Didžiokų koplyčia vėl atsivers Perkusijos ir džiazo festivaliui

Publikuota: 2024-07-09 Autorius: Viktorija Kazlienė
Didžiokų koplyčia vėl atsivers Perkusijos ir džiazo festivaliui

Dabar, kai Dainų šventės garsai dar skamba mūsų ausyse, kai meilė lietuvių liaudies dainai
gyva širdyje, galima ateiti į Didžiokų koplyčią, kur nėra nei scenos, nei žiūrovų salės, sustoti po
sakraliu XIX a. pab. koplyčios kupolu ir pabūti pačioje tikriausioje lietuvių liaudies dainoje,
pritariant virtuoziškai džiazo melodijai.
Dar prieš metus garsusis Lietuvos saksofonininkas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos
Instrumentinės ir chorinės muzikos fakulteto Džiazo katedros profesorius P. Vyšniauskas, įžengęs į
šią nepaprastą koplyčios erdvę, sugrojo melodiją ir pradėjo skaičiuoti sekundes, skaičiuoti, kiek
sklinda šioje erdvėje paleistas garsas. Minutę! Su nuostaba ištarė jis tada.
Štai tokia Didžiokų koplyčios akustika!
Žymiausia lietuvių liaudies dainų atlikėja, Pasaulio folkloro OSKARO laureatė Veronika
Povilionienė šioje koplyčioje dainuos pirmą kartą. Dainuos pritariant žymiausiam lietuvių
saksofonininkui P. Vyšniauskui ir... koplyčios skliautams. Veronika svajoja, kad ateitų daugiau
žmonių, norinčių dainuoti kartu. Šie aukščiausios prabos atlikėjai bendradarbiauja jau daugiau nei
30 metų. V. Povilionienė kaip niekas kitas sugebėjo suderinti lietuvių liaudies dainą su pop / rock,
šiuolaikine muzika ir džiazu. Čia dar įdomiau: liaudies dainų atlikėja ir puikiai žinomas ir
profesionaliausias džiazo bei šiuolaikinės muzikos interpretacijų meistras. „Abiejų muzikantų
drauge atliekamos liaudies dainos yra nuostabus liaudiško jautrumo bei klasikinės virtuozerijos
mišinys, pasižymintis savitu laisvu alsavimu,“– tvirtina festivalio „Mėnuo Juodaragis“
organizatorius U. Liogė . Ne veltui abu šie menininkai yra Lietuvos nacionalinės premijos laureatai.
„Koplyčioje buvo Aloyzo Smilingio muziejus, “– sakydavo žmonės.
Visada norisi prisiminti Lietuvos skulptorių ir tapytoją A. Smilingį, išsaugojusį šią koplyčią ir
perdavusį ateities kartoms. Aplink koplyčią stovėjo jo autorinės bronzos ir akmens skulptūros, o
viduje buvo menininko erdvė: jo dirbtuvė, studija, kūrybos namai, galerija. Menininko idėjos kirtosi
su sovietine ideologija, todėl čia buvo Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio vieta.
Jeigu pasiseks, šį kartą mus aplankys A. Smilingio bendražygis žymusis Rimantas
Dichavičius, dukra menotyrininkė Skirmantė Smilingytė-Žeimienė ir po koncerto pasidalins
prisiminimais apie A. Smilingio koplyčios laikų istoriją.
Tą dieną Didžiokų koplyčios parodinėje erdvėje bus eksponuojami žymaus tapytojo
Aleksandro Vozbino (1958–2021) kūriniai.
A. Vozbinas yra savitas, galinga vaizduote ir konceptualiu mąstymu išsiskiriantis, motyvuotai
savo kūrybą reflektuojantis Lietuvos intelektualiosios tapybos atstovas.
Jam būdingi groteskiški santykiai su aplinka, noras šokiruoti, paneigti miesčioniško gyvenimo
ir skonio nuostatas, polinkis į žmogiškosios būties pusių apnuoginimą.
Menininko vulkaniška energija atsispindi jo paveiksluose. Jis tarsi džiazuoja spalvomis savo
drobėse...
Tai antroji menininko paroda šioje koplyčioje ir ji tarytum pratęsia koplyčios kultūrinį
gyvavimą.

Susiję nuotraukų galerijos

Susiję nariai

Petras Vyšniauskas

Petras Vyšniauskas

Saksofonininkas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos, LR Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas, LMTA profesorius

Komentarai