Goda Giedraitytė: mūsų teatras atviras galimybėms

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – profesionalaus scenos meno švyturys Vakarų Lietuvoje, garsėjantis modernia scena, talentingais kolektyvais ir drąsiomis premjeromis. Nuo praėjusių metų teatrui vadovaujanti Goda Giedraitytė siekia, kad teatras būtų dar labiau atviras visiems – įvairaus amžiaus, skirtingų pomėgių ir išsilavinimo žiūrovams. Jos vizija apima meninę įvairovę, tvarumą, regioninę sklaidą ir tarptautinį bendradarbiavimą.

Naujos premjeros, gastroles ir publikos įtraukimo iniciatyvos – tai kryptys, kuriomis KVMT vadovė G. Giedraitytė kuria teatrą, kaip žiūrovą įtraukiančią sceną, kuri patraukli tiek vietinei, tiek užsienio publikai.

Prieš metus tapote Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadove. Su kokia programa kandidatavote į šias pareigas, kokie esminiai tikslai?

labai svarbu, kad teatras būtų atvira institucija: tiek žanrinei ir stilistinei įvairovei, tiek bendradarbiavimui su kitomis institucijomis, organizacijomis, tiek plačiajai auditorijai. Tad mano teatro vizija – atvirumas talentams, scenos menų įvairovei, šalies ir pasaulio žiūrovui.

Per ateinančius metus norisi įtvirtinti ir sustiprinti esamą teatro veiklą, pristatant aukščiausio meninio lygio scenos menų (operos, muzikos, šokio, kt.) kūrinius ir atliepiant Vakarų Lietuvos gyventojų poreikius. O taip pat burti Lietuvos scenos meno kūrėjus, sudaryti jiems sąlygas kurti, megzti partnerystes tiek su švietimo, tiek su verslo bendruomene.

Kokie pokyčiai teatre jau įvyko?

Pradėjęs dirbti naujas vadovas, pirmus metus dar tęsia ankstesnės vadovybės suplanuotus darbus, tačiau džiaugiuosi, kad jau pavyko įgyvendinti ir ne vieną mano inicijuotą pokytį, pradedant sąlygų darbuotojams gerinimu, baigiant tvarumo programos vystymu. Paraleliai paruoštas 2026 m. KVMT repertuaras su premjeriniais pastatymais. Pastarieji atliepia mano pateiktos programos aspektus.

Strateginis meno programos tikslas – teatro publikai pristatyti iki šiol mūsų šalyje nestatytus įvairaus žanro ir laikmečio spektaklius. Tai leidžia ne tik atrasti naujus kūrinius, išgirsti ir pamatyti tai, kas Lietuvoje dar nerodyta, bet ir plėsti auditoriją. Tokiu būdu mes, kaip teatras, atsiveriame žiūrovams iš Vilniaus, Kauno, kitų Lietuvos miestų, o kartu ir Baltijos šalių.

Papasakokite apie premjeras.

2026 m. spalio 9 d. laukiame išskirtinio įvykio: KVMT repertuarą praturtins autentiškai atliekama Georgo Friedricho Händelio opera „Julijus Cezaris Egipte“. KVMT drąsiai imasi vieno didžiausių jungtinių teatro pastatymų ir dar baroko dvasioje. Jėgas suburs KVMT bei kviestiniai solistai iš Lietuvos ir užsienio, Klaipėdos koncertų salės Kamerinis orkestras, kviestiniai baroko muzikos instrumentalistai bei visa KVMT baleto trupė. Iki šiol nė vienas Lietuvos teatras savo repertuare neturėjo G. F. Händelio operos „Julijus Cezaris Egipte“, tad tai didžiulis iššūkis ir neeilinis įvykis Lietuvos muzikiniame pasaulyje. Dar daugiau, tai bus pirmas kartas mūsų šalyje, kai muzikinio teatro repertuare atsiras autentiškai atliekama baroko opera.

O 2026 m. gegužę pradžiuginsime miuziklo gerbėjus. Visos apklausos rodo, kad mūsų žiūrovai pirmenybę atiduoda miuziklui ir operetei, tad atliepdami jų lūkesčius, statome vieną populiariausių pasaulyje miuziklų „Mamma Mia!“. Šiam pastatymui esame paskelbę tarptautinį konkursą, tad nekantriai laukiame rugsėjo vidurio, kai sulauksime kūrybinių komandų paraiškų.

