Garsūs muzikai apie „Gaidą“: festivalio programa sukelia pozityvų alkį

Jau šią savaitę, spalio 24 d., prasideda daugelio muzikos ir šiuolaikinio meno gerbėjų kasmet nekantriai laukiamas festivalis „Gaida“. Šių metų festivalio programa išsiskiria ne tik garsiais vardais, bet ir gausa bei įvairove, kuri išsyk patraukė žinomų muzikos pasaulio atstovų dėmesį. Apie festivalį savo nuomonėmis sutiko pasidalinti pianistas Petras Geniušas, dirigentas Modestas Pitrėnas, kompozitoriai Justė Janulytė, Gintaras Sodeika ir Gediminas Gelgotas. Garsūs menininkai kalba apie šių metų programą ir jos sukeltą „pozityvų alkį“, kurį norisi numalšinti lankantis „Gaidos“ renginiuose.

Pianistas Petras Geniušas sako: „Nemėgstu užsidaryti įprastos klasikos rėmuose, todėl labai mėgstu „Gaidą“. Čia turiu galimybę pasinerti į visai kitokius muzikinius horizontus. Šis festivalis pastoviai išsiskiria kūrybinga programa, o šiemet ji ypatingai stipri. Joje labai laukiu ne tik „Strasbūro mušamųjų“, bet ir originalių australų – „Speak Percussion“, taip pat mane ypač intriguoja festivalio koncertų solistai – fantastiškas trimitininkas Marco Blaauw, violončelės virtuozas Gavrielis Lipkindas, akordeono talentai Martynas Levickis ir Eneasz Kubit, jau nekalbant apie žaviąsias solistes – smuikininkę Aishą Syed ir klavesino burtininkę Goską Isphording, – sako P. Geniušas. „Neįkainojama galimybė ir itin retas malonumas išvysti Philipą Glassą gyvai muzikuojantį scenoje su savo ansambliu – tai tikrai išskirtinė festivalio programos dalis. Esu neabejingas amerikietiškam minimalizmui, todėl mane asmeniškai „veža“ ir tai, kad Ph. Glasso muzika skambės net trijuose festivalio koncertuose, tai tarsi Ph. Glasso muzikos minifestivalis „Gaidoje“. Nepraleisiu naujų Algirdo Martinaičio, Broniaus Kutavičiaus ir daugelio šiuolaikinių kompozitorių muzikos, kuri mane žavi tuo, jog labai dažnai peržengia standarto ribas, net jei atliekama klasikinių orkestrų. Kita vertus, kadangi domiuosi elektronine ir klubine muzika, labai pradžiugino festivalio programoje išvydus „Monolake“ lyderio Roberto Henke’s projektą“, – mintimis pasidalijo pianistas.

Dirigentas Modestas Pitrėnas, nors ir nemažai dirbdamas svetur, nepaleidžia iš akiračio Lietuvos muzikinio gyvenimo, kuriame festivalis „Gaida“ užima ypatingą vietą. „Mane kaip dirigentą maloniai nustebino orkestrinės muzikos gausa ir įvairovė šiemetinėje „Gaidoje“. Šiuolaikinės muzikos orkestrui yra sukurta labai įvairios ir nepaprastai įdomios, tačiau stereotipiškai susiformavęs naujosios muzikos įvaizdis neretai trukdo ją atrasti ne tik publikai, bet ir patiems atlikėjams, – teigia M. Pitrėnas. „Tai, kad penkis koncertus festivalyje surengs pagrindiniai sostinės simfoniniai orkestrai, du kameriniai orkestrai, mano galva, suteiks publikai nepalyginamai didesnes galimybes „atrasti“ dabar kuriamos muzikos perlus. Žinodamas, kaip įdomiai ir apgalvotai yra sudaromos orkestrų koncertų programos „Gaidoje“, neabejoju, jog klausytojai galės gėrėtis įvairių orkestrų atliekamais kūriniais. Šių koncertų programose pirmiausia išskirčiau lenkų kompozitorės Hannos Kulenty, garsiųjų amerikiečių Philipo Glasso ir Michaelo Gordono, žymaus slovėnų kompozitoriaus Vinko Globokaro, rusų kūrėjos Sofijos Gubaidulinos ir pagaliau naujausius lietuvių autorių opusus, pradedant Broniumi Kutavičiumi, Algirdu Martinaičiu ir baigiant jaunesnės kartos lietuvių kompozitorių Martyno Bialobžeskio, R8tos Vitkauskaitės, Ugnės Giedraitytės darbais.

Labai imponuoja, kad „Gaida“ pristato įdomius atlikėjus – tokius kaip Izraelio violončelininkas Gavrielis Lipkindas arba mūsų akordeonininkas Martynas Levickis.

Džiaugiuosi, kad „Gaidai“ vėl pavyko aprėpti ir teatrą – nauja Onutės Narbutaitės opera „Kornetas“, man regis, tikrai papuoš festivalio programą“, – mano M. Pitrėnas.

