Festivalių Lietuva (I)

Jau ne vieną dešimtį metų mūsuose tarsi grybai po lietaus dygsta vis nauji muzikos festivaliai. Ar renginių anonsuose žvalgysimės, ar patyrinėsime Lietuvos kultūros tarybos (LKT) finansavimo suvestines – visur vyraus festivaliai. Štai 2024 metais pasklaidžiusi vien tik „Muzikos“ dviejų etapų finansavimą suskaičiavau, kad iš sričiai skirtų 1 385 587 eurų 1 239 102 eurai skirti festivaliams (skaičiai gali būti apytiksliai, nes remtasi finansavimo duomenų lentelėmis). O kur dar „Tolygios kultūrinės raidos“ projektų finansavimas. Neabejoju, ir ten dominuoja festivaliai. Ir kiek dar LKT nefinansuotų festivalių vyksta!

Tokia finansavimo proporcija paskatino pasidairyti, kaipgi tie festivaliai atrodo iš arti.

Iš visų Lietuvoje vykstančių festivalių ryškiai išsiskyrė XIX tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis, kurio meno vadovas yra Juozas Domarkas.

Nuo Beethoveno iki Mahlerio
Tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis skamba visai Žemaitijai

Kunigaikščių Oginskių muzikinis pėdsakas ryškus ne tik Europos ir Lietuvos kultūroje, jis yra ir Plungės miesto reprezentatyviosios kultūros dalis. Oginskių dinastijos archyvas saugo nemažai kultūros pasauliui žinomų vardų. Prisiminkime kompozitorių, diplomatą, Abiejų Tautų Respublikos politikos veikėją Mykolą Kleopą Oginskį (1765–1833). Genialiojo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875–1911) kelias į kūrybines aukštumas, prasidėjęs Plungėje (mokėsi 1889–1892 m.), nuvedė į pasaulinį meno olimpą. Nelengvą kompozitoriaus ir dailininko kūrybinę kelionę globojo Plungės dvaro valdytojas Mykolas Mikalojus Oginskis (1849–1902) – didelis muzikos mėgėjas, mecenatas, Plungės dvaro muzikos (orkestro) mokyklos, dvaro orkestro steigėjas. Kunigaikščio krikščioniškas ir globalus požiūris į supančią aplinką kėlė ne tik dvaro prestižą, bet ir keitė miestelėnų būtį, suteikė galimybę ją papildyti savos kultūros turiniu.

Tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis žavi savo unikalumu, išlaikyta tradicija kiekvienais metais artėjant rugsėjui Plungę paversti Vakarų Lietuvos kultūros židiniu, kuriame skamba tik klasikinė muzika.

Išlaikyta ir festivalio pradžios tradicija: Kauno karybos paveldo klubo šauliai kasmet į dangų paleidžia tris salves: pirmąją – už Tėvynę Lietuvą, antrąją – už kunigaikščius Oginskius ir Tarptautinį Mykolo Oginskio festivalį, trečiąją – už Plungę ir plungiškius!

Taip jau devynioliktąjį kartą prasidėjo ir šių metų šventė. Pilnoje žiūrovų žirgyno salėje nuskambėjo M. K. Oginskio polonezo „Atsisveikinimas su Tėvyne“ akordai – tai dar vienas tradicinis akcentas, kuriuo visada pradedamas ne tik festivalis, bet ir kiekvienas jo koncertas. Plungiškiai juokauja, kad Žemaitijos krašto gyventojams festivalis – lyg muzikiniai atlaidai, į kuriuos atvykstantys visiems metams gauna geros muzikos dozę. Tai labai reikšminga ir ugdymui, ir bendrosios muzikinės kultūros sklaidai, palaikymui ir išlaikymui.

XIX festivalio atidarymo koncerte Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Modestas Pitrėnas) atliko L. van Beethoveno Penktąją („Likimo“) simfoniją ir Ketvirtąjį koncertą fortepijonui su orkestru. Dirigavo Vilmantas Kaliūnas, solistas – Lukas Geniušas.

