Impresijos ir šokiai sezono pabaigai

Publikuota: 2015-05-11 Autorius: Paulina Nalivaikaitė
Impresijos ir šokiai sezono pabaigai

Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO), vadovajamas dirigento Juozo Domarko, baigė dar vieną simfoninės muzikos sezoną. Įspūdingas ir keliantis pagarbą faktas, kad šis Maestro kartu su LNSO užbaigė jau 51-uosius koncertinio sezono metus kaip kolektyvo meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas. Jo dėka atlikta daugybė lietuvių kompozitorių kūrinių premjerų, be to, šio reprezentacinio orkestro vadovas propaguoja lietuvišką muziką ir nuolat rūpinasi jos sklaida, ką paliudija gausybė ne tik Lietuvos, bet ir užsienio leidybinių kompanijų išleistos kompaktinės plokštelės, kuriose įrašyta lietuvių kompozitorių muzika, atliekama J. Domarko vadovaujamo LNSO.  Tai įvertino ir agentūra „Factum“, įtraukusi J. Domarką į Lietuvos rekordų knygą kaip 51-erius metus kolektyvą vedantį dirigentą, o proga pagerbti Maestro buvo gegužės 9 d. Nacionalinėje filharmonijoje klausytas koncertas, pavadintas „Simfoniniu „Bolero“.

Vakarą pradėjo Camille‘o Saint-Saënso Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr. 2 g-moll, kurio pagrindinė herojė buvo Eliane Rodrigues, brazilų kilmės pianistė, Antverperno karališkosios konservatorijos profesorė. Klausant jos atliekamo Koncerto, kartais sunku būdavo bepatikėti, kad scenoje groja temperamentingųjų kraštų atstovė – ko gero, stipriausią įspūdį paliko lyriškesnėse vietose atsiskleidęs E. Rodrigues trapus, lengvas, tačiau be galo skambus garsas ir sukauptai, mąsliai, be jokios pietietiškos skubos atliekami lėtesnio tempo epizodai. Ypač garso grožį ir subtilią lyrikos pajautą perteikė bisui atliktas Frederico Chopino Noktiurnas op. 27 Nr. 2 Des-dur, nuo pirmųjų garsų prikaustęs transparentišku ir dainingu skambesiu. Apskritai E. Rodrigues melodiją labai aiškiai išskiria iš faktūros balsų – ypač tai jautėsi klausantis C. Saint-Saënso Koncerto. Tačiau, žinoma, būtų nesąžininga nepaminėti ir pianistės kitos pusės – energingos ir veržlios: atitinkamose vietose solistė grojo masyviu ir sodriu garsu, ugningai (Koncertą ji baigė groti kaip tikra pietietė – vos nuspaudusi paskutinįjį audringą akordą, žaibiškai pakilo nuo kėdės). Išties E. Rodrigues garso lankstumas kėlė susižavėjimą viso kūrinio metu. LNSO pianistei buvo puikus partneris, atitaręs galingu, aktyviu skambėjimu, artikuliacijos ir ritmo precizika. Nors ne bolero, tačiau C. Saint-Saënso Koncertas buvo kitoks šokis – estetiško garso ir skirtingų skambesio charakterių šokis.

Antroji koncerto dalis – tai impresionistinės muzikos drobės, nutapytos Maurice‘o Ravelio. Siuita Nr. 2 iš baleto „Dafnis ir Chloja“ – atspalvių kupinas simfoninis opusas, kurio paletę nuo perregimo ar matinio, arabeskiškai vingiuojančio ar vientisesnio monolitiško skambesio iki gaivališkos apoteozės atskleidė orkestras. Pagyrimo verti pučiamųjų grupės atlikėjai, ypač solo fleitos partiją grojęs Valentinas Gelgotas. „Dafnis ir Chloja“ – pučiamųjų virtuoziškumo reikalaujantis kūrinys, ypač finaliniame ekstaziškajame „Visų šokyje“, tačiau atlikėjai, regis, susitvarkė su, atrodo, nesibaigsiančiomis arabeskiškomis vingrybėmis: siuita nuskambėjo gyvybingai, perteikiant gausybę tembrinių ir spalvinių niuansų. Orkestro impresionistiškai lengvas (tačiau ne paviršinis) garsas atliekant M. Ravelį, pamenu, taip pat itin sužavėjo šių metų pradžioje klausant siuitos „Mano motulė žąsis“ – norėjosi, kad toji transparentiškai, prancūziškai subtiliu, estetišku garsu atliekama muzika nesiliautų skambėjusi... Dar kartą pagyrimas J. Domarkui už tokio įvairiausius stilius įvaldžiusio, lankstaus kolektyvo išauginimą.

Koncerto finale nuskambėjo M. Ravelio „Bolero“, simboliškai, „su trenksmu“ užbaigęs simfoninės muzikos sezoną. Išskyrus kūrinio viduryje pasitaikiusius keletą varinių pučiamųjų „nuslydimų“ (regis, trombono), ramiai, natūraliai skambanti melodija ir nuosekliai augančios įtampos fonas atvedė iki visa užliejančio, triuškinančio finalo: suskambo pergalingas, euforiškas šokis – švenčiant šviesą, meilę, ar tiesiog – sezono pabaigą. Dėl to šiek tiek gaila, nes jau nekantriai laukiame naujojo...

 

Komentarai