Tradiciškai „Gaida“ patraukia ypatingą kuriančiosios visuomenės dėmesį. Kompozitorė Justė Janulytė, pati ne kartą ir labai ryškiai dalyvavusi festivalyje, šiais metais džiaugiasi, kad „Gaida“ paruošė išskirtinai šviežią, pilnavertišką ir įvairiapusišką programą. „Viena vertus, tiek žanrų, tiek estetikos prasme festivalis aprėpia labai tolimus polius: nuo grynos akustikos iki multimedijos (Onutės Narbutaitės opera „Kornetas“, H. Goebbelso muzikinis teatras „Max Black“ ir keletas kitų teatralizuotų kūrinių), nuo itin rafinuotos (pvz., valandos trukmės G. Grisey kūrinio „Le Noir de l’Etoile“) iki gryną klausymosi malonumą teikiančios muzikos (Ph. Glassas, M. Gordonas ar H. Kulenty), nuo premjerinių eksperimentų iki eksperimentinės klasikos, kaip antai Steve’o Reicho „Pendulum music“... Kita vertus, koncertus gijomis jungia keleto autorių vardai, kurių muzika bus pristatyta plačiau: tai Gerardas Grisey, Philippas Glassas, Heineris Goebbelsas ir kviestinė šių metų festivalio kompozitorė Hanna Kulenty. Manau, tai labai sėkminga strategija sukurti tam tikrus akcentus ir neleisti klausytojams paskęsti informacijos pertekliuje,“ – savo nuomone pasidalijo J. Janulytė.

„Gaida“ man – svarbiausias festivalis“, – teigia kompozitorius, Jono Meko vizualiųjų menų centro vadovas Gintaras Sodeika. Pasak menininko, šių metų „Gaidos“ programoje aiškiai matosi bendroji intriga: „Ji iš karto sukėlė labai daug pozityvaus alkio, kurį norisi numalšinti apsilankant koncertuose. Bendras įspūdis toks, kad festivalis su savo programa, autoriais, atlikėjais ir labai protingu lietuviškos muzikos kiekiu galėtų būti pristatytas bet kuriame pasaulio mieste ir jis ten tikrai nepaskęstų tarp kitų renginių, o būtų taip pat aiškiai matomas. Man asmeniškai, kaip muzikos žmogui, didžiulė intriga matyti programoje Gerard’ą Grisey, Hanną Kulenty, Robertą Henke ir, žinoma, Heinerį Goebbelsą, kurio du fantastiškus spektaklius jau esame matę ir Lietuvoje, o teatro žmonės puikiai žino jo darbus visame pasaulyje – prisiminkime, prieš dvejus metus Osle jam buvo įteiktas prestižiškiausias teatrinis prizas (H. Ibseno premija). Žvelgiant bendriau, šiandieniniam Lietuvos žiūrovui, kuris lankosi įvairių kultūros festivalių renginiuose, šiųmetės „Gaidos“ programa turėtų atrodyti tikrai neeilinė, intriguojanti ir rodanti festivalio pirminės idėjos įgyvendinimą. Kai „Gaida“ startavo po 1990-ųjų, visada norėta ją matyti plataus akiračio festivaliu. Tad šių metų festivalio programa nuteikia labai pozityviai.“

Apie „Gaidos“ programą kalba ir jaunosios kartos kūrėjas, Naujų idėjų kamerinio orkestro (NI&Co) vadovas, kompozitorius ir dirigentas Gediminas Gelgotas: „Vos tik buvo paskelbta programa, iš karto pasidomėjau – visada taip darau. Pirma mintis – labai įvairus, spalvingas ir jaunatviškas festivalis. Šūkis GO iš karto mintyse iškėlė kompozitorių Sofijos Gubaidulinos, Gerard’o Grisey, Michaelo Gordono, kurį labai mėgstu, pavardes, ir, žinoma, Philipo Glasso. Ir programoje visus juos radau! Stipri įvairiapusė programa, tiek kompozitorių, tiek atlikėjų atžvilgiu. Skiriama dėmesio ir mušamiesiems – koncertuos net du ansambliai, o mušamieji visada pritraukia platesnę auditoriją. Dauguma solistų arba jaunosios kartos, arba tie, kurie dabar yra ant bangos, ir visa tai sukuria labai šaunų rezultatą. „Gaida“ vadina save aktualiosios muzikos festivaliu – tikrai toks ir yra. Labai suderintas festivalis, visuomet turintis aiškią koncepciją. Antai man pačiam prieš keletą metų teko dalyvauti „Gaidoje“ su Naujų idėjų kameriniu orkestru. Mes, kaip žinia, itin mėgstame minimalistinę muziką, o tuomet visas festivalis kaip tik ir buvo skirtas šiai krypčiai. Šiemet „Gaida“, manau, yra patraukli labai plačiai auditorijai, kurioje bus ne tik muzikos ir vizualiųjų menų, bet ir įvairiausių kitų sričių žmonės.“