Davidas Geringas: dvidešimt Baltijos jūros muzikos forumo metų Usedome

Aštuoniasdešimt metų – ir nė kiek nepavargęs! Taip galima pasakyti apie Lietuvoje gimusį Davidą Geringą, jau daugelį dešimtmečių priklausantį tarptautinį pripažinimą pelniusių violončelės meistrų elitui. Ne mažiau jis vertinamas ir kaip aukštosios muzikos mokyklos pedagogas. Norintiems išsamiau susipažinti su jo gyvenimu ir veikla verta atsiversti įžvalgią, nepaprastai įdomiai skaitomą autobiografinę knygą „Tik niekam nesakyk. Violončelininko gyvenimo prisiminimai“ (Sag das niemandem. Lebenserinnerungen eines Cellisten), kurią pagal Geringo pasakojimus parengė Janas Brachmannas („Wolke-Verlag“, Hofheimas, 2023).
(lietuvišką versiją galima įsigyti info@muzikusajunga.lt)

Usedomo salai ir jos muzikos festivaliui Geringas ypač svarbus: jau dvidešimt metų jis vadovauja violončelės meistriškumo kursams, vadinamiems Baltijos jūros muzikos forumu (Ostsee-Musikforum). Šiemet ši sukaktis buvo ypatingai pabrėžta, juolab kad sutapo su kita reikšminga proga – liepos 29-ąją maestro atšventė 80-metį.

Šias sukaktis pažymėjo du koncertai Stolpėje: audringų ovacijų sulaukęs Geringo ir pianisto Iano Fountaino vakaras, kuriame skambėjo Beethoveno kūriniai, ir tradicinis baigiamasis meistriškumo kursų dalyvių koncertas Stolpės pilyje, taip pat sutiktas entuziastingos publikos. Toliau kalbėsime tik apie pastarąjį, nes, deja, pirmajame koncerte apsilankyti nepavyko.

Davidas Geringas – gyvenimas, skirtas violončelei

Geringas ne kartą, ypač minėtoje knygoje, išsamiai ir įtikinamai kalbėjo apie tai, kokia svarbi jam yra pedagoginė veikla – darbas su įvairaus amžiaus mokiniais. Taip buvo anksčiau, taip yra ir šiandien. O šios veiklos sėkmę patvirtina daugybė jo ugdytinių, pasiekusių įspūdingų profesinių aukštumų. Kas praėjusį penktadienį lankėsi Stolpėje, galėjo išgirsti daugybę skambančių šios sėkmės įrodymų – kaip ir kasmet.

Tikriausiai didžiulis džiaugsmas padėti smalsiems, savo instrumentui aistringai atsidavusiems jauniesiems muzikantams, tobulinti jų violončelės valdymą ir, atsižvelgiant į kiekvieno pasiektą lygį, atverti naujas menines perspektyvas.

Šiemet baigiamajame koncerte pasirodė septyni dalyviai – keturios merginos ir trys vaikinai. Kaip ir kasmet, susirinko tarptautinė, gana jauna ir itin talentinga muzikantų grupė, žadėjusi įdomų, o kartu – geriausia šio žodžio prasme – malonų vakarą. Prie to prisidėjo ir įvairi programa, atspindėjusi atlikėjų amžių, individualius pomėgius bei techninį pasirengimą.

Išparduotoje Stolpės pilies iškilmių salėje kiekvienas klausytojas galėjo rasti sau įdomių dalykų. Pirmojoje eilėje – pats „šefas“ Davidas Geringas, neabejotinai klausęsis kritiškai, bet geranoriškai. Scenoje – vėl daug darbo turėjusi nepakeičiama profesionali koncertmeisterė Tamami Toda-Schwarz ir stebėtinai savimi pasitikintys jaunieji atlikėjai.

Jaunieji virtuozai – nuo Haydno iki Paganini

Tokiam pasitikėjimui jie turėjo pagrindo.

Štai Seonghyeon Choi iš Pietų Korėjos (g. 2009 m.), atlikęs pirmąją Josepho Haydno Antrojo koncerto violončelei D-dur, Hob. VIIb:2, dalį, įtikino ne tik techniniu meistriškumu (kokia sudėtinga kadencija!), bet ir subtiliu klasikinio stiliaus pojūčiu. Jo grojimas pasižymėjo įvairiomis garso spalvomis, kone grakščiu lengvumu, natūraliu laisvumu ir įkvėpimu.

Armėnė Mari Hakobyan (g. 2009 m.) pasirodė temperamentingai, išsiskyrė sodriu, išraiškingu garsu ir užtikrintu šiuolaikinių atlikimo technikų valdymu. Ji atliko Wilhelmo Stenhammaro „Fantaziją“, op. 11, ir Adamo Khudoyano Pirmąją sonatą violončelei solo. Pirmasis kūrinys, kaip ir galima tikėtis, pasižymi nacionalinio romantizmo bruožais, antrasis – itin kontrastingas, reikalaujantis plačių pozicijų, dvigubų natų technikos ir didelio ekspresyvumo. Tikrai verta išgirsti!

