IN MEMORIAM Margaritai Gedvilaitei

Eidama 90-sius metus, susitaikiusi su Viešpaties jai skirtu likimu, birželio 12 d. mus paliko subtilaus muzikinio reiklumo docentė Margarita Gedvilaitė.

Su Velione galima atsisveikinti birželio 13 d. (trečiadienį) nuo 17 val. 30 min. iki 20 val. ir birželio 14 d. (ketvirtadienį) nuo 9 val. Laidojimo namuose prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios.

Urna išnešama 12 val. Laidojama Sudervės kapinėse Ąžuolyno g. 24.

Gimusi 1929 m. sausio 13 d. Rygos tarnautojų šeimoje, su tėvais sugrįžusi į Lietuvą, mokėsi Pasvalyje, vėliau Telšių vidurinėje mokykloje, kur pirmąsias muzikos žinias įgijo iš mokytojų-asmenybių: vargonininko, chorvedžio, kompozitoriaus Albino Jasenausko, jo dukros mokyklos choro vadovės Irenos Dylevičienės, kompozitoriaus, choro dirigento Domo Andriulio. Mokėsi fortepijono paslapčių Balio Dvariono klasėje Kauno Konservatorijoje, choro dirigavimą studijavo Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje pas įžymiojo Aleksandro Svešnikovo mokinį Viktorą Rovdą, bei pas Stasio Šimkaus ir Juozo Žilevičiaus mokinį Antaną Ilčiuką. Vėliau choro dirigavimo studijas tęsė Lietuvos valstybinėje konservatorijoje prof. Konrado Kavecko klasėje.

Dar studijų metais Vilniaus 3-uosiuose vaikų namuose M. Gedvilaitė subūrė berniukų chorą, mokytojavo ir vadovavo chorui 21-ojoje vidurinėje mokykloje, vadovavo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto ir Valstybinio pedagoginio instituto Istorijos fakulteto studentų mišriesiems chorams bei Lietuvos mokslų akademijos moterų vokaliniam ansambliui. Nuo 1948 m. pradėjo dirbti Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Akademinio choro (vad. A. Ilčiukas) chormeistere. 1961–1964 m. buvo Respublikinių mokytojų namų berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas" chormeisterė, nuo 1985 m. kurį laiką vadovavo Vilniaus 2-osios profesinės technikos mokyklos vaikinų chorui. Nuo 1958 m. rudens Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Estetinio lavinimo katedros asistentė, nuo 1964 m. – vyr. dėstytoja, 1986 m. jai suteiktas docentės pedagoginis vardas.

Vaisingiausias ir ilgiausiai trukęs M. Gedvilaitės darbas buvo su Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto (universiteto) studentų mišriuoju choru „Ave Vita“ Atgaivinusi 1962 m. iširusį kolektyvą, daugiau kaip tris dešimtmečius buvo jo meno vadovė ir dirigentė. Chorą išmokė apie 400 įvairių kūrinių ir surengė per 500 koncertų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Moldavijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Gruzijoje, Armėnijoje, Čekoslovakijoje, Vokietijoje. Choras dalyvavo visose respublikinėse dainų šventėse, 1990 m. Lietuvos tautinėje dainų šventėje ir 1994 m. I Pasaulio lietuvių dainų šventėje Vilniuje, visose Baltijos respublikų studentų dainų šventėse „Gaudeamus“, respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose laimėjo pirmųjų ir kitų prizinių vietų, dalyvavo radijo ir televizijos laidose, padarė fondinių įrašų. Choro koncertų programose buvo ir sudėtingų kūrinių: J. Andrejevo kantata „Amžinai jaunystei“, V. Barkausko kantata „Mes kuriame taiką“, J. Žilevičiaus kantata „Vytautas Didysis“, H. Purcello opera „Didona ir Enėjas“, G. Faurė „Requiem“, Ch. Gounod kantata „Prie svetimų upių krantų“, fragmentai iš L. van Bethoveno muzikinės dramos „Atėnų griuvėsiai", chorai iš klasikinių ir šiuolaikinių operų. Chorui talkino žymūs solistai: Vida Kuraitė, Gražina Apanavičiūtė, Miglė Tarabildaitė, Vidas Bakas, Vladimiras Prudnikovas, Mindaugas Gilys, Zita Martinavičiūtė (Grigienė), Nijolė Ambrazaitytė, Sigutė Stonytė, Judita Leitaitė ir daugelis kitų. 1994 m. Vilniaus pedagoginiame universitete ji suorganizavo dėstytojų ir darbuotojų kamerinį mišrųjį chorą „Ave musica", su kuriuo, talkinant kvartetui „Credo“ (vad. prof. Remigijus Vitkauskas) pasirodė koncertuose tiek universitete, tiek Lietuvos mokyklose, 1996 m. dainavo ir giedojo Prancūzijoje, o 1997 m. Belgijoje ir Vokietijoje.

