Edgaro Montvido kūrybinės veiklos jubiliejaus koncertas

Gegužės 30 dieną prasidėjo Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro vasaros festivalis. Koncertai birželio mėnesį tenkins įvairius muzikos mėgėjų poreikius.

Pirmasis koncertas Valstybinio simfoninio orkestro koncertų salėje programą pateikė Edgaras Montvidas. Su anglų pianistu Simonu Lepperu atliko Roberto Schumanno vokalinį ciklą „Poeto meilė“ (eilės Heinricho Heines), Žibuoklės Martinaitytės ciklą „Gijos“ (Elvinos Baužaitės tekstu), Samuelio Barberio ir Ivoro Novello dainas.

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Pažaislio festivalio meno vadovas E. Montvidas šiuo koncertu pažymėjo 25-erių metų kūrybinės veiklos jubiliejų. Tačiau svarbus ne metų skaičius, bet „gyvenimo pilnatvė, nuveikti darbai“: vaidmenys, koncertai, kuriuose padainuotas įdomus, rečiau atliekamas repertuaras. Kaip sakė dainininkas, „pasiektas asmeninio gyvenimo ir meninės veiklos balansas“. Puiku, kad dainininkas nuolat pasirodo ir Lietuvos scenose.

Jubiliejiniame koncerte klausytojai išgirdo taurių idėjų ir profesionalumo sintezės produktą. R. Schumanno ciklas reikalauja kūrybinės brandos ir gyvenimo patirties. Iš 65 Heines ciklo „Lyrinis intermeco“ eilėraščių Schumannas atrinko tik 16 ir sukūrė apgalvotą, logišką emocinį pasakojimą apie sielvartingą meilę. Jame kiekviena ciklo daina dramaturgiškai reikšminga. Tai tipiškas romantiko psichologiškai gilus kūrinys, kuriame dainininkas ir pianistas kuria prasmingą vienį. Kiekviena miniatiūra perteikia vieną gilų emocinį atodūsį: susižavėjimą gegužės diena, mylimąja, kvepiančių gėlių aromato sužadintą jausmą, nusivylimo skausmą, vienatvės džiugioje minioje kančią...

Atlikėjai sukūrė vientisą, rišlų emocionalų pasakojimą. Jis prasidėjo puikioje koncertų salės akustinėje erdvėje nuskambėjusiu įvadiniu fortepijono kreipiniu: paklausykit, kas įvyko vieną svajingą gegužės dieną... E. Montvido balsas lankstus, paslankus. Jis tęsia spalvingą ir intymų pasakojimą, kuriame daug meilės, skausmo, įtūžio. „Nepykstu aš“ skambėjo išlaikytai, perteikiant ir puikų nuotaikų kontrastą. Betarpiškai žaismingai papasakoja epizodą „Jaunuolis myli mergaitę“. Tragiškas atodūsis – „Sapne raudojau graudžiai“. Subalansuotos pauzės, raiški teksto ištara. Puikios mezzo voce skambėjusios legato frazės. Girdėdama muzikaliai dainuojantį tenorą vis prisimenu Giorgio Vasari`o pasakojimą. Jis atsivežė į Milaną dailininką Leonardą da Vinci, kad šis, pritardamas keistos išvaizdos paties sukurta sidabrine lyra, savo muzikaliu dainavimu pradžiugintų valdovą, Renesanso meto aukštuomenės žmones. „Širdis apsalo jį girdėjusius“.

Tą patį galima pakartoti ir vertinant labai muzikalią ciklo interpretaciją. Schumanno romantikoje nereikėjo virtuoziškumo, improvizacijos ar veristinės tradicijos demonstravimo. Šį kartą girdėjome puikiai savo vokalą gebantį valdyti itin muzikalų tenorą, mums pasakojantį intymią meilės istoriją.

E. Montvidas visada žavi meistriškai valdantis savo balsą. Matyt gerai jį pažino ir balso aparatą nuolat deramai lavina. Gilus kiekvieno žodžio prasmingos ištarties pojūtis (susvyravo tik daina „Fleitos, smuikai ir trimitai“). Muzikalumas, gebėjimas kurti įvairiaspalves emocijas ir jomis pagrįstą muzikos tekstą. Balsas lankstus: gali būti švelnus, glostantis, aistringas ir pasakojantis. Prasmingus Montvido pianissimo, ypač aukštame natūralaus garso registre, galima lyginti nebent su smuiko kantilena. Poetiškai traktavęs bisui padainuotą Georges Bizet operos „Karmen“ fragmentą, nepereidamas į falcetą kokybiškai padainavo ir Chose arijos pianissimo finalinėje frazėje si bemol.

Pianistas Simonas Lepper buvo puikus partneris, su kuriuo dainininkas tikrai gali jaustis saugiai. Kaip skaidriai jis perteikia visas įvairiareikšmes faktūras! Tai melodinė linija dubliuoja dainininką, tai voratinkliniais raizginiais jį apipina, tai tarsi riturnelė panardina solisto melodiją į šokio sūkurį ar kuria grėsmingų nuotaikų kontrastus. Prasmingos skaidrios ir nuotaikingos postliudijos.

Londone studijavęs pianistas S. Lepper ypatingą dėmesį skyrė koncertmeisterio meistrystei. Šį meną Karalkiškoje muzikos akademijoje studijavo pas Michaelą Dusseką. Jo diskografijoje jau daug įdomių įrašų: su Dame Felicity Palmer, du tomai Debussy dainų, Strausso kūriniai, atlikti su Gillian Keith, prancūzų kompozitorių ir Mahlerio dainos, atliktos su Karen Cargill, visos Jonathano Dove'o dainos įrašytos su Kitty Whately, kūriniai smuikui, pagroti su Carolin Widmann. Parengta Schuberto dainų programa su Ilker Arcayürek ir t.t. Koncertai, įrašai, gastrolės, meistriškumo kursai jauniems pianistams. Lietuvos jaunieji galėjo šį koncertų sezoną išgirsti puikių pianistų/koncertmeisterių. S. Lepper – vienas jų.

Tokį dainininko ir pianisto vienį girdėjome ir pristatant Ž. Martinaitytės ciklo „Gijos“ premjerą. Čia buvo daugiau inprovizacijos, pianistas kūrė spalvinius derinius, kurių fone solistas bandė narplioti žmogaus būties klausimus. Kompozitorė nepagailėjo dainininko, kurio kantileninį dainavimą dabar keitė dramatiškos rečitacijos, glisandavimas, tiesmukos artikuliacijos. Kažin ar būtinas toks išplėtotas diapazonas, pareikalavęs falcetinio dainavimo? Ciklas atliktas įtikinančiai, radus raiškių artikuliacijų, įtikinant muzikinės minties prasmėmis.

E. Montvidas jau yra dainavęs S. Barberio operoje „Vanesa“, susidūręs ir su I. Novello muzika. Tai vėl kitokios stilistikos muzika, sakyčiau, žemiška, realistiška. Įtikinanti buvo jos raiška, žodžių prasmės ir jų intonavimo įvairovė.

Koncertui parengtas bukletas, kuriame besidžiaugiantys klausytojai rado abiejų dainų ciklų tekstus ir lietuvių kalba. Publikai prašant atlikėjai dovanojo ne tik Chosė ariją, bet ir visų malonumui padainuotą Manuelio Ponce „Estrelitą“.