DŽIAZAS SUGRĮŽTA Į BIRŠTONĄ. ĮVAIROVĖ IR VERŽLUMAS PO KETVERIŲ METŲ.
2022-ais, kovo 25-27-ąją, kai suėjo mėnuo Europai atsidūrus ties naujo karo grėsme, kai rusiškieji fašistai bando sutrypti demokratinę Ukrainą ir kai ukrainiečiai lieja kraują ne tik už savo laisvę, bet ir už visą Europą bei ateities pasaulio demokratines vertybes, Birštone vėl skambėjo džiazas. Taip ir turi būti net karo akivaizdoje, nes džiazas visais laikais buvo laisvės ir demokratijos simbolis, o Birštono Jazz gimė pačiais gūdžiausiais, jau pradėjusios irti sovietinės imperijos laikais.
Festivalį atidarė Klaipėdos džiazo orkestras, kurį 2013-ais įkūrė klaipėdietis saksofoninkas Kęstutis Sova, su kuriuo dabar groja visas būrys talentingų jaunesnės kartos muzikantų (klaipėdiečių ir buvusių klaipėdiečių). Kartu su orkestru pasirodė lietuvių kilmės amerikietė vokalistė ir kompozitorė Nicole Zuraitis, kurią jau drąsiai galima vadinti naująją kylančia Amerikos džiazo ir pop žvaigžde. Ji buvo nominuota „Grammy“, 2016-ais laimėjo kompozicijos konkursą Niujorke, išleido tris autorinius albumus, 2018 m. albumas "Hive Mind“ pripažintas geriausiu metų džiazo albumu. Birštono džiazui Nicole parengė puikią klasikinių džiazo standartų (pradedant ikonine G. Gershwino daina „But not for me“) ir savo kompozicijų programą, kuri išsiskyrė turtingomis ir labai skoningomis aranžuotėmis (vokalistei talkina jos sutuoktinis Dan Pugach). Nedažnai scenoje pamatysi ir išgirsi tokį fantastišką charizmos, žmogiškos šilumos, išskirtinio vokalo ir puikios vokalinės technikos derinį. Tokia yra Nicole Zuraitis, kurios protėviai iš Lietuvos dar apie 1909-uosius emigravo į JAV. Lygiai tokį pat ryškų įspūdį paliko Klaipėdos džiazo orkestras – viskas darniai, tvarkingai, drausmingai ir su įkvepiančia jaunatviška energija, puikūs jaunosios kartos instrumentalistai.
Pirmąjį festivalio vakarą su savo kvartetu pasirodė ir vieną žymiausių nūdienos etnodžiazo atstovių kroatų vokalistė Tamara Obravac. Su šiuo kvartetu (pianistas Matija Dedič, kontrabosininkas Žiga Golob, būgnininkas Krunoslav Levačič) ji kuria jau beveik 30 metų. T. Obravac kūryboje persipina jos gimtojo Istrijos regiono folkloras ir world džiazo bruožai. Tai atspindėjo Birštono scenoje skambėjusi muzika, dominuojant balkaniškoms spalvoms, nostalgiškai nuotaikai, kuri persipynė su religinėmis temomis.
Jievaras Jasinskis iš karto tapo Birštono scenos favoritu, kai 2016-ųjų Birštono festivalyje pasirodė su savo grupe „Reinless“ ir Kauno bigbendu, o po kelerių metų sėkmingai savo jėgas išbandė kaip Kauno bigbendui kuriantis kompozitorius, vos per keletą metų įsijungė į labai įvairiapusišką kūrybą – tapo Kauno Bigbendo vyriausiuoju dirigentu, įkūrė „Lithuanian JJazz Ensemble“, kūrė aranžuotes pop-muzikos atlikėjams, sukūrė ir akademinės muzikos – „Simfoniją iš Šiaurės Jeruzalės“, skirtą holokausto atminimui, o prieš metus baigė ir akademines kompozicijos magistrantūros studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Šiųmečiame Birštono festivalyje J.Jasinskis pristatė savo naują projektą „JJA Chamber Project“, į kurį pasikvietė Mindaugą Vadoklį, Petrą Kentrą, Paulių Volkovą, Domantą Razmų, akademinį kontrabosininką Dainių Rudvalį, marimbininkus Sigitą Gailių ir Andrių Rekašių bei dar vieną akademinės muzikos atstovę arfininkę Aistę Baliunytę. Naująjį J. Jasinskio projektą galima apibūdinti kaip tam tikrą etapinį darbą, apibendrinantį pastarųjų metų jo veiklas ir kūrybą, jungiančia įvairius stilius, tiesiančia tiltus tarp akademinės ir improvizacinės muzikos.