Vokietijai atstovaujanti Jana Bojanowski (g. 2010 m.) puikiai susidorojo su Gregoro Piatigorskio „Variacijomis Paganini tema“. Žinoma, tai variacijos visiems gerai pažįstama, daugybės kompozitorių naudota melodija. Nenuostabu, kad pats kadaise garsus violončelės virtuozas Piatigorskis šiame kūrinyje pasitelkė kone visą techniškai sudėtingiausių, pirštus laužančių triukų arsenalą. Tikriausiai jis būtų pritaręs ir veržliam Janos Bojanowski atlikimui.

Neįprasti garsų pasauliai ir išraiškos jėga

Visai kitokį muzikinį pasaulį atvėrė Nadia Boulanger „Trys pjesės violončelei ir fortepijonui“. Ukrainietis Danylo Semenyuk (g. 2011 m.) įtaigiai perteikė subtilų prancūzišką lyrizmą, jautrų melodingumą, kuriam nesvetimi ir kaprizingi, šokio pobūdžio epizodai.

Netrukus nuskambėjo ryškus kontrastas – neįprasti švedų kompozitoriaus Johano Ulléno kūriniai iš ciklo „Tamsioji triada“ (The Dark Triad). Atlikdamas dvi dalis – „Nieko nebijok“ (Fear Nothing (Psychopathics)) ir „Mylėk save“ (Love Thyself (Narcissistic)) – italas Lorenzo Lomartire pademonstravo, kokių netikėtų atlikimo būdų galima išgauti violončele.

Šie kūriniai pasižymi neįprastai plačia raiškos amplitude, savitu tradicijos ir modernumo deriniu, pažįstamų bei naujų išraiškos priemonių sąveika. Jie intriguoja ir pavadinimais, ir muzikine forma, žadindami klausytojo smalsumą. Beje, atlikimas buvo itin užtikrintas!

Tą patį galima pasakyti apie rusę Maria Sokolova (g. 2010 m.). Iš pradžių ji žavėjo romantiškai svajingomis švedo Wilhelmo Stenhammaro pjesėmis iš ciklo „Vėlyvos vasaros naktys“ (Sensommarnätter), op. 33, – „Impromptu-valse“, o vėliau atliko legendinio violončelininko Mstislavo Rostropovičiaus „Humoreską“, op. 5, – techniškai spindintį virtuozišką kūrinį, primenantį „Kamanės skrydį“.

Charlotte Melkonian – nepaprastas talentas

Beje, patį „Kamanės skrydį“ taip pat išgirdome – jį atliko jauniausia kursų dalyvė, 2013 m. gimusi Charlotte Melkonian.

Ji – Davido Geringo atradimas. Jaunoji violončelininkė kursuose dalyvavo jau praėjusiais metais ir neabejotinai yra išskirtinis talentas. Daugybės konkursų laureatė, jau pažįstama svarbiausiose Vokietijos muzikos scenose, spėjusi trumpam pasirodyti ir Niujorke, ji vėl nustebino grojimu, kuriame galima būtų įžvelgti ilgametę patirtį. Tačiau tai „tik“ nepaprasta, stebinanti jaunatviška branda.

Ji ne groja violončele – ji pati yra instrumentas!

Charlotte jau nepaprastai įtikinamai valdo garsą, techniką, o svarbiausia – muzikinės minties formavimą.

Šįkart ji atliko Lauros Netzel (1839–1927) Sonatos violončelei ir fortepijonui, op. 66, pirmąją dalį, György Ligeti Sonatos violončelei solo antrąją dalį ir minėtą Nikolajaus Rimskio-Korsakovo „Kamanės skrydį“.

Melkonian pasirodymas tapo įspūdinga programos kulminacija. Vakarą užbaigė visi septyni kursų dalyviai, prie kurių prisijungė kontrabosininkė Victoria Kellermann. Jie atliko aranžuotą grupės ABBA kūrinį, o po jo – dar vieną bisą. Koncertas baigėsi pakilia nuotaika, lydimas audringų susižavėjusios publikos ovacijų.

Beje, šio vakaro atlikėjų pasirodymai ir programos buklete, laimei, pateiktos jų biografijos leidžia manyti, kad ateityje ne vieną jų sutiksime prestižinių orkestrų muzikantų gretose ar tarptautinėse scenose kaip solistus.

Iš vokiečių kalbos versta pagal Ekkehardo Ochso straipsnį „David Geringas: 20 Jahre Ostsee-Musikforum auf Usedom“, paskelbtą leidinyje „Orchestergraben“ 2026 m. spalio 15 d.

Originalas: https://orchestergraben.com/david-geringas-20-jahre-ostsee-musikforum-auf-usedom/

Nuotraukos – Geert Maciejewski.
„Orchestergraben“, 2026 m. spalio 15 d.