M. Gedvilaitė – bemaž visų tuometinių Baltijos respublikų studentų dainų švenčių „Gaudeamus“ Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje dirigentė, Lietuvos studentų dainų švenčių Klaipėdoje (1977 m.), Marijampolėje (1981 m.), Šiauliuose (1984 m.) ir 1985 m. Vilniaus chorų šventės „Dainuok, širdie, gyvenimą" dirigentė. Buvo Vilniaus miesto chorvedžių tarybos narė, chorų apžiūrų ir konkursų žiuri narė, Vilniaus pedagoginio universiteto Pedagogikos ir psichologijos fakulteto tarybos narė (1991–1992 m.) ir šio universiteto senato narė (1992–1996 m.). 1978 m. jai suteiktas nusipelniusios artistės garbės vardas. 1995 m. Lietuvos Prezidento dekretu ji buvo apdovanota LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi.

Kaip rašė Maestro: „Choras yra kaip tik toks žanras, kuris suteikia galimybę jo dalyviui betarpiškai bendrauti su gera muzika. Tik visų pirma šitokį tikslą turi turėti choro vadovas“. Šis tikslas, kartu su jos didžiule meile ir atsidavimu dainininkams, traukte traukė būsimuosius jaunus pedagogus, ugdė jų meilę ir pagarbą dainai, savo krašto bei pasaulinei muzikinei kultūrai. Maestro globojo ir puoselėjo chormeisteriais dirbusius: doc. Jurą Bajerčių, vyr. dėst. Bronislovą Jankauską, Algimantą Mišeikį, Tamarą Gaitanži, Vytautą Versecką, Romualdą Misiukevičių, Rimantą Songailą, Arūną Semašką, Gediminą Malinauską, Andrių Kairaitį, Saulių Liausą, Kastytį Barisą, kuris iš M. Gedvilaitės perėmė vadovavimo „Ave Vita“ vairą, ir jam sėkmingai vadovauja iki šiol.

Kažkas nusinešė metus, svaigius kaip jūra ir greitus kaip vėjas, į tylą, į Anapilį. Kažkas nusinešė džiaugsmus, palikdamas tik ateičiai prisiminimus apie Maestro Margaritą, jos iškilius dirigentės mostus, muzikinių frazių glotnumą, galingus forte ir subtilius piano, Lietuvos edukologijos universiteto studentų choro Ave Vita ar dėstytojų ir darbuotojų ansamblio Ave Musica akordų skambesį.

Reiškiame nuoširdžią užuojautą velionės artimiesiems, visiems buvusiems choristams, bičiuliams ir visiems ją pažinojusiems. LEU akademinė bendruomenė prisimins Margaritą kaip išskirtinės erudicijos, aiškiai išsakytos tvirtos nuomonės Maestro.

Ji išliks daugelio kartų atmintyje kaip asmenybė, kartu su kolegomis įėjusi į krašto istoriją.