Multiinstrumentininkas Remigijus Rančys Birštone pasirodė jau ne kartą – ir kaip grupių lyderis, ir kaip dalyvis, publikai pažįstamas kaip nuolat ieškantis ir sugebantis kuo nors nustebinti. Šiųmečiame festivalyje skambėjusi kūryba nuėjo dar giliau į eksperimentinius laukus ties ta riba, kad kartkartėmis atrodydavo, jog šįkart projektas gali iškristi net ir iš įvairiapusiško Birštono konteksto. Tam tikrų stilistinių ir idėjinių sąšaukų su R. Rančio projektu išgirdau ir šeštadienį 12 val. koncerte, Vilniaus kolegijos projekte „The Oscillattion Orchestra“. Vilniaus kolegijos pasirodymai su gausiais atlikėjų kolektyvais scenoje, kuriems vadovaudavo Maestro Vladimiras Čekasinas, per eilę metų tapo tarsi neatskiriama Birštono festivalio dalimi, kai scenoje vykdavo tikras laisvos improvizacijos šėlsmas, sujungiantis skirtingus muzikos žanrus ir kelias menų rūšis. Šiųmečio projekto autorius ir vadovas yra kino garso režisierius, kompozitorius, garso menininkas Vytis Puronas, Anot paties projekto autoriaus, šiuo projektu jis pamėgino apibendrinti ir savaip įamžinti ankstesnių metų Birštono festivalio palikimą (supratau, kad kalbama būtent apie Vilniaus kolegijos kolektyvų pasirodymus). 2020-ais V. Puronas buvo nominuotas „Sidabrinei gervei“ už geriausią garso režisieriaus darbą latvių režisieriaus Jurio Kursiečio filme „Olegas“. Pagrindinis Vyčio Purono valdomas instrumentas yra analoginis modulinis sintezatorius, tad natūralu, kad dominavo elektronika versus akustiniai instrumentai (Kazmieras Krulikovskis, Adomas Silevičius, Vainius Indriūnas), taip pat ir dviejų vokalų (Paulina Skrabytė, Simonas Krukonis) atžvilgiu. Vis dėl to čia man ir kilo grynai estetinis akustinis klausimas – jei jau pasitelkiamas žmogaus balsas (kuris šiaip jau laikomas tobuliausiu instrumentu estetine, dvasine prasme), kodėl jį slėpti po kitų skambesių sluoksniu (net jei suvokiamas kaip tam tikra garsinė spalva), juolab, kad Paulinos ir Simono vokalai man nuskambėjo įdomiai ir pasirodė turintys gero potencialo. Tad palieku šį klausimą atvirą, nes atsakymo nežinau, tik pasakiau tai, ką išgirdau, o klausa, dėkui Dievui, dar nesiskundžiu... Bet kuriuo atveju tiek R. Rančio, tiek V. Purono projektai buvo įdomūs atradimai šiųmečio Birštono įvairovės kontekste, tad nepraleisiu progos darsyk išklausyti, kai LRT plius transliuos įrašus.
