Dar kartą „Kosminis Čiurlionis“

Gruodžio 3 dieną „Vaidilos klasika“ dar kartą pristatė atnaujintą projektą „Kosminis Čiurlionis“, kurį atliko Petras Vyšniauskas (saksofonas), Olegas Molokojedovas (klavišiniai), Aleksandra Žvirblytė (fortepijonas) ir Kornelijus Jaroševičius (vaizdo projekcijos). Programoje skambėjo M. K. Čiurlionio kūriniai, du C. Debussy preliudai („Pėdos sniege“ ir „Fejerverkas“) bei A. Remėsos „Stigmos“.

Šį kartą renginys buvo skirtas ir jubiliejus švenčiantiems scenos grandams – Olego Molokojedovo 70-mečiui ir Petro Vyšniausko – 60-mečiui. Abu jubiliatai muzikuoti drauge pradėjo dar 1980–aisiais. Tuomet P. Vyšniauskas buvo O. Molokojedovo suburto kvarteto narys. Abu muzikai pripažinimą pelnė ne tik džiazo improvizacijų meistriškumu, bet ir universalumu, kaip puikiai jaučiantys ir klasiką, ir džiazą.

World music projektas ,,Kosminis Čiurlionis“ debiutavo 2016 metų pabaigoje Tarptautiniame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzikos festivalyje ir susilaukė milžiniško susidomėjimo. Tąsyk trys puikūs muzikantai improvizavo M. K. Čiurlionio ir kitų kompozitorių temomis, kurdami intriguojančias klasikinės ir ritminės muzikos jungtis.

Aliuzijos į M. K. Čiurlionio muziką šiuolaikinėje lietuvių kompozitorių kūryboje nėra naujiena – įvairių didžiojo kūrėjo muzikinių užuominų galima surasti ir Broniaus Kutavičiaus, ir Teisučio Makačino, ir Mindaugo Urbaičio, Remigijaus Merkelio bei daugelio kitų kompozitorių kūryboje, tačiau kiekvienas jų į M. K. Čiurlionį turi savitą požiūrį, pagrįstą jiems būdingais charakteringais muzikiniais komponentais ir jų kūrybinių idėjų išraiška.

Nebūti mačius bent vieno M. K. Čiurlionio paveikslo ar girdėjus žymiausių šio kompozitoriaus kūrinių, tokių kaip simfoninės poemos „Miške“ ir „Jūra“, arba nuostabių jo preliudų pianistų koncertuose, tiesiog neįmanoma. M. K. Čiurlionio kūrybinis braižas yra itin išraiškingas ir išskirtinis – tiek muzikoje, tiek dailėje. Pasak menotyrininko profesoriaus Antano Andrijausko, M. K. Čiurlionis savo neįprastais kūriniais tuo metu pralenkė savo laiką ir nubrėžė daug sąlyčio taškų su įvairiomis modernistinio meno kryptimis: „Kaip ir daugelis klasikinio modernizmo atstovų, jis buvo į eksperimentavimą linkęs maksimalistas, kuris nesitenkino pasiektu ir nuolatos ieškojo, drąsiai paneigdamas tai, ką darė vakar.“

Todėl projekte „Kosminis Čiurlionis“ netrūksta nei eksperimentų, nei improvizacijų, nei kosmizmo idėjų, kurios savitai atsispindėjo universalistinėje menininko pasaulėžiūroje ir tapyboje.

Apie projekto pradžią, idėjas ir naujoves papasakojo viena projekto rengėjų Aleksandra Žvirblytė:

– Penkerius metus organizuoju Tarptautinį M. K. Čiurlionio muzikos festivalį, kasmet ieškome įdomių, nestandartinių būdų pateikti auditorijai šio autoriaus kūrybą. Jau buvo atlikti muzikos ir dailės performansai pagal M. K. Čiurlionio ir jo amžininkų muziką, koncertas „Čiurlionis kitaip“, baleto kompozicija „Karalių pasaka“ jungianti gyvai atliekamą M. K. Čiurlionio muziką ir skaitomus tekstus, šokį, O. Molokojedovo improvizacijas autoriaus temomis ir K. Jaroševičiaus vaizdo projekcijas. Galima teigti, jog ši baleto kompozicija inspiravo ir „Kosminio Čiurlionio“ gimimą – O. Molokojedovo improvizacijos buvo puikios, K.Jaroševičiaus vaizdo projekcijos dvasingai papildė skambančią muziką, taigi kilo mintis sukurti naują projektą, kur susipintų Čiurlionio muzika ir įvairūs ritminės muzikos žanrai.

