Grigališkasis choralas, Juozas Naujalis ir dvasinis tiltas tarp Rėgensburgo, Kauno ir Marijampolės

Publikuota: 2024-09-30 Autorius: Skirmantė VALIULYTĖ
Grigališkasis choralas, Juozas Naujalis ir dvasinis tiltas tarp Rėgensburgo, Kauno ir Marijampolės

Kai prieš kelerius metus muzikologė Živilė Stonytė-Tamaševičienė Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus rankraštyne atrado pluoštą ligi tol muzikos istorikų neužfiksuotų kompozitoriaus Juozo Naujalio kūrinių, į šio lietuvių muzikos patriarcho kūrybą pažvelgta nauju žvilgsniu. Kompozitoriaus lobynas pasipildė dešimtimis nežinotų liturginės chorinės muzikos kūrinių: Didžiosios savaitės, Velykų, kitų liturginių laikotarpių ar švenčių responsorijais – procesijų giesmėmis, motetais.

Kruopštų tyrinėjimą vainikavo natų leidinys „Juozas Naujalis. Motetta“, 2020 m. išleistas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos. Keletą šių kūrinių galima išgirsti kompaktinėje plokštelėje „Juozas Naujalis. Atrastieji motetai“, kurią 2022 m. įrašė mišrus jaunimo choras „Exaudi“ (meno vadovė ir dirigentė Vita Liaudanskaitė-Vaitkevičienė) ir Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos klierikų choras (vadovė Živilė Stonytė-Tamaševičienė).

Dar kartą į kompozitorių Naujalį originaliai pažvelgta šiemet vykusioje Grigališkojo choralo savaitėje „Marijampolė 2024“. Jos dalyvių koncertuose Kaune, Pažaislio muzikos festivalyje, ir Marijampolėje greta tradicinių grigališkojo choralo giesmių skambėjo Juozo Naujalio bažnytinė muzika.

Idėją koncertuose choralą jungti su Naujalio kūriniais pasiūlė Ž. Stonytė-Tamaševičienė – grigališkojo choro „Schola Gregoriana Vilnensis“ vadovė ir viena iš Grigališkojo choralo savaitės organizatorių. Tai atliepė ir šiųmetės Savaitės – savitų grigališkojo choralo kursų – siekį pagrindiniu mokytoju pakviesti grigališkojo choralo žinovą prof. Christophą Hönerlage´ę, Rėgensburgo aukštosios katalikų bažnytinės muzikos ir muzikinio ugdymo mokyklos dėstytoją. Šioje 1874 metais žymaus vokiečių katalikų religinės muzikos ugdytojo Franzo Xavero Haberlio įkurtoje mokykloje 1894 metais mokėsi ne kas kitas, o Kauno (Žemaičių vyskupijos) katedros vargonininkas ir choro vadovas Juozas Naujalis! Taigi, šiemet sukanka 150 metų nuo Rėgensburgo bažnytinės muzikos mokyklos įkūrimo ir 130 metų, kai joje pusmetį tobulinosi Naujalis. Grigališkojo choralo stovyklos vadovo Dainiaus Juozėno pakviestas atvykti į Marijampolę ir vadovauti Savaitės studijoms bei sužinojęs apie gražias Lietuvos ir Rėgensburgo sąsajas bei sukaktis, prof. Hönerlage kvietimą mielai priėmė. Taip šiųmetės Savaitės idėja ėmė plėtotis iki solidžių koncertinių programų ir dvasinio tilto tarp Rėgensburgo, Kauno ir Marijampolės.

Nežinantiems, kas tos Grigališkojo choralo savaitės, verta trumpai priminti, kad tai – tradiciniai vasaros kursai, jau tris dešimtmečius organizuojami Vilniaus šv. Kazimiero grigališkojo choralo studijos. Nuo 2006 m. kasmet vykstančiose choralo savaitėse ne tik tobulinami dalyvių atlikimo įgūdžiai ir meistriškumas, bet ir ugdoma liturginė kultūra, ieškoma deramo, prakilnaus katalikų liturgijos atlikimo formų. Jau keliolika metų nusistovėjo tradicija kursus rengti Marijampolėje. Čia Savaitės dalyviai gyvena, gieda, mokosi ir ilsisi istoriniame Marijampolės marijonų vienuolyne (Vilkaviškio vyskupijos pastoraciniame centre).