Manau, kad didžiausiu festivalio atradimu man pasirodė gitaristas Mindaugas Stumbras ir jo kvartetas. Tiesa, turėjo būti kvintetas dar ir su trimitininku Mindaugu Vadokliu, tačiau jam nedalyvaujant liko kvartetas (su Gediminu Strupinsku, Denisu Murašovu ir Tuomasu Rӓsӓnenu), tačiau neabejoju, kad pasirodymo turinys ir kokybė nuo to nenukentėjo, nebent kam pritrūko minkštos baladinės Mindaugo Vadoklio trimito spalvos, tačiau visi Mindaugo scenos kolegos yra puikūs instrumentalistai. Gediminas Strupinskas prie M. Stumbro grupės prisijungė vėliausiai, pianistas tik prieš metus baigė studijas Muzikos akademijoje, šiuo metu dirba ir Kauno bigbende. Interneto platybėse galima rasti įdomių jo elektroninės muzikos opusų. G. Strupinskas pasižymi išskirtiniu muzikalumu, puikia technika ir gerai išlavintu muzikiniu skoniu, tai - tikrai universalus muzikantas, turintis geras kūrybines perspektyvas. Grupės lyderis Mindaugas Stumbras dar iki pandemijos sukaupė solidžią patirtį koncertuodamas ir dalyvaudamas įvairiuose festivaliuose Europoje su įvairiais, bet aukšto lygio atlikėjais, subūrė bent keletą ansamblių. 2019-ais su grupe pasirodė Vilnius Jazz naktiniame koncerte. 2021-ų rudenį su panašios sudėties kvintetu (D. Golovanovas, M. Vadoklis, D. Murašov, D. Razmus) dalyvavo festivalyje „Vilnius Mama Jazz“. Birštone išgirdome originalias M. Stumbro kompozicijas, kurios negali nežavėti vidine darna ir subtiliu skoniu, sklandžiai suderinta stilistikos įvairove, nes M Stumbras yra universalus stiliaus prasme. Manau, kad grupės programa Birštono festivaliui buvo dar geriau ir įvairiapusiškiau sudėta negu „Vilnius Mama Jazz“ festivalyje. Tad Lietuvos džiazo padangė turi naują ryškią žvaigždę M. Stumbro asmenyje, sakyčiau - lietuviškąjį Al Di Meola ir Pat Metheny viename.
Šiųmečio Birštono „Grand Prix“ laureatu (21-uoju) tapo pianistas ir kompozitorius Dmitrijus Golovanovas, kuris, kaip ir jo scenos partneris Janas Maksimovičius Birštono klausytojų visada laukiami. Duetas 2019-ais pristatė pirmąjį savo albumą „Thousand Seconds Of Our Life“, 2020-ais pasirodęs antrasis albumas „Beyond“ išleistas CD ir LP formatais. 2018-ais D. Golovanovo nuopelnai buvo įvertinti Lietuvos muzikų sąjungos „Auksiniu disku“. Šiųmečio festivalio klausytojai šeštadienio popietę galėjo dar kartą įsitikinti šio dueto preciziškumu ir intelektu, kuris persipina su kūrybiniu veržlumu ir drąsiais eksperimentais. Šįsyk Birštono scenoje išgirdome bene naujausią dueto kūrybą, kurioje susijungė akustika su elektronika.
Dar vienas šeštadienio popietę pasirodęs ir nuolat festivalyje laukiamas kolektyvas – Dainiaus Pulausko „Acoustic group“. Ši grupė susibūrė 2018-ais, kai specialiai festivaliui „Vilnius Jazz“ paruošė tarptautinį tarpdisciplininį projektą „The 3 Sounds of Komeda“, skirtą legendiniam lenkų džiazo pianisto ir kino kompozitoriaus Krzysztofo Komedos atminimui“. Jau pats grupės pavadinimas byloja apie grįžimą prie labiau tradicinio, akustinių instrumentų skambesio. Su Dainiumi Pulausku šioje grupėje pasirodė tiesiog nepakeičiamas jo scenos partneris trimitininkas Valerijus Ramoška, saksofonininkas Liutauras Janulaitis, kontrabosininkas Armanas Isojanas, būgnininkas Augustas Baronas. Ir šioje programoje turėjome progą žavėtis visų ansamblio narių improvizacine meistryste, nepriekaištingu ansambliu, puikiais instrumentų tembrais ir virtuoziškumu, o paskutinė baladė su Valerijaus Ramoškos fliugelhorno solo buvo tikras šedevras.
