Į KIEKVIENO KRŪTINĘ PO ŽODĮ ĮDĖSIU

Publikuota: 2002-10-18 Autorius: Irena Mikšytė
Į KIEKVIENO KRŪTINĘ PO ŽODĮ ĮDĖSIU

Į kiekvieno krūtinę
po žodį įdėsiu:
tai dainuos vyrų širdys,
kai per Lietuvą eis.

Šv.Jonų bažnyčioje prasidėjo Muzikų rėmimo fondo rengiami koncertai studentams. Kiekvieną mėnesį čia ne tik akademinis jaunimas galės susitikti su Lietuvos nacionalinių premijų laureatais. Skambės muzika, kurią pristatys patys menininkai ir muzikologas Adeodatas Tauragis.

Pirmasis šio sezono "Alma Mater musicalis" koncertas Šv.Jonų bažnyčioje įvyko spalio 7 d. ir buvo skirtas Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato poeto Justino Marcinkevičiaus kūrybai.

Laikraščio redakcija, žinodama apie mano seną meilę Just.Marcinkevičiaus poezijai ir žavėjimąsi jo asmenybe, pasiūlė šį renginį recenzuoti. Pradžioje atsisakiau. Pamaniau, kad pernelyg pasikeitęs kultūros gyvenimo kontekstas man darys įtaką vertinant šį kultūros reiškinį.

Bet, Dieve tu mano! Argi Justinui Marcinkevičiui reikalingas koks nors kontekstas? "Tai gražiai mane augino laukas, pieva, kelias, upė…", "Ašara Dievo aky, Lietuva, ką tu veiki…". Tik pasakai - ir jau verki. Kaip vaikystėje per Pakylėjimą. O kai dar prisideda muzika…

Tą vakarą "Vilniaus" choro atliekamos skambėjo net aštuonios įvairių kompozitorių dainos, sukurtos pagal Just.Marcinkevičiaus eiles. Dažniausiai tos eilės pačios skamba kaip muzika, tereikia išgirsti, suvirpėjus sielos stygoms:

Toli toli
seniai seniai
žali žali panemuniai…

Tą vakarą Šv.Jonų bažnyčios iškilioje rimtyje Poeto skaitomi posmai skambėjo tarsi Mišios gėriui, grožiui, kilnumui, Tėvynei. Tiesa, pasigirdo jose rudeniška gaidelė. Autorius prisipažino, atrinkdamas kūrinius šiam vakarui, vadovavęsis K.Donelaičio "Metų" eilute: "Ant saulelė vėl nuo mūs atstodama ritas…" Kaip nepaminėsi paties Poeto kadais rašytų eilučių apie Donelaitį:

…Kur tavo pradžia?
Gal ten, kur žodžio pradžia.
Kur žodžio pradžia?
Gal ten, kur žmogaus pradžia.

Gal ten, kur poeto pradžia.
Poetas prasideda Žemėj.
Jo šaknys - tavy ir many.
Savyje poeto ieškokim.

Atsiremsiu, sakau,
Į nedidelį žemės sklypelį,
Vadinamą Lietuva,
Žvilgsnį, mintį ir širdį
Joje panardinsiu…

Juk visa tai, kas pasakyta, taip tinka pačiam eilučių autoriui! Tai Poeto credo. Vakarui atrinktos ir naujausios, ir ankstesnių metų eilės dar kartą patvirtino, kad jo poezija rašyta "su Nemuno kilpa ant kaklo…".

Pasąmonėje išplaukė dabarties gyvenimo kontekstas. Klausydama ramios poezijos, žvelgdama į pilnutėlę erdvę nuščiuvusių žmonių, tarp kurių matėsi nemažai jaunų veidų, prisiminiau kitokius "masinius renginius". Juose dūžta alaus buteliai, žalojami pramoga susivilioję jaunuoliai, žviegia tūkstantinė minia, atėjusi ne gėrėtis menu, o "dalyvauti" - trypti, ploti, siūbuoti, lipti vieni kitiems ant pečių. Ir taip mąstau ne davatkiškai piktindamasi dabartiniu jaunimu. Toks jau metas: visi agresyvūs, nežinia kur skubantys, gyvenimo dažnai užspeisti į kampą - išsikrauti būtina. Bet tai daroma lengviausiu būdu - pačiam visai nesistengiant. Net ir tie, kurie ropščiasi į sceną, - išsigudrino nesivarginti. Kartą įrašę dainą, kartoja ją šimtus kartų: tūkstantinei miniai pateikiama fonograma, o "atlikėjai" scenoje tik nebyliai žiobčioja ir strikinėja. Taip įkūnijama idėja: minimumas pastangų, maksimumas pinigų. "Vien tik auksas valdo mus!" Štai jums ir kontekstas. Dar prisiminkim gražiausio gėjaus, šlapių marškinėlių, įvairių misių rinkimus, savižudybių rekordus…Tokia mus supanti realybė. Man pasirodė, kad ir dėl jos Poetui skauda širdį. Apie tai byloja naujausi eilėraščiai, kuriuose atsirado satyros elementų.

"Pasaulis vis dar noksta manyje", - sako Just.Marcinkevičius, kurio naujausių eilėraščių sulauksime gruodžio mėnesį pasirodysiančioje knygoje.

Tarsi kito pasaulio gėrio sala kasdienybėje buvo tos kelios valandos Šv.Jonų bažnyčioje. Su Just.Marcinkevičiumi ir jo poezija, su "Vilniaus" choru, diriguojamu Povilo Gylio, su gražiu literatūrologės Viktorijos Daujotytės kalbėjimu, Muzikų rėmimo fondo direktorės, ciklo "Alma Mater musicalis" organizatorės Liucijos Stulgienės įžanginiu žodžiu, Vilniaus universiteto rektoriaus Benedikto Juodkos palinkėjimais.

Skambėjo subtiliai ir jautriai atliekamos V.Paltanavičiaus, V.Bagdono, A.Žigaitytės, V.Laurušo, R.Šileikos, V.Sinkevičiūtės, G.Savinienės, L.Vilkončiaus dainos. Koncertą vedė muzikologas A.Tauragis.

Išreikšdami savo pagarbą ir meilę, žmonės Poetą išlydėjo stovėdami. 

Komentarai