Savaitės programa nuosekliai formuojama iš dviejų esminių dėmenų: teorinių studijų (paskaitų, seminarų) ir praktinio giedojimo (repeticijos su vyriausiuoju mokytoju, individualios pratybos). Itin svarbią Savaitės programos dalį sudaro Mišių ir Valandų liturgijos giedojimas. Įtemptą darbą lydi laisvalaikio programa. Siekiant prisiliesti prie autentiškų grigališkojo choralo šaltinių, viena diena skiriama išvykai į Šv. Benedikto vienuolyną Palendriuose. Dalyvių giedojimą praturtina vargonai. Į kursus kasmet kviečiamas vis kitas vargonininkas, dažniausiai studentas – taip auginamas ir vargonų specialybės besimokančiųjų meistriškumas.

Kad tokie kursai vyktų, labai svarbu bendradarbiavimas ir parama. Antai šiemet bendradarbiauta su Vilkaviškio vyskupijos pastoraciniu centru, Marijampolės šv. arkangelo Mykolo parapija, Palendrių šv. Benedikto vienuolynu, VšĮ „Pažaislio muzikos festivalis“, o Savaitę finansavo Lietuvos kultūros taryba.

Šiųmetė Grigališkojo choralo savaitė Marijampolėje vyko liepos 28 – rugpjūčio 4 dienomis. Čia susibūrė per 50 šiuo unikaliu viduramžių muzikos paveldu ir liturginiu giedojimu besidominčių muzikos mokytojų, bažnyčių choristų, vargonininkų iš įvairių Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Švenčionių, Trakų, Marijampolės ir kt. Vieni grigališkojo choralo entuziastai jau yra kursų senbuviai, kiti dalyvavo pirmą kartą, tad visų giedojimo patirtys labai įvairios ir sujungti giedančiuosius į vieną chorą – nelengvas iššūkis. Pagrindiniam Savaitės mokytojui ir jungtinio dalyvių choro „Cantores Montis Pacis“ vadovui šiuo požiūriu tenka nemenkai paplušėti.

Solidžią profesinę patirtį sukaupęs prof. Ch. Hönerlage su užduotimi parengti dalyvių chorą ne tik kasdienei liturgijai, bet ir dviem koncertams susitvarkė labai ramiai ir konstruktyviai. Aiškiai išsakomos pastabos, tiksliai paties pagiedamos giesmės dalyvius kreipė reikiama linkme. Lietuvių kolegų padedamas kursų vadovas per savaitę užaugino darnų chorą. Nenuostabu – juk eidamas grigališkojo choralo profesoriaus pareigas Rėgensburge, Ch. Hönerlage vadovauja studentų grigališkajam chorui, tad yra ne tik teoretikas, bet ir praktikas. Be to, dalyvauja bažnytinės muzikos bakalauro ir magistro studijų programose, vadovauja naujai grigališkojo choralo magistrantūros programai. Pats studijavo katalikų teologiją Paderborne ir Vienoje, katalikų bažnytinę muziką Rėgensburge ir grigališkąjį choralą Miunchene. Graco menų universitete apgynė daktaro disertaciją „Centonizacija kaip interpretacijos būdas. V tono formulių funkcijos ir teksto bei melodijos santykis“. Pagal gerai pažįstamą medžiagą Marijampolės kursų dalyviams pristatė paskaitą apie centonines kompozicijas grigališkajame chorale. Atkreipdamas dėmesį į choralo melodijose pasikartojančias formules, mokytojas ragino atpažinti per jas išreiškiamas teksto prasmes.