Šeštadienio vakarą pasirodė klaipėdietės džiazo vokalistės ir kompozitorės Viktorijos Pilatovič kvartetas (Viktorija Pilatovič, ispanai pianistas Alberto Palau, kontrabosininkas Miquel Alvarez ir Argentinoje gimęs būgnininkas Mariano Steimbergas). Viktorija jau gerą dešimtmetį aktyviai reiškiasi džiazo scenose, Lietuvos džiazo klausytojams ji pažįstama dar nuo 2012 metų festivalio „Vilnius Mama Jazz“. Savo muzikinį kelią ji pradėjo nuo klasikinio fortepijono studijų, vėliau Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje studijavo džiazo vokalą, nuo 2010-ųjų tęsė studijas „Prince Claus“ konservatorijoje Groningene (Nyderlandai), 2011-ais tapo Nyderlandų džiazo vokalistų konkurso prizininke už originalią džiazo standarto aranžuotę, o netrukus debiutavo ir garsiajame Montrė džiazo festivalyje su Johno Claytono diriguojamu simfodžiazo orkestru. Gavusi stipendiją, dainininkė tęsė studijas Berklio muzikos koledže Bostone. Su dabartinio kvarteto muzikantais ispanais Viktorija kuria jau keleri metai, pasirodydama įvairiuose festivaliuose. Šiųmečio Birštono scenoje išgirdome originalias Viktorijos kompozicijas, dauguma jų įrašytos jos naujausiame CD „The Only Light“. Kaip muzikos ir dainų tekstų autorė Viktorija išsiskiria subtiliu stiliumi, savitai, bet tikrai meistriškai nardo po įvairias džiazo stilistikas. Ypač pažymėtina intonaciškai sudėtinga jos dainų melodinė linija, Viktorija tai atlieka tobulai tiksliai. Jos balso spalva yra aiškiai atpažįstama, labai estetiška, dainininkė išsiskiria nepriekaištinga scat technika. Viktorijos scenos partneriai ispanai yra puikūs improvizatoriai ir ansamblio meistrai. Bendrai visas kvarteto pasirodymas pasižymėjo išskirtine kokybe.
Nuolatinis ir laukiamas Birštono festivalio dalyvis yra saksofonininkas ir kompozitorius Kęstutis Vaiginis, ir ne veltui, nes pastarųjų metų jo kūryba susilaukia vis didesnio pripažinimo džiazo „mekoje“ Niujorke. Tarp tokių darbų – jo su Niujorko muzikantais įrašytas autorinis albumas „Unexpected Coices“. Šeštadienio vakarą Birštone Kęstutis Vaiginis pasirodė su latvių bei suomių muzikantų kvartetu: suomiais - pianistu Joon Haavisto ir kontrabosininku Juuso Rinta bei latvių būgnininku Kasparu Kurdeko. Nežinau, ar kiti klausytojai ir vertintojai atkreipė dėmesį į klasikinius kvarteto narių kostiumus, nes džiazo scenoje tai jau tapo retenybe... Koncerte išgirdome beveik visas naujas Kęstučio Vaiginio kompozicijas, kurios spinduliavo meistryste, intelektu ir šalia to giliomis emocijomis. K. Vaiginio scenos partneriai – kiekvienas savitas ir tuo pačiu puikus ansamblistas, savojo instrumento guru ir intelektualas. J. Haavisto skambinimo maniera man kažkuo priminė Joe Sample‘ą, būgnininkas K. Kurdego ir kontrabosininkas J. Rinto išsiskyrė virtuoziškumu ir minkštu instrumentų skambesiu.