Atvykusiuosius į renginio atidarymą pasveikino muzikologas Viktoras Gerulaitis, nuolatinis festivalio koncertų vedėjas. Jo įžvalgos, komentarai ir žinios pristatant kūrinius sudomina net ir labiausiai išprususius klausytojus. Gerai žinoma Beethoveno muzika skambėjo kiek kitaip, nei esame įpratę. Jaunesni muzikantai teigė, kad tokia savita yra jaunųjų dirigento Vilmanto Kaliūno ir pianisto Luko Geniušo interpretacija, o vyresnieji, gudriai mirktelėję, citavo Mstislavą Rostropovičių: kai nežinai, kaip groti, pradedi interpretuoti... Tačiau visais atvejais tūkstantinėje žirgyno koncertams pritaikytoje salėje tvyrojo tokia rimtis ir susikaupimas, kad atrodė, jog publika klausosi nekvėpuodama.

Kitą dieną, sekmadienį, nuo pat ryto prasidėjo žirgų lenktynės, o damos rinko gražiausias skrybėlaites – vėlgi kiekvieną festivalį lydinti žavi atrakcija, dėl kurios, kaip ir dėl tokio lygio koncerto, verta į Plungę atvažiuoti net iš tolimiausių krašto kampelių.

Jau kitą savaitgalį įvykęs antrasis koncertas įgavo virtuozišką pagreitį: patrankos šūvius, žirgus, skrybėlaites ir skambius vardus pakeitė muzikinės kalbos precizika ir subtilumas. Griežė Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras (meno vadovas ir dirigentas Modestas Barkauskas), programa aprėpė labai platų ir amžių, ir stilių diapazoną – nuo XVII a. iki naujausios šiuolaikinės lietuvių ir ukrainiečių muzikos. Skambėjo austrų kompozitoriaus Heinricho Biberio „Battaglia 10“, ukrainiečio Valentino Silvestrovo „Stille Musik“, žymaus akordeono meistro Richardo Galliano „Oppale concerto“ ir kiti kūriniai. Akordeonu virtuoziškai grojo Tadas Motiečius – vienas perspektyviausių Lietuvos akordeonistų, daugiau kaip 30 konkursų Lietuvoje ir užsienyje laureatas.

Po savaitės žirgyno koncertų salėje karaliavo Estijos televizijos merginų choras, vadovaujamas meno vadovo ir vyriausiojo dirigento Aarne Saluveerio. Plungiškiai ir jų svečiai žavėjosi estų chorinės kultūros pasiekimais. Programoje skambėjo Veljo Tormiso, Kiigelio Kartliko, Õunapuu, Kitso Kiiko, Egilo Hovlando, Arvo Pärto, Tõnu Kõrvitso, Astoro Piazzollos kūriniai.

Rugsėjo 21-osios koncertas buvo skirtas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro garbės dirigento Stasio Domarko 85-erių metų sukakčiai. Griežė teatro simfoninis orkestras, dainavo solistai Beata Ignatavičiūtė, Judita Butkytė, Ernesta Stankutė, Aurimas Raulinavičius, Mindaugas Rojus, Tadas Jakas, Valdas Kazlauskas ir Rasa Ulteravičiūtė. Programa atitiko S. Domarko veiklą – skambėjo pramoginė muzika: Algimanto Bražinsko miuziklo „Pagramančio šnekučiai“ ištraukos ir visuomet gerą nuotaiką užtikrinantys Johanno Strausso kūriniai. Dirigavo pats solenizantas Stasys Domarkas ir teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis.

Rugsėjo 28-ąją festivalį užbaigė Gustavo Mahlerio Antroji simfonija, atliekama Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (meno vadovas Gintaras Rinkevičius) ir Kauno valstybinio choro (meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Robertas Šervenikas). Solistės – Justina Gringytė ir Ieva Barbora Juozapaitytė.

Nuo Beethoveno iki Mahlerio – tokios muzikinės viso rugsėjo puotos plungiškiams galėjo pavydėti net ir didžiausi muzikos gurmanai! Tiesa, nedaug trūko, kad paskutinis koncertas nebūtų įvykęs – dėl netikėtos Gintaro Rinkevičiaus ligos vieną sudėtingiausių simfonijų beveik be repeticijų dirigavo Robertas Šervenikas. Tris vakarus iš eilės Kaune, Vilniuje ir Plungėje netilo ovacijos iškilaus kūrinio atlikėjams ir ypač dirigentui R. Šervenikui. Šį koncertą pasirinko ir festivalyje apsilankė Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Rudens akvarelė M. K. Čiurlioniui