O taip pat metų eigoje pristatysime 4 KVMT simfoninio orkestro programas, 2 KVMT choro koncertus, monooperą ir, žinoma, net kelis KVMT baleto trupės pastatymus su choreografais iš užsienio ir Lietuvos. O kur dar VI Klaipėdos festivalis su išskirtine programa. Žodžiu, metai bus intensyvūs.

Kuo publiką stebinsite jau netrukus?

Labai norisi toliau plėtoti ir stiprinti KVMT chorą bei simfoninį orkestrą. Noriu, kad šie profesionalaus scenos meno kolektyvai būtų pažįstami ne tik kaip muzikinio teatro dalis, bet ir kaip savarankiški kolektyvai. Todėl jau rugsėjo 20 d., diriguojant vienam geriausių Lietuvos chormeisterių Kęstučiui Jakeliūnui, įvyks KVMT choro koncertas „Dainos smėlio laiptais“, kurio programoje skambės M. K. Čiurlionio, G. F. Händelio, G. Verdi, V. Augustino ir kitų autorių kūriniai.

Spalio 3 d. Tarptautinei muzikos dienai skiriamas koncertas „Atskleista paslaptis: šviesos simfonija“. Programoje skambės Edwardo Williamo Elgaro „Enigma variacijos“ orkestrui bei Remigijaus Šileikos Simfonija Nr. 2. Su šiuo kūriniu KVMT pradeda naują tradiciją – kasmet, Muzikos dienos proga, pagerbiant mūsų krašto kūrėjus atlikti Klaipėdos kompozitorių simfoninius kūrinius.

Spalio pabaigoje minėsime Lietuvos baleto 100-etį. Tam dedikuojame Tarptautinį baleto gala koncertą, organizuojame pokalbius apie baletą bei pristatome parodą. O lapkričio 14 d. pakviesime į rečitalį – KVMT solistės Wiktorijos Wizner (mecosopranas) koncertą „Jūros sonetai“.

Ir žinoma, visi mūsų repertuaro perlai: J. Strauss II operetė „Tūkstantis ir viena naktis“, Ph. Glasso opera „Kelionė“, D. Kelly ir T. Minchin miuziklas „Matilda“, šokio spektaklis „Hommage a Čiurlonis“ ir naujausios premjeros – šokio spektakliai „Formos“ ir „Panama labai graži“.

Papasakokite apie tvarumo vystymą KVMT.

Tvarumas buvo programinis punktas mano programoje, tad tik pradėjus dirbti, ėmiausi sprendimų tam įgyvendinti. Teatre įsteigta tvarumo koordinatoriaus pareigybė, o KVMT kartu su kitais penkiolika Europos operos teatrų tapo asociacijos „Opera Europa“ tvarumo programos dalyviu. Esame darbo grupėje su Olandijos bei Norvegijos nacionaliniais operos ir baleto teatrais, Šiaurės opera, tad ateinančius metus kartu analizuosime ir ieškosime sprendimų, kaip puoselėti tvarumo strategijas ir užtikrinti savo teatro žaliąją veiklos liniją.

Europos teatruose tvarumas nėra naujiena. Yra parengta Žalioji teatro knyga – specialus dokumentas – gairės, kaip teatrai galėtų efektyviau rūšiuoti, taupyti resursus ir pan. Tvarumas teatre susijęs su ekologiškų medžiagų scenografijai ir kostiumams panaudojimu, o vėliau jų perdirbimu ar antriniu panaudojimu. Žaliasis kursas taip pat apima mažesnės apimties, bet ne mažiau svarbius principus, kaip vienkartinių puodelių kavai atsisakymą, šiukšlių mažinimą, saulės energijos panaudojimą, nuolaidų bilietams taikymą, skatinant žiūrovus atvykti į teatrą ne automobiliais, o viešuoju transportu ar net tokiomis ekologiškomis susisiekimo priemonėmis kaip dviračiai. Norime parengti tokias gaires ir mūsų teatrui.