Šeštadienio nakties jam-session buvo dar vienas įsimintinas Birštono įvykis, kur tiesiogine, bet gera prasme „siautėjo“ Kauno bigbendo vyr. dirigentas Jievaras Jasinskis su galinga pūtikų kompanija. Turbūt jam‘o nuotaiką taikliausiai ir lakoniškiausiai apibūdino festivalio „Vilnius Jazz“ vadovas Antanas Gustys – „kompanija griauna Kurhausą“. ... o sekmadienio vidudienį po audringos nakties ir tradiciškai nespėdami su persuktais laikrodžiais, skubėjome į Kauno bigbendo pasirodymą. 1991-ais Romualdo Grabšto įkurtas kolektyvas nuo pat įkūrimo pelnytai laikomas Lietuvos džiazo flagmanu. Birštono džiazo scenoje kolektyvas reguliariai pasirodo nuo 1994-ųjų. Pastarąjį dešimtmetį prie bigbendo vairo stojus jaunesnės kartos muzikams Tomui Botyriui, Liutaurui Janušaičiui, o pastaruoju metui Jievarui Jasinskiui, keitėsi ir kolektyvo stilistika. Dabar kolektyvo repertuare labai dažnai skamba jo vadovo kūryba. Į šių metų Birštono festivalį Kauno bigbendas atvyko su danų smuikininke, kompozitore ir aranžuotoja Lina Kruse, pristatydamas jos originalių kompozicijų projektą „Hidden Stone“, pagal to paties pavadinimo kūrėjos albumą, kuris ryškiai suspindėjo džiazo padangėje originalius skambesiu ir netradicinėmis įvairių stilių ir žanrų samplaikomis. Koncerte išgirdome septynias originalias Linos Kruse kompozicijas ir aranžuotes orkestrui. Elektrizuotą džiazo smuiką su Kauno bigbendu teko girdėti bene pirmą kartą ir tai yra specifika orkestrui, nes reikia „perkrauti“ tradicinę bigbendo sampratą. Manau, kad Kauno bigbendui tai puikiai pavyko, labai organiškai susiliejo orkestro ir smuiko tembrai, vienas kitą papildydami, puikūs buvo orkestro solistų išstojimai, ypač pažymėčiau neseniai prie bigbendo prisijungusį jau šeštadienio koncerte girdėtą gitaristą Mindaugą Stumbrą. Trumpai apie šį koncertą taip pasakyčiau – kol džiazo scenoje bus tokie muzikantai kaip Lina Kruse, Jievaras Jasinskis ir Kauno bigbendas, džiazas gyvuos ir per karą, ir per marą.
Grupė „Cinamono“ savo kūrybinį kelią pradėjo 2013-ais kaip birštonietės džiazo vokalistės Lauros Budreckytės ir kontrabosininko Vyčio Nivinsko duetas, vėliau prie dueto prisijungus gitaristui Pauliui Volokovui, saksofonininkui Janui Maksimovičiui ir Tuomas‘u J. Räsänen‘u ansamblis išaugo iki dabartinės kvinteto sudėties. Grupės lyderė Laura Budreckytė nuo 2013-ųjų aktyviai reiškiasi džiazo scenose, pelnė ne vieną apdovanojimą džiazo vokalistų konkursuose Rygoje („Grand prix“) ir Klaipėdoje ir tai jai atvėrė vartus į daugelį džiazo festivalių. Koncerte išgirdome daugiausia kūrinių iš pernai išleisto antrojo grupės albumo „Music is the Ocean“. Grupės pasirodymą Birštono festivalio kontekste apibūdinčiau kaip tam tikrą eksperimentinį žanrą, įdomius spalvinius ieškojimus, stilių įvairovę nuo world iki baladžių, tame tarpe girdėjome, pavyzdžiui, turkų muzikinį folklorą ir J. Mačernio eiles, tad ansamblis buvo dar viena įdomi dedamoji papildanti šiųmečio Birštono įvairovę.
Trečiajame dieniniame sekmadienio koncerte pasirodė tarptautinė grupė „Claudio Jr. De Rosa Qaurtet“, kuriame be lyderio saksofonininko ir kompozitoriaus Claudio Jr. De Rosa groja pianistas Xavi Torresas Vincente (Biršone jį pakeitė tunisietis pianistas Wajdi Riahi) italas kontrabosininkas Mauro Cottone ir lietuvių būgnininkas Augustas Baronas. 2016 metais kvarteto narius į vieną kolektyvą subūrė studijos Nyderlanduose Grupės lyderis pelnė ne vieną prestižinį tarptautinių konkursų ir festivalių prizą. Birštone skambėjo stilistiškai vientisa, šiuolaikinio main-streamo programa, visos kompozicijos harmoningos, smagiai klausosi.
