovatyvų ir kartu subtilų atlikėją, kuriam artimas kompozitoriaus muzikai būdingas derinys: moderni muzikos kalba bei jos emocinis paveikumas. Kartu su solistu iš Kopenhagos atvyko garso inžinierius su komanda, kurie visą savaitę įrašinėjo šio kūrinio repeticijas ir koncertą. Ir A. Šenderovo kūrinys, ir puikus lietuvių dirigento ir orkestro darbas G. Daugsvollui taip patiko, jog jis nusprendė šį įrašą panaudoti būsimoje kompaktinėje plokštelėje, į ją įrašys ir kitus A. Šenderovo solinius kūrinius. Garsaus solisto nuomone, A. Šenderovo ir M. Pitrėno vardai verti būti žinomi pasaulyje gerokai plačiau. Charizmatiškasis lietuvių dirigentas yra tarptautinių konkursų laureatas, už indėlį į Latvijos muzikinę kultūrą apdovanotas Latvijos muzikiniu prizu ir prezidento apdovanojimu, Lietuvos nacionaline premija (2012 m.), yra įrašęs per 15 chorinės ir simfoninės muzikos plokštelių, aktyviai dalyvauja Vilniaus, Rygos (yra Latvijos ir Lietuvos nacionalinių operos teatrų dirigentas), Varšuvos, Maskvos, Kelno, Diuseldorfo, Sent Galeno (Šveicarija) operos teatrų veikloje. Nuo 2015 metų rudens jis tapo LMTA dirigavimo katedros vedėju, taip pat – LNSO vyriausiuoju dirigentu ir meno vadovu.
Antroje koncerto dalyje skambėjo Koncertas violončelei, orkestrui, keturiems klavišiniams ir simfoniniam orkestrui „Paratum cor meum...“ („Mano širdis pasirengus...“). Choras atlieka partiją, kurios tekstas – iš Dovydo psalmių ir Ekleziasto lotynų kalba). Virpantis, tyras violončelės solo išnyra iš įtampos, disonansų kupinos orkestro partijos, choras dainuoja: „Viešpatie, kas gi yra žmogus.../ Žmogus panašus į vėjelio dvelkimą, jo dienos praeina kaip šešėlis./ Ką gi daugiaus turi žmogus iš viso savo darbo, kurį dirba po saule?/“; Kiekvienas kalba savo artimui melagingus žodžius: jų lūpos klastingos, jie kalba dvejopa širdimi“; „Supraskite, neišmintingieji tautoje, ir pradėkite kada nors išmanyti, jūs paikieji./ Nes žmogus nežino savo baigties.../ Tad išvaryk rūstybę iš savo širdies ir atstumk piktenybę nuo savo kūno“. Prasmingi išminties žodžiai, kaip niekada tinkami dabartiniam laikmečiui, koncerte įkūnijami sukuriant atitinkamą likimišką, tragišką atmosferą.
Ypatingas tarpininko vaidmuo atitenka net keturiems klavišiniams instrumentams (fortepijonui, klavesinui, čelestai ir elektroniniams vargonams), kurių partija buvo patikėta Indrei Baikštytei. Suspėti nuo vieno instrumento prie kito dviejų taktų tikslumu buvo naujas iššūkis talentingai atlikėjai, kuri po koncerto sakė: „Vienu metu kartais teko groti dviem instrumentais iš karto – fortepijonu ir klavesinu... partija nedidelė, tačiau replikos savo prasme yra ypač reikšmingos“. Su A. Šenderovu I. Baikštytę sieja ne tik kūrybiniai ryšiai – ji yra ir jo Profesoriaus E. Balsio vaikaitė, kurią kompozitorius atsimena dar nuo jos vaikystės.
Šventinį vakarą baigė „Šokis“ simfoniniam orkestrui (2015, premjera). Kūrinyje panaudota „David's Song“ ir šiek tiek Koncerto violončelei ir orkestrui Nr. 3 muzikinė medžiaga, suausta į siautulingą ir nuotaikingą fantastišką audinį. Buvo neapsieita ir be gimtadienio pokštų: dirigentas vietomis stabdė orkestrą žodžiais „Kas atsitiko, ko jūs visi norit?“, o šis atsakinėjo: „Norim Geringo, norim Geiro, norim Indrės“ ir kvietė į sceną solistus. Nors skambėjo daug ir dramatiškos, ne visada lengvai iš karto perprantamos muzikos, jubiliejinis koncertas – tai pavyksta ne visada – ne tik neprailgo, bet suteikė daug malonių įspūdžių gausiai susirinkusiems lankytojams, kolegoms ir bičiuliams.
