In Memoriam Algirdui Klovai

Publikuota: 2021-07-20 Autorius: MB informacija
In Memoriam  Algirdui Klovai

Savo profesionalaus muziko kelią Algirdas pradėjo Kaune, Juozo Naujalio menų mokykloje, kur mokėsi griežti smuiku Kęstučio Ivaškevičiaus klasėje. Po to sekė mokslai Kauno J. Gruodžio aukštesniojoje muzikos mokykloje bei kompozicijos studijos tuometinėje LTSR valstybinėje konservatorijoje, kur jis 1983-iais baigė Juliaus Juzeliūno kompozicijos klasę. Dar studijuodamas, Algirdas atsidavė folklorui - 1980-1985 m. folkloro ansamblio „Kikilis“ narys, 1984–1988 m. vadovavo Vilniaus universiteto folkloro ansamblio „Ratilio“ instrumentinei grupei, nuo 1988 m. vadovavo folkloro ansambliui „Vydraga“, su kuriuo įrašyta ir išleista vinilo plokštelė, 4 kasetės ir CD. Su šiuo ansambliu Algirdas apkeliavo daugelį pasaulio šalių.

Nuo 1991 m. organizavo instrumentinio folkloro festivalius „Griežynė“ Vilniuje. Algirdas yra sudaręs ir lietuvių liaudies muzikos rinkinių: „Lietuvių liaudies senoji instrumentinė muzika“, „Sūpuoklinės“, „Lietuvių liaudies polkos, valsai, maršai“, „Linksma diena mums nušvito“. Jau Algirdo Klovos ankstyvojoje kūryboje galima įžvelgti pakankami ryškių folkloro elementų. Jo ankstyvoji kūryba gana greitai sulaukė pripažinimo kompozicijos konkursuose: 1987 – ais – I-a premija Lietuvos liaudies kultūros centro konkurse, 1988 – ais I-oji J.Švedo konkurso premija, 1988-ais II premija S.Šimkaus konkurse, Australijos chorų konkurse I-oji premija 1990-ais, J.Naujalio bažnytinės muzikos konkurse III-ioji premija 1994-ais. Be to jis yra laimėjęs Pasaulio lietuvių dainų šventės konkursą. Šalia viso to - 1983-1991 m. dar ir garso režisieriaus darbas Lietuvos radijuje.

Gana natūraliai Algirdo atsidavimas folklorui peraugo į kitus žanrus - Folk-jazz, world-music, jis buvo šių žanrų pradininku Lietuvoje ir aistringai juos propagavo visą gyvenimą.

Nuo 1990 ųjų Algirdas Klova daug bendravo ir su džiazo bei roko muzikantais, kurie jį vis dažniau kviesdavo dalyvauti įvairiuose džiazo, roko, projektuose. Jo kūrybos lauke atsiranda ir country muzikos stilius ir net country stiliaus aprangos detalės. Algirdo vadovaujama grupė „Country Blues Session Band“ 1999 metais laimėjo II premiją tarptautiniame konkurse „Country Europe Mrągowo“.

Kartu su Giedriumi Kuprevičiumi ir lenkų multi-instrumentininku Mečislavu Litvinskiu (Mieczyslaw Eligiusz Litwinski) Algirdas Klova subūrė improvizuojančių muzikantų grupę „Žaliakalnio vilkai“, su kuria sėkmingai pasirodė seniausiame Lietuvos džiazo festivalyje Birštone. Kaip atlikėjas šiame festivalyje Algirdas dalyvavo dar bent keletą kartų su Skirmanto Sasnausko ir Vladimiro Čekasino projektais. Kaip muzikos kritiką ir apžvalgininką Algirdą sutikdavome kiekviename džiazo festivalyje Kaune, Vilniuje, Birštone ir kitur.