Festivalio finišo tiesiojoje išgirdome vėl gi visišką įvairovę, tris labai skirtingus projektus.
Improdimensijos orkestrą specialiai Birštono 2020-ųjų metų festivaliui subūrė du laisvojo džiazo ir improvizacijos guru – Liudas Mockūnas ir Arnas Mikalkėnas. Šis kolektyvas šiek didesne sudėtimi pasirodė festivalyje „Vilnius Jazz 2021“, kur atliko orkestro lyderių Liudo Mockūno ir Arno Mikalkėno kūrybą, sukeldamas tikrą furorą. Birštone prie orkestro prisijungė Lietuvos džiazo festivalių klausytojams puikiai pažįstamas prancūzų gitaristas Marc Ducret ir čia skambėjo jau jo kompozicijos, tačiau tokioje pat improdimensiškoje dvasioje. Tai yra muzika, kuri prasideda nuo bet kurio taško „X“ visatos erdvėlaikyje ir tęsiasi be pabaigos. Orkestre susijungia įvairių kartų muzikantai į vieną visumą, pats orkestras sukonstruotas tarsi pagal klasikinį „concerto grosso“ principą ir tai buvo dar viena nepamirštama ir stipri Birštono įvairovė.
Jaunosios džiazo kartos atstovai grupė „Castor Stetson“ 2018-ais laimėjo konkurso „Vilnius Jazz Young Power“. Kolektyvo lyderis - gitaristas Deimantas Balys, kartu groja pianistas Kazimieras Krulikovskis, saksofonininkas Kazimieras Jušinskas, boso gitaristas Vainius Indriūnas, būgnininkas Domantas Razmus. 2019-ais kvintetas surengė turą po Baltijos šalis ir išleido pirmąjį albumą „Captured Music“, kur įrašyta grupės lyderio D. Balio kūryba. Grupė ir jos lyderis kaip kūrėjas pasižymi savita kompozicine kalba, besiremiančia free-jazz stilistika, kurioje drąsiai persipina ir kiti stiliai. Be jokios abejonės tai yra labai perspektyvūs jaunosios kartos džiazo muzikantai, apie kuriuos dar išgirsime ne vieną kartą ir įvairiuose projektuose bei kontekstuose. Šiemet grupė jau planuoja išleisti ir vinilo plokštelę, o koncerte skambėjęs paskutinis kūrinys „Mokša“ kaip tik paruoštas naujajai plokštelei.
Būgnininkas Arvydas Joffė į Birštono sceną sugrįžo po 14 metų pertraukos suburdamas didelį kolektyvą projektui „AFROKAYFFEE“, kuris tikrąja prasme sudrebino Birštono sceną afrikietiškais ritmais. Projekto šerdimi tapo A. Joffės mokinio afrikiečio iš Ganos bosisto Keno Cassie kūryba, kurioje persipynė Afrikos ir Karibų ritmai. Festivalio finišui geriau ir nesugalvosi, kuomet klausytojai jau lengvai pavargę, tokia muzika suveikė kaip lengvas „šotas“ su geru brendžiu, atpalaiduojantis ir tonizuojantis, juolab, kad visos kompozicijos buvo trumpos ir lengvai klausomos, visi atsigavo ir vėl linksminosi panašiai kaip naktiniame džiame.
Apibendrinant - šiųmetis Birštono džiazo festivalis pasižymėjo ne tik įvairove, bet ir išskirtine visų projektų kokybe. Festivalio įkūrėjo ir vadovo Zigmo Vileikio tradicinis pažadas susitikti lygiai po dviejų metų jau dabar mums, Birštono džiazuomenei sukurs nekantraus laukimo jausmą.
Iki kito Birštonas JAZZ !
Susiję nuotraukų galerijos
BIRŠTONAS JAZZ 2022.
2022-03-25