Daumanto Kirilausko klasika: „mažorinis rečitalis“
Gražų rudens vakarą, gandrus palydint nacionalinėje filharmonijoje rugsėjo 30 dieną skambėjo vienas tų retų koncertų, kada draugėn susirenka amžinosioms vertybėms ištikimi žmonės, nepaisantys madų, politikos skersvėjų ar kasdienos rūpesčių. Muzikos elitui priklausantis, puikiai vertinamas ir žinovų palaikomas pianistas, Daumantas Kirilauskas, surengė klasikinės muzikos rečitalį – skambino J. S. Bacho partitas Nr. 4 D-dur ir Nr. 5 G-dur bei dvi L. Beethoveno sonatas Nr. 11 B-dur, op. 22 ir Nr. 26 Es-dur, op. 81 a. Šiandien beveik neturime atlikėjų, kurie didžiosiose Lietuvos scenose skambintų tokią sudėtingą solinę programą kaip Bacho partitos, D. Kirilausko interpretacijoje nuskambėjusios itin konceptualiai, sutelktai, atsižvelgiant į epochos stilių, į žanrines partitos dalių subtilybes bei jų visumą, reikalaujančią išmanymo, didelio polifoninio meistriškumo ir ilgamečių specifinių įgūdžių. Iš septynių D. Kirilausko išleistų kompaktinių plokštelių paskutinioji sudaryta vien iš Bacho partitų (1, 3 ir 6).
Anksčiau didelį dėmesį skyręs šiuolaikinės ir romantinės muzikos įrašams, būdamas vienas ištikimiausių lietuvių kompozitorių talkininkų, įrašančių ir atliekančių naujausius jų kūrinius, kurių imasi ne kiekvienas (tarp jų – Vykinto Baltako, Felikso Bajoro, Tomo Kutavičiaus, Šarūno Nako kūriniai), Daumantas neatmeta galimybės, jog įrašys ir Beethoveno kūrinių plokštelę. Šis kompozitorius pianisto gyvenime užima ypatingą vietą, todėl jis ypač kruopščiai, vedamas vidinės atsakomybės ir intuicijos, atsirenka jo kūrinius, kuriais išsako nuoširdžiai ir giliai pajaustą genijaus pasaulėvaizdžio turinį. Šį vakarą atliktos sonatos taip pat buvo keleto kūrybinių ieškojimų ir darbo metų vaisius, o jų klausantis dar kartą įsitikinome, kaip naujai, atveriančiai ir intymiai gali skambėti seniai parašyti fortepijono muzikos šedevrai.
Bisui D. Kirilauskas paskambino J. Brahmso Valsą op. 39, Nr. 15, As-dur; populiari melodija liejosi natūraliai ir skoningai. „Nepriimu sportinių sprendimų“, – lakoniškai sako muzikantas. Dėl jam būdingo principingumo, gebėjimo greitai parengti techniškai sudėtingas virtuozines šiuolaikinės muzikos premjeras ir subrandintų visada įdomių klasikos programų Daumantas Kirilauskas yra mylimas koncertų lankytojų, jam rašančių kompozitorių ir kolegų, žinančių, jog šis atlikėjas ir pedagogas, įvairių muzikos projektų ir festivalių dalyvis ne tik kaskart nustebina naujomis idėjomis, bet ir profesinio meistriškumo bei nepaprasto kruopštumo dėka yra užėmęs savą nepamainomą vietą muzikos padangėje.