Turite daug patirties dirbant kultūrinės vadyboje, tarpdisciplininio meno ir regioninės kultūros srityse. Ar šios patirtys atsispindi Jūsų vizijoje muzikiniam teatrui?

Visa mano sukaupta profesinė patirtis rezonuoja ir Muzikinio teatro vizijoje. Jau minėtas bendradarbiavimas su įvairių menų atstovais, teatro sklaida regionuose, pagarba tradicijai ir atvirumas eksperimentinei dvasiai. Tai neišvengiami dalykai, be kurių profesionali scena neįsivaizduojama. Su tuo dirbau nuolat, tad noriu ir toliau puoselėti šią kryptį.

Rodome iniciatyvą, kad mūsų kolektyvai ir teatro pastatymai būtų kuo labiau prieinami regionuose gyvenantiems meno gerbėjams. Norisi, kad jie spektakliais mėgautųsi ne tik savo miesteliuose, bet ir turėtų galimybę kuo dažniau apsilankyti mūsų teatre. Ieškodami tam sprendimų, organizuojame susitikimus su Vakarų Lietuvos miestų merais, kultūros skyrių ar centrų atstovais.

Esu tikra, kad profesionalią kultūrą turi patirti kiekvienas šalies gyventojas. Tad mūsų pareiga tai užtikrinti.

O ką sakote skeptikams, teigiantiems, kad profesionalusis scenos menas – gurmanams, kad kaimo žmogui gal tai ne visada įdomu ir suprantama?

Mano patirtis liudija, kad regionų gyventojus domina visi scenos menai, tereikia juos pristatyti. Tikra tiesa, kad kai kam net vyresniame amžiuje tai tampa pirma, nauja patirtimi, bet tam mes ir dirbame. Džiugu matyti, kaip jie nustemba atradę klasikinę muziką ar šiuolaikinį šokį. Žmonėms pirmą kartą tai klausant ar stebint būna nedrąsu, patirtys ir reakcijos būna įvairios, bet kai tai darai nuoširdžiai ir nuosekliai, rezultatas tikrai pranoksta lūkesčius.

Tai, kad regionai stokoja galimybių pamatyt daugiau, lemia keletas priežasčių. Viena vertus, didžiosios profesionalaus scenos meno įstaigos koncentruojasi didžiuosiuose miestuose. Jų gastrolių galimybės ribotos dėl regionuose trūkstamos tinkamos infrastruktūros jas priimti, sudėtinga logistika ir t.t. Apie mažesnes scenos meno organizacijas, atlikėjus regionų gyventojai dažnai neturi informacijos. Galiausiai – finansai. Mažo miestelio kultūros centrai neturi pakankamai finansų leidžiančių kviestis profesionalius kūrėjus, o ten gyvenantys žmonės taip pat negali sau leisti važinėti į sostinę, kad pamatyti naujus pastatymus. Tada užsisuka užburtas ratas.

Klaipėdos muzikinis teatras – unikalus tuo, kad veikia uostamiestyje, toliau nuo sostinės. Kokia šio teatro pozicija Lietuvos kultūros žemėlapyje?

Žiūriu į tai kaip į privalumą, nes esame vienintelis muzikinis teatras Vakarų Lietuvoje. Turime net du šimtus kilometrų iki Kauno, ir tai – didžiulė teritorija, kurioje galime veikti. Tai mūsų galimybė, misija ir atsakomybė – kaip šios Lietuvos dalies gyventojus sudominti profesionaliu scenos menu.

O koks potencialas tarptautiniu mastu?

Manau, kad tarptautinis bendradarbiavimas šiandien yra būtinybė. Globaliame pasaulyje turime veikti kartu. Mūsų teatras yra geriausias to pavyzdys – net 25 % mūsų darbuotojų yra užsienio piliečiai. Kaip jau minėjau, statydami naujus spektaklius irgi dažnai kreipiamės į tarptautines kūrybines komandas, atlikėjus, dirigentus. Norisi stiprinti šią kryptį.

