In memoriam Jonas Girijotas

Publikuota: 2016-11-10 Autorius: Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
In memoriam Jonas Girijotas

Skauduliai pakirto aukšto lietuviško ąžuolo gyvenimą.  Žiemos vėjai jau nuvertė prie Valalninko – Vilniaus kelio, netoli Breivių sodybos rymojusį kryžių.  Sunyko ir Jono gimtasis Natiškių trisdešimt vieną kiemą turėjęs kaimas. Laukuose darbavosi šešiolika stambių, darbščių ūkininkų šeimynų. Vieno jų kieme basomis lakstė Jonukas. 

Anksti mirė tėvas. Vabalninkų gimnazijoje aukštas, gražiai nuaugęs vaikinas buvo kviečiamas sportuoti, dalyvauti gimnazijos krepšinio komandoje. Tačiau jam artimesni buvo menai. Ypač dainavimas. Kultūros namų, Žemės ūkio mokyklos, gimnazijos chorams vadovavęs vargonininkas, chorvedys Pranas Dūmanas nesiliovė skatinęs Jono dainuoti. Pats buvo baigęs Panevėžio muzikos mokyklą pas Mykolą Karką. Jonas dainavo ne tik gimnazijos chore, bet pasirodydavo ir kaip solistas. 1954 m. gimnaziją baigusį jaunuolį P. Dūmanas nusiuntė  mokytis dainuoti į Panevėžį. Greitai prabėgo ketveri metai. Dainavimo studijas  jaunas bosas Konservatorijoje pradėjo Kipro Petrausko klasėje. Mokėsi ir pas Petrą Oleką.

Gražus, gerai valdomas balsas tapo puikiu dueto su labai muzikaliu tenoru, bendramoksliu Edmundu Kuodžiu partneriu. Nuo 1964 iki 1997-ųjų sausio 10 dieną Operos ir baleto teatre įvykusio paskutinio koncerto duetas kartu dainavo naujausias lietuvių kompozitorių originalias, harmonizuotas liaudies dainas. Keitėsi partneriai. Akompanavo pianistės (Jūratė Šniukštaitė-Kuodienė, Halina Znaidzilauskaitė), Lietuvos radijo ir televizijos instrumentinis trio (Povilas Jaraminas, Zigmas Žukas, Jonas Mašanauskas), Instrumentinis ansamblis (Algirdas Ličeris, Z. Žukas, J. Mašanauskas),  Jurgio Gaižausko vadovaujama Radijo ir televizijos kaimo kapela, Jono Vadausko diriguojamas Radijo ir televizijos lengvosios muzikos orkestras, „Lietuvos“ ansamblio birbynių kvintetas ir kiti ansambliai. Muzikalus, raiškus, profesionaliai prisistatantis ir paruošiantis koncertų programas  duetas buvo žmonių labai mėgstamas, laukiamas visur, kur tik buvo galima užtraukti dainą. Radijo, televizijos studijose, filmuotose vaizdo juostose, plokštelėse skamba nuotaikingos, dainininkų-mėgėjų, paprastų žmonių sambūriuose pamėgtos dainos: Teisučio Makačino „Berniukai“,  „Gimtinė“, „Čia mano tėvynė“,  Algimanto Bražinsko „Naktigonių daina“, „Iškylautojų daina“, „Vai tos žuvys“, „Vien tik tau“, Vytauto Laurušo „Ežerų krašto daina“, Valentino Bagdono „Per laukelį jojau“, Algimanto Raudonikio, Vygando Telksnio, Jurgio Gaižausko, Prano Sližio, Juozapaičių, daugybės kitų kompozitorių kūryba, – per 500 dainų. Tarpusavyje derantys balsai, šilti žmogiškieji kontaktai, Jono ypatingas mokėjimas sukurti geranorišką, darbingą atmosferą padėjo daugiau nei tris dešimtmečius ansambliui būti kūrybingu. Dueto koncertų kelias  nusidriekė per visą Sovietų Sąjungą, lietuviška daina pasiekė net Europos miestus, Ameriką. Visose bendrijose Jonas gebėjo sukurti draugišką atmosferą, savu būti šalia kiekvieno žmogaus.

J. Girijotas dainavo ir kituose vokaliniuose ansambliuose: Petro Vaičekonio vadovaujamame Lietuvos radijo ir televizijos vyrų vokaliniame oktete, įrašyta kūrinių su Petro Bilevičium, koncertavo ir su Vyrų trio (Juozas Vernickas, P. Vaičekonis, J. Girijotas).

Duoną pelnėsi trylika metų dirbdamas Lietuvos radijo ir televizijos komitete muzikos redaktoriaus pareigose. Beveik trisdešimt metų vadovavo Naujosios Vilnius muzikos mokyklai. Subūrė kolektyvą, Karklėnų gatvėje pastatė mokyklai namus. Palaikė idėją daugiakultūriniame Vilniaus rajone surengti lenkų fortepijoninei muzikai skirtą tarptautinį festivalį. Dabar jis jau išskleidė sparnus.

J. Girijotas buvo greta Aldonos Šimaitytės, Antano Gradecko kuriant „Dainų dainelės“ konkurso tradicijas.  Organizatorius ir žiuri narys, siekęs, kad daina taptų laukiamu svečiu kiekvienoje mokykloje, kiekvienuose namuose.

1996 m. Jonas Girijotas apdovanotas LDK Gedimino ordino medaliu.
Meilė dainai  atliepė Jono meilę Lietuvai ir žmonėms, nes čia „mano brangioji Tėvynė, čia  mano gimtieji namai. Manęs čia pavasariai laukia prie žydinčių kaimo kelių...“

Tesiilsi ramybėje po svyrančiais beržais...

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

 

Komentarai