„Kosminio Čiurlionio“ programoje M. K. Čiurlionio kūrinius jungiame su gana netikėtomis O. Molokojedovo bei P. Vyšniausko improvizacijomis – pradedant bliuzu, kiniškos muzikos motyvais ir baigiant „free jazz“. Tai ir originali Čiurlionio muzika, paraleliai gretinama su improvizacijomis, ir kūrėjo opusų temos, kurios transformuojamos į pačius įvairiausius ritminės muzikos žanrus. Projekto muzikos medžiagą sudaro tam tikri muzikiniai blokai, kuriuose kiekvieną kartą ieškoma skirtingų stilistinių jungčių, derinimo tiek fiziniame, tek mentaliniame lygmenyje. M. K. Čiurlionio mąstymas, harmoninė kalba (ypač vėlyvuoju kūrybos laikotarpiu) taip toli pažengė laike, jog tiek išorinės tiek vidinės sąsajos su nūdiena stebina. Todėl labai natūraliai į programą įsilieja labai įdomaus lietuvių kompozitoriaus Alvydo Remesos kūrinys, skirtas M. K. Čiurlioniui, pavadinimu „Stigmos“, kurį turbūt tiksliau reikėtų įvardinti kaip O. Molokojedovo parafrazę. Šis opusas mūsų kūrybinėse dirbtuvėse perėjo begalę transformacijų – iš originalios versijos vienam fortepijonui perdaryta į versiją dviem akustiniams fortepijonams, akustiniam fortepijonui ir sintezatoriui, vėliau prijungti mušamieji, o dabar dar ir saksofonas.

Ne kiekvieno kompozitoriaus muzika ar konkretus kūrinys yra vienodai dėkingas improvizuoti. Renkantis kūrinius atlikėjai groja juos ir bando pajusti, ar skatina pasirinktas opusas kurti, keisti, ar sukelia naujų idėjų gimimą bei ar yra tam tikri motyvų, ritmų „kodai“ polistilistiniam atlikimui.

O M. K. Čiurlionis – tai neišsemiamas fantazijos kosmosas, tai begalinė erdvė kūrybai. Kuo labiau gilinuosi į jo muziką, tuo labiau ja žaviuosi. Trumpose muzikinio teksto atkarpose užkoduotas milžiniškas kiekis informacijos, beribės vystymo, plėtimo galimybės.

Kartą per repeticiją eksperimentavome – fortepijonu grojau M. K. Čiurlionio muziką, P. Vyšniauskas atlikinėjo I. Stravinskio muzikos medžiagą, tuo tarpu O. Molokojedovas bliuzą. Viskas nepaprastai derėjo. Nustebome, kiek gali apimti, sutalpinti M. K. Čiurlionio kūriniai. Tikras galimybių kosmosas.

Pavadinimą „Kosminis“, pasak atlikėjos, reikėtų suprasti labiau globalia prasme, mentaliniame lygmenyje. Tai muzikinių vizijų, būsenų pasaulis, tai nenutrūkstantis virsmas, transformavimas, čia ir dabar naujai atgimstanti autoriaus kūryba. K. Jaroševičius vizualizuoja skambančią muziką savo vizijomis, susijusiomis su M. K. Čiurlionio paveikslais ar paties filmuota medžiaga. Tad vaizdo projekcijų kūrėjui taip pat tenka nelengvas, bet žavus uždavinys reaguoti vaizdais į čia pat gimstančią muziką.

Didžioji dalis kūrinio autentiškumo tenka fortepijono partijai, o kiti instrumentai improvizuoja „užduoto“ teksto pagrindu. Gali būti autentiškas viso kūrinio teksto atlikimas su paraleline kitų instrumentų improvizacija, gali būti originalo idėjos transformavimas ir improvizacija jau transformuoto teksto pagrindu. Stilistiškai kūriniai ganėtinai stipriai kinta. Kai kurie labai stipriai, kai kurie lieka arčiau originalios idėjos. Šio projekto žavesys ir slypi tame, kad yra aptarti tik bendri momentai, o visa kita – improvizacinė laisvė, viskas gimsta renginio metu čia ir dabar kiekvieno atlikėjo kūrybos koncerto metu dėka. Į visumą susijungiantys improvizacija, džiazas, klasika ir video medžiaga suteikia šiam projektui nekasdienį pojūtį, leidžiantį kiekvienam, tiek muzikuojančiam, tiek klausančiam, papildyti Čiurlionio garsinius ir reginius savo idėjomis, įgūdžiais, samprotavimais. Iškalbingos ir jungtys, o gal šį kartą netgi greičiau vadintinos tąsa – Čiurlionio muziką programoje papildė jo amžininkas C. Debussy ir nūdienos lietuvių kompozitorius A. Remėsa. Taigi standartinis istorijos genialumą liudijantis šimtmetis šį kartą atlikėjų realizuotas ir kūryba „po šimto metų“.

„Kosminis Čiurlionis“ – kaskart vis kitoks. Klausytojas gali pajusti, kad pirmiausia patiems muzikams įdomu, kaip Čiurlionis keičiasi, kaip jis gyvuoja dabartyje. Sulig kiekvienu atlikimu projekto visuma tobulėja. Nes ten, kur daug improvizacijos – nėra nuolatinės būsenos. Be to, improvizacijoms turi įtaką muzikų nuotaika, vidinė būsena ir netgi nuo to, kiek pavyko tądien išsimiegoti. Improvizatoriaus tikslas – parodyti savo suvokimą, kaip jis supranta tam tikrą būseną, todėl antrą kartą lygiai tokio paties kūrinio nepavyks išgirsti. Trijų muzikų pokalbis, kuriame kiekvienas išreiškia savo viziją ir savitus muzikinius pojūčius, o kiekvienas veiksmas reikalauja atrasti būdą perduoti savo pojūčius kolegai scenos partneriui.

Telieka palinkėti „Kosminiam Čiurlioniui“ tolesnės sėkmės ir pelnyto publikos dėmesio.