Išvežti didelius pastatymus (operas, operetes) į užsienį yra brangu, tačiau galime būti įdomūs mūsų mažesniais pastatymais. Čia matau labai didelį mūsų KVMT baleto trupės potencialą: noriu, kad mūsų baletas kuo dažniau pasirodytų užsienio scenose, festivaliuose. KVMT baleto artistai labai profesionalūs, su jais dirba daug pasaulyje žinomų choreografų, puikiai vertinančių šią trupę, o čia užgimstantys pastatymai dažnai pristatomi su ženklu – pirmą kartą Lietuvoje ar Baltijos šalyse. Tad reikia tai tęsti. Jau dabar derinu naujų pastatymų planus su žinomais užsienio choreografais, kviesdama juos atvykti kurti į Klaipėdą.

Daug potencialo matau ir mūsų simfoniniame orkestre. Labai norisi, kad atliekamus nacionalinius kūrinius išgirstų ir užsienio publika. Tad teks ieškoti balanso, spręsti finansinius iššūkius ir pristatyti mūsų kūrėjus už Lietuvos ribų.

Papasakokite apie numatomas gastroles: kur vyksta KVMT teatras ir kokių svečių sulauksime Klaipėdoje?

Pirmosios tarptautinės gastrolės mūsų teatre įvyko šių metų balandį, kuomet Gdansko Baltijos operos (Opera Bałtycka) trupė pas mus rodė lenkų kompozitoriaus modernisto Karolio Szymanowskio operą „Karalius Rodžeris“. 2026 m. pavasarį planuojame vykti atsakomųjų gastrolių į Gdanską su nacionaliniu kūriniu – Broniaus Kutavičiaus opera „Lokys“. Šiuo metu kaip tik deriname detales.

Gruodį vykstame gastrolių į Vanemuinės teatrą (Estija) su kamerine opera ir šokio spektakliu, o 2026 m. šio teatro atstovai pristatys savo baletą ir operą Klaipėdoje.

Ir, žinoma, keliausime po Lietuvą. Gruodį vienas iš mūsų repertuaro pasididžiavimų – choreografo Alexanderio Ekmano „Kaktusai“ (Cacti) bus rodomas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Kitais metais pas mus gastrolių atvyks kolegos iš Kauno valstybinio muzikinio teatro su dviem spektakliais, o mes vyksime atsakomojo vizito į šį teatrą. Svečiuose laukiame ir Panevėžio muzikinio teatro.

Nuolatinis judėjimas – teatrui būtinybė. Taip atrandame ne tik naujus žiūrovus, bet ir tobulėja mūsų meniniai kolektyvai.

Teatro bendruomenė – tai ne tik menininkai, bet ir žiūrovai. Kaip keičiasi publikos lūkesčiai ir kaip teatras į juos reaguoja? Ar siekiate pritraukti naujų, įvairesnio amžiaus žiūrovų?

Šiuo metu mūsų teatras išgyvena pakilimo laikotarpį – publika labai domisi mūsų repertuaru ir nauju pastatu. Žiūrovų dėmesiu tikrai nesiskundžiame. Už tai jiems nuoširdžiai dėkojame ir pažadame stengtis dar labiau. Bet neužmiegame ant laurų – suprantame, kad šių laikų žiūrovai yra išrankūs, gebantys vertinti ir rinktis. Todėl turime nuolat siūlyti naujus, aukštos meninės vertės pastatymus. Antra vertus, subalansavome bilietų kainas, įvedėme įvairias nuolaidas, kad teatras būtų prieinamas kiekvienam.

Vos pradėjusi dirbti KVMT, stengiuosi puoselėti dialogą su publika: stebiu, ko žiūrovai tikisi, analizuoju, kaip teatrą padaryti patogų kiekvienam – nepriklausomai nuo amžiaus, socialinės ar fizinės padėties. Diskusijai kvietėme senjorų, negalią turinčių žmonių organizacijų, švietimo įstaigų, verslo atstovus ir stengiamės atsižvelgti į jų poreikius. Siekiame pagerinti jų apsilankymo patirtis ir pagausinti jų bendruomenių dalyvavimą teatre, kad čia lankytis būtų miela ir malonu kiekvienam.

Labai domimės, kas aktualu vaikams, paaugliams ir studentams, ir atsižvelgdami į tai planuojame premjeras. Turime spektaklių šeimoms, tačiau pastebėjome, kad ypač trūksta pastatymų paaugliams – šiai auditorijai taip pat norime pasiūlyti jiems aktualų turinį ir išlaikyti juos mūsų teatro lankytojų rate.

