„Gaidos“ festivalyje aktuali muzika
Spalio 29 d. Šiuolaikinio meno centre įvyko „LENdscapes“, Eksperimentų nevengiančio Lietuvos ansamblių tinklo ir 2013 m įkurto Brėmeno 34 garsiakalbių orkestro „Bremen Loudspeaker Orchester“ (BLO) koncertas. Lietuvos ir Vokietijos muzikos kūrėjus bei atlikėjus vienijantis projektas jau turėjo įvykti Frankfurte. Tačiau pandemija pakeitė planus. Pirmieji pasaulines premjeras išgirdo vilniečiai.
Pilna Šiuolaikinio meno centro salė nurimo nežinioje: garsiakalbiai, kas tai? Lyg skulptūros jie, kompiuterių stalas viduryje salės, laidai, besiirstantys tarp klausytojų fotografai, slankiojanti filmavimo kamera įprasmino techno erdvę. Gyvai grojantys atlikėjai ant pakylos, randantis vietą prieš juos ir viduryje salės dirigentas, aprėpiantis ir grojančius visuose pasieniuose. Klausytojai patyrė savitą unikalios akusmatinės (kai klausytojas nemato garso šaltinio) muzikos efektą. Garsiakalbių apsuptyje atsidūrę klausytojai girdėjo prie garso pulto sėdinčių autorių koordinuojamą gyvos muzikos ir elektronikos dermę.
2015 m. buvo sukurta atvirai erdvei pritaikyta BLO versija. Jos premjera įvyko tais pačiais metais Brėmene. Vėliau BLO keliavo per Vokietijos festivalius. Sename traukinių garaže 2016 m. pristatė milžinišką vengrų kompozitoriaus Akoso Rozmano garso instaliaciją „Tolv Stationer“, kuri išsiskyrė tuo, jog vyko visiškoje tamsoje. 2018 m. bendradarbiaudamas su Adomo Mickevičiaus institutu Varšuvoje, festivalyje „Jazzahead Bremen“, BLO pasirodė su maždaug 200 garsiakalbių ir juos valdančiais 74 garso pulto kanalais („feideriais“).
Vilniuje klausytojai turėjo progos girdėti ne įkyrėjusį minimalizmą, bet naujus XXI amžiaus ieškojimus, atliepiančius amžiaus iššūkius. Išgirdo Riccardo Castagnola kūrinį „BLO LEN“ ansambliui ir elektronikai bei pasaulines premjeras: Christoph Ogiermann „MULTIeTUDE“, ir Thomaso Hummelio „Also schweige ich“, V. Baltakas savo naują kompoziciją „Cladi III“ (2021) dedikavo pirmajam savo kompozicijos mokytojui Broniui Kutavičiui.
Jeigu kas tikėjosi garsiakalbių agresijos – apsiriko. Aukštos kultūros koncerte klausytojai išgirdo garso meno esmės problemas sprendžiančią minties vystymo logika ir akustine įtaiga pasižyminčią V. Baltako kompoziciją.
Th. Hummelio kompozicijoje svarbi buvo kuriama atmosfera ir žodis: „tokiems nėra žemėje vietos. Nėra...“ Emocinė įtampa ir skausmingos minties virpėjimas spalvingu audiniu, aižijančiais disonansais, nuaidinčiomis elektronikos spalvinėmis niuansuotėmis.
Poetiška, Vilniumi susižavėjusio jauno italo iš Bolonijos R. Castagnola kūrinys – tarsi pastoralė, sukurta netikėtai panaudotais įvairių instrumentų efektais ir elektronika.
Ekstravagantiško Christopho Ogiermanno kompozicija tapo provokuojančiu performansu, inspiravusiu atotrūkį nuo egzaltuoto grojimo scenoje. Iššaukė didžiulio būrio atlikėjų artistiškumą, meninės raiškos laisvės, improvizacijos poreikį, galimybę „tame išprotėjusiame pasaulyje atrasti prasmę“.
Žavėjausi Lietuvos ansamblių tinklo muzikantų grojimu. Tai ne tik profesinis išmanymas skaityti aktualios muzikos partitūrą ir rasti jos inspiruojamus raiškos atitikmenis muzikuojant klasikiniais instrumentais. Tai patirtis nesusireikšminant pajusti save, kaip akustinės sąrangos, garsovaizdžio elementą. Jau dešimtmetį aktyviai ruošiantys XXI a. kompozitorių kūrinius Ieva Sipaitytė ir visas „Chordos“ kvartetas, Kristupo medinių pučiamųjų instrumentų kvintetas, Andrius Žiūra, Raimondas Sviackevičius ir kiti atlikėjai, – Lietuvos šiuolaikinės muzikos atlikėjus vienijantis Lietuvos ansamblių tinklas (LAT) – aktyvus naujosios muzikos scenos dalyvis. Ir ne tik Lietuvoje. LAT pasirodo svarbiuose užsienio festivaliuose ir koncertų salėse: „Ultraschall Festival“ Berlyne, Europos Kultūros sostinės renginiuose Duisburge, Kairo šiuolaikinės muzikos dienose, „Concertgebouw“ Briugėje, Flagey koncertų salėje Briuselyje, „Composers’ Review“ Belgrade, „Arenafest“ Rygoje, „Poznań Spring Music Festival“. Šiame koncerte dalyvavo ir kiti instrumentininkai (Laurynas Lapė, Marius Balčytis, Viktorija Smailytė, Jonė Punytė, Olaf Tzschoppe ir Rūta Šeduikytė, Arman Isojan, Gerd Anders (Vokietija), dainininkės – Monta Krukauskas, Saulė Šerytė, Nora Petročenko.
Sudėtingas premjeras parengė ir dirigavo Vykintas Baltakas.
Šį įdomų ir jaunuomenę įtraukiantį projektą rėmė LAT projektais pasitikėjimą reiškiantis Tarptautinis Goethe’s instituto koprodukcijų fondas, Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė. Projekto laukia nauji klausytojai Vokietijoje.
