Intelektinės nuosavybės piratai žinomi, bet nebaudžiami
Net 40% lietuvių intelektinę nuosavybę naudoja tik legaliai ir vos 3% muzikos, filmų, elektroninių knygų ir kitų intelektinės veiklos produktų parsisiunčia iš interneto tik