Pakaitomis su giedojimo pratybomis, kursų dalyviai klausėsi įvairių paskaitų – nuo spalvingais pavyzdžiais ir dokumentais grįstos kun. Mariaus Talučio paskaitos „Liturginės reformos kelias į Lietuvą“ iki „Schola Gregoriana Vilnensis“ narės Agnės Zemkajutės gausiai iliustruoto pranešimo „Krikščioniškoji knyga pirmajame tūkstantmetyje po Kristaus“. Mokytojas iš Lenkijos kun. dr. Mariuszas Białkowskis Savaitės paskaitų ciklą papildė kalbėdamas apie dermines centonizacijas grigališkajame chorale, dr. Giedrius Tamaševičius atkreipė dėmesį į svarbią temą „Šv. Mišių Pradžios maldų filologija“, Živilė Stonytė-Tamaševičienė pradedančiuosius kursų dalyvius mokė grigališkojo choralo pagrindų.

Aišku, didžiausias dėmesys kursuose skiriamas giedojimui. Ir juokais, ir rimtai galima pasakyti, kad čia kiekvienam dalyviui tenka savas kryžius – visi turi ką veikti ir ką įveikti. Šiemet tai simboliškai siejosi ir su Savaitės moto. Prisimenant Naujalio kūrybinį palikimą, jo motetus, buvo pasirinktas šūkis „O Crux ave!“ („O Kryžiau, sveikas!“). Taip pavadinta ir viena iš Savaitės koncertinių programų.

Per savaitę su mokytoju Ch. Hönerlage ir vargonininku Dainiumi Kavalevskiu buvo parengtos dvi koncertinės programos. Pirmoji jų – „Vexilla regis prodeunt“ – rugpjūčio 2 d. pristatyta viename didžiausių Lietuvos muzikos renginių – Pažaislio muzikos festivalyje, ir tai buvo simbolinis jungtinio grigališkojo choralo savaičių dalyvių choro grįžimas prie Savaitės ištakų. Mat choro pavadinimas „Cantores Montis Pacis“ (Taikos kalno giesmininkai) yra kilęs iš grigališkojo choralo savaičių, 2006–2009 m. vykusių Pažaislio vienuolyne, choras Pažaislio muzikos festivalyje koncertavo dar 2009 metais.

Reikšminga, kad Pažaislio festivalio koncertas vyko Kauno Švč. Trejybės (Seminarijos) bažnyčioje, kur kadaise dešimtmečiais skambėjo gausus daugiabalsis klierikų choras, atliekantis liturginius J. Naujalio kūrinius. Šiam koncertui prie Savaitės dalyvių prisijungė Vitos Liaudanskaitės-Vaitkevičienės vadovaujamas mišrus choras „Veritas“ (vokalo pedagogas – Mindaugas Zimkus). Sausakimšoje bažnyčioje skambėjo grigališkasis choralas, J. Naujalio vargonų muzika ir polifoninės chorinės giesmės. Didžiulis publikos susidomėjimas koncertu liudijo, kad Savaitės rengėjų siekis gaivinti kultūrinę atmintį, neleisti religinei muzikai nebyliai dulkėti lentynose, parodyti, kokia ji nuostabi, aktuali ir gyva, yra išties prasmingas ir buvo suprastas. Koncerto programoje tūkstančio metų senumo grigališkojo choralo giesmes sugretinus su daugiau nei prieš šimtą metų lietuvių muzikos klasiko Naujalio sukurtais religinės chorinės ir vargonų muzikos opusais publikai leido pajusti istorinius sakralinės muzikos skirtumus ir panašumus.

Koncertas pradėtas J. Naujalio Trečiuoju preliudu vargonams, jį atliko D. Kavalevskis. Toliau Ch. Hönerlage´s vadovaujamas choras „Cantores Montis Pacis“ atliko šešias grigališkojo choralo giesmes iš įvairaus laiko Mišių liturginio repertuaro: antifoną „Crucem tuam“, įžangos giesmę „Deus in adiutorium“, „Kyrie“, gradualą „Oculi omnium“, aleliuja priegiesmį „Exultate Deo“ ir aukojimo giesmę „Exaltabo te Domine“.