Viena reikšmingiausių mūsų auditorijų – senjorai. Nuolat ieškome būdų, kaip išlaikyti juos maksimaliai susidomėjusius. Tam vis dažniau rengiame susitikimus su menininkais, diskusijas, spektaklių pristatymus. Skatiname senjorus išeiti iš namų ir būti mūsų bendruomenės dalimi.

KVMT bendradarbiavimas su nepriklausomais menininkais, kitomis scenos meno organizacijomis, tarptautiniais partneriais. Kokių žingsnių jau imtasi šia kryptimi?

Bendrystė su kitomis organizacijomis labai svarbi. Galima sakyti, nuo to ir prasidėjo mano veikla šiame teatre. Sulaukiau daug įvairių scenos meno organizacijų kreipimųsi su pasiūlymais bendradarbiauti – atvežti spektaklius pas mus ar tapti bendrakūrėjais.

Šiuo metu su komanda visus pasiūlymus analizuojame ir netrukus pristatysime teatro Kultūros ir meno tarybai svarstyti. Atrinktieji darbai taps ko-produkcijomis ir taip atvers duris nepriklausomoms organizacijoms, norinčioms kurti mūsų teatre.

Jau patvirtintas projektas su viešąja įstaiga „Operomanija“: 2026 m. vasarą KVMT vyks tarptautinė rezidencija, kurios rezultatu taps šiuolaikinės operos pastatymas. Planuojama, kad naujosios operos premjera įvyks 2027 m. Europos kultūros sostine tapsiančioje Liepojoje. Žinoma, ketiname ją parodyti ir Klaipėdoje.

Kokius iššūkius šiuo metu patiria muzikiniai teatrai Lietuvoje? Kaip juos spręsti, kad teatras išliktų gyvas, aktualus ir įtraukiantis?

Visi teatrai, neišskiriant jų žanro, patiria auditorijų kaitos iššūkius. Jei Lietuvos teatrai dar gali džiaugtis, kad auditorija apima įvairaus amžiaus žiūrovus, Europoje labai pastebimas auditorijos senėjimas – jaunimui teatrai vis mažiau įdomūs. Ir tai tampa didžiuliu iššūkiu. Tai – kintančios aplinkos ir technologijų raidos pasekmė. Jaunimui daug įdomesnės interaktyvios, virtualios paslaugos nei gyvas susitikimas su menu. Mums visiems labai svarbu nepamesti jauno žmogaus, sugalvoti, kaip jį pritraukti ir ką pasiūlyti, kad jis norėtų patirti gyvą kontaktą bei scenos meną tiesiogiai.

Tiek valstybiniams, tiek nepriklausomiems teatrams aktualus išlieka ir finansavimas. Nors oficialiai teigiama, kad menas ir kultūra yra šalies prioritetas, kultūrai dėmesio ir lėšų nedaugėja. Tad būtina keisti ir stiprinti šią poziciją.

Kokį Klaipėdos muzikinį teatrą norėtumėte matyti po penkerių metų? Kokia būtų Jūsų, kaip vadovės, svajonių įgyvendinta vizija?

Norėčiau stipraus teatro, kuriame dirbantys profesionalai jaučiasi vertinami.

Noriu, kad KVMT orkestras ir choras išsiskleistų visu savo potencialu, pristatydami autorines kolektyvų programas. Labai norėčiau, kad meninė ir žanrinė įvairovė išlaikytų balansą tiek atliepiant žiūrovų poreikius, tiek užtikrinant aktualų ir vertingą turinį, taip pat tarp nacionalinių ir užsienio autorių kūrybos pastatymų. Taip pat noriu matyti stiprią, tarptautinėje arenoje pripažintą KVMT baleto trupę.

Svarbu, kad nesumažėtų žiūrovų skaičius ir teatras nuolat sulauktų meno gerbėjų dėmesio ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kaimyninių šalių. Esame tokioje geografinėje lokacijoje, kur palaikyti ryšius su Latvijos, Lenkijos ar kitų šalių žiūrovais tiesiog būtina. Manau, kad KVMT turi galimybę tapti vienu ryškiausių muzikinių teatrų Baltijos jūros regione.

Donato Bielkausko nuotraukos