Rugsėjo 22 dieną 149-ąjį Čiurlionio gimtadienį papuošė dar vienas unikalia tradicija tapęs festivalio renginys – Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos muzikinis projektas ,,Rudens akvarelė M. K. Čiurlioniui“. 2004-aisiais gimęs, jau kitais metais jis buvo pelnytai įtrauktas į I tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio programą, o mokykla tapo šio festivalio partnere. Nuo to laiko kasmet Mykolo Oginskio festivalis vieną iš savo renginių skiria jauniesiems muzikantams. Taip tarsi toliau puoselėjamos Plungės dvaro orkestrinio muzikavimo tradicijos ir sudaroma išskirtinė galimybė jauniesiems atlikėjams griežti milžiniško dydžio (apie 130 orkestrantų) Žemaitijos krašto muzikos ir meno mokyklų jungtiniame styginių instrumentų orkestre. Šį kartą jam vadovavo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro dirigentas Tomas Ambrozaitis. Didžiausios pagarbos vertos Žemaitijos krašto muzikos ir meno mokyklų styginių instrumentų orkestrams vadovaujančios mokytojos: Albina Kazlauskytė (Šilutės meno mokykla), Dalia Pocienė (Kretingos meno mokykla), Daiva Bielkauskienė (Rietavo Mykolo Kleopo Oginskio meno mokykla), Gedimina Paulikaitė (Telšių meno mokykla), Alina Kariniauskienė (Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazija), Genovaitė Stonytė (Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokykla), Danguolė Vanagienė (Akmenės rajono meno mokykla), Kristina Daugintienė (Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla), Vladislava Stalmokienė (Gargždų muzikos mokykla). Šiais metais į žemaičių gretas įsijungė ir svečiai iš sostinės – Vilniaus Algirdo muzikos mokyklos styginių orkestras, vadovaujamas Egidijaus Kavecko. Žinoma, daugiausia darbo generuojant idėjas, ruošiantis festivaliui, sprendžiant repertuaro klausimus tenka Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos direktorei Ritai Urniežienei ir šios mokyklos styginių instrumentų orkestro vadovei Ievai Lygnugarienei, mokytojoms Astai Žebrauskienei ir Žermenai Kressin bei koncertmeisterei Romenai Bernotienei.

,,Rudens akvarelė M. K. Čiurlioniui“ – kūrybinis procesas, besitęsiantis visus metus. Talentingų mokytojų vadovaujami jaunieji stygininkai festivalio repertuarą rengia savo mokyklose. Vasaros pradžioje dalyviai renkasi į pirmą bendrą repeticiją, kurioje dirigentas T. Ambrozaitis skirtingų mokyklų mokinių grojimą „suaudžia“ į vientisą muzikinį audinį. Rugpjūčio pabaigoje bendros repeticijos tęsiamos tradicinėje kūrybinėje jaunųjų stygininkų stovykloje Palangoje. Joje muzikuojantis jaunimas ne tik groja, bet ir turiningai leidžia laisvalaikį, dalyvauja įdomiose ir naudingose edukacinėse veiklose, kurias veda profesionalūs aktoriai ir muzikantai, poilsiauja, bendrauja.

Vienas svarbiausių ,,Rudens akvarelės M.K. Čiurlioniui“ tikslų – priminti ir prisiminti Čiurlionio meninio kelio pradžią Plungėje. Tradiciškai koncertą pradėję M. K. Oginskio polonezu, vėliau jaunieji muzikantai atliko J. Naujalio, B. Dvariono, K. Jenkinso, J. Williamso, J. Strausso, E. Elgaro ir kitų kompozitorių kūrinius. Ypač įtaigiai ir jausmingai skambėjo jaunosios smuikininkės Antaninos Tarasovos iš Klaipėdos Eduardo Balsio menų mokyklos jautriai su orkestru atliekama Johno Williamso tema pagal filmo „Šindlerio sąrašas“ muziką (Pauliaus Lygnugario aranžuotė). Antanina mokosi mokytojos ekspertės Kristinos Kupšienės klasėje.

Koncerto pabaigoje tradiciškai ilgai netilo publikos aplodismentai, įkvėpę ir jaunuosius muzikantus, ir jų mokytojus ruoštis ateinančių M. K. Čiurlionio jubiliejinių metų festivaliui.

Parengta pagal Dalios Stasikėlienės informaciją

Lietuvoje vykstančių festivalių apžvalgą tęsime