Antroje koncerto dalyje skambėjo J. Naujalio religinės chorinės ir vargonų muzikos kūriniai: responsorijus „Si quæris miracula“, himnai „Veni creator“, „O salutaris Hostia“, „Iesu dulcis memoria“ ir „Vexilla regis prodeunt“, antifona „Lumen ad revelationem gentium“, Malda ir Preliudas Nr. 14 vargonams. Kūrinius mišriam ir vyrų chorui atliko V. Liaudanskaitės-Vaitkevičienės vadovaujamas choras „Veritas“, dalis kūrinių susipynė su grigališkųjų himnų posmais, atliekamais choro „Cantores Montis Pacis“. Ši programos dalis priminė J. Naujalio pedagoginę veiklą Žemaičių kunigų seminarijoje, jo studijas prieš 130 metų Rėgensburgo bažnytinės muzikos institute, bemaž trisdešimties metų muzikinę veiklą Kauno katedroje. Iš Rėgensburgo J. Naujalis parsivežė vertingos patirties bei įkvėpimo kūrybai ir žinių sklaidai. Dėl šių patyrimų jo religinės muzikos opusai įgijo neįkainojamą liturginės ir muzikinės kokybės vertę.

Koncerto pabaigoje nuskambėjęs Didžiojo penktadienio Valandų liturgijos himnas „Vexilla regis prodeunt“ (Plazda karaliaus vėliava) tarsi nutiesė atminties tiltą tarp Rėgensburgo ir Kauno, simboliškai atkūrė XIX–XX amžių sandūros Žemaičių vyskupijos kunigų seminarijos muzikinę nuotaiką. Taip pat reikia pabrėžti, kad kai kurie Naujalio motetai, rasti archyvuose prieš keletą metų, šiame koncerte nuskambėjo pirmą kartą, pavyzdžiui, „Lumen ad revelationem gentium“ keturbalsiam vyrų chorui, liudijantis apie anuometinius aukštus Žemaičių kunigų seminarijos choro pajėgumus.

Antrasis Savaitės koncertas rugpjūčio 3 d. įvyko Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo bazilikoje. Čia Ch. Hönerlage´s diriguojamas choras „Cantores Montis Pacis“ ir vargonininkas D. Kavalevskis atliko programą „O Crux ave!“ Publika kartu su koncerto dalyviais galėjo panirti į neišsenkamą Romos Katalikų bažnyčios liturginės muzikos lobyną – skambėjo ir Kaune giedotos, ir specialiai Marijampolės koncertui parengtos grigališkojo choralo giesmės, J. Naujalio Malda vargonams, Alexandre´o Guilmant´o Finalas iš Pirmosios sonatos vargonams bei Louiso-Nicolas Clérambault siuita vargonams su antifona „Crucem sanctam subiit“ ir „Magnificat“. D. Kavalevskiui atliekant J. Naujalio Maldą, regis, visa bažnyčia nuščiuvo – nusitiesė simbolinis laiko tiltas, sujungęs Naujalio laikus su šiandiena, savitas kairos.

Abu koncertus lydėjo gausūs publikos plojimai, padėkos, o skambant kai kuriems kūriniams – net ir ašaros. Ypač visus palietė Kaune kartu su stovinčia publika abiejų chorų pakaitomis giedotos suplikacijos – J. Naujalio „Šventas Dieve“. Po jų akimirkai stojo tyla, tarsi išgirdus Karaliaus vėliavos plazdėjimą, tarsi visų Savaitės dalyvių maldos, darbas, giesmės būtų susiliejusios į palaimintą pilnatvę. Toji tyla nuostabiai atliepė Grigališkojo choralo savaitės „Marijampolė 2024“ dalyvių patirtis. Kaip sakė viena iš giesmininkių: „Po kiekvienos Savaitės kyla troškimas apibūdinti visa tai, kas vyko, bet galiausiai viskas baigiasi dėkingumo ir nuostabos tyla...“

Vis dėlto nesinorėtų, kad visa baigtųsi tik tyla. Telieka viltis, kad tyloje subrandinti Savaitės vaisiai duos postūmių tolesnei veiklai – puoselėti grigališkojo choralo tradicijas savo aplinkoje, liudyti religinės muzikos aktualumą šiandienos pasaulyje, drąsiai tiesti naujus dvasinius tiltus. Gal ir Rėgensburgo bažnytinės muzikos mokykla po šios Savaitės naujai pažvelgs į kadaise joje besimokiusio Juozo Naujalio asmenį ir jo kūrybą, o ir Lietuvoje bažnytinė Naujalio muzika bus atmenama ir noriai atliekama.

Komentarai