Nuo 1990-ųjų prasidėjo ir Algirdo žurnalistinė veikla: 1990-1995 m. jis dirbo žurnalo „Muzikos barai“ korespondentu, 1991-1994 m. – radiofono „Vilniaus varpas“ muzikos redaktoriumi. Nuo 1994 m. – radijo stoties „Laisvoji banga“ laidos „Country saloon“ autorius ir vedėjas. Algirdas Klova buvo ir Lietuvos country muzikantų asociacijos prezidentas, festivalio „Visagino Country“ prodiuseris. Nuo 1994 m. jis organizuodavo Lietuvos country muzikantų suvažiavimus, festivalį „Country Saloon“, Skaitė paskaitas apie country muziką, dėstė Vilniaus konservatorijoje folkloro klasėje, Lietuvos muzikos akademijos Teatro fakultete.

Nuo 2001 m. Algirdas Klova tampa „Blue grass“ tarptautinės asociacijos nariu ir atstovu Lietuvai, propaguoja šio žanro muziką, organizuoja „Blue grass“ festivalius Vilniuje. Šiame lauke randa vietos ir linksmi projektai – „Kazū“ (amer. Kazoo) grojimo varžytuvės, kurias Algirdas imasi organizuoti įvairiose Vilniaus vietose, dažniausiai kavinėse ir restoranuose.

Algirdo Klovos kūryba skambėjo įvairiuose renginiuose Lietuvoje ir užsienyje. Platus jo kūrybinių interesų laukas atsispindėjo jo kūryboje, kur šalia akademinės muzikos jis rašė kinui, teatrui, džiazo, roko, pop, country stiliaus kompozicijas. 2003 m. Algirdas Klova asociacijos LATGA buvo paskelbtas metų autoriumi.

Algirdą Klovą jo bičiuliai ir kolegos prisimins kaip plataus užmojo menininką, tikrą kūrėją, intelektualą, pasižymintį kritiniu mąstymu, bet nuostabia žmogiška aura, niekada nestokojanti humoro ir šmaikštaus žodžio.

Gal kažkas pasakys, kad tokia buvo Viešpaties valia – pasiimti Algirdą dar nesulaukus jam 63-ų, kai jis dar kupinas kūrybinės energijos ir kūrybinių planų, bet TAI yra per žiauru čia likusiems jo artimiesiems, bičiuliams ir kolegoms...

Ilsėkis Ramybėje, mielas Algi...

 

T.B.

 

Svarbiausi Algirdo Klovos kūriniai (pagal LMIC ir LKS skelbiamą informaciją): sonata koncertas birbynei ir fonogramai, koncertas smuikui ir orkestrui (abu 1983 m.), kamerinė simfonija „Įspūdžiai“ kameriniam orkestrui (1984 m.), styginių kvartetas „Viltis“ (1986–1998 m.), ciklas fortepijonui „Šešiolika rugsėjo dienų“ (1994 m.), mažoji kantata balsui ir kameriniam ansambliui „Toj žvaigždelė rytmetėlė“ (1985–1998 m.), ciklas moters balsui ir fortepijonui „Ryto vandens spalva“ (1991 m., žodžių autorius Liudvikas Jakimavičius), oratorija sopranui, kameriniam chorui, senovės muzikos instrumentiniam ansambliui ir šokėjams „Miškų žaidimai“ (1987 m.), „Biržų krašto meilės dainos“ (1990 m., ž. iš J. Janonio ir Marijos Janonienės rinkinio „Biržų krašto tautosaka“), Trys giesmės Marijai (1989–1992 m.) ir „Sadauto kupole rože“ mišriam chorui (1993 m.), ciklas mišriam chorui „The Garden of Love“ (1999 m., ž. Viljamas Bleikas), kūriniai vaikams, tarp jų – „Kalėdų dainos“ (1988 m.), „Velykų dainos“ (1989 m.), „Liūdno rudens dainos (Vėlinių dainos)“ vaikų balsams ir autentiškiems liaudies muzikos instrumentams (1999 m.), „Skaičiuotės vaikų chorui“ (1995 m., visų žodžiai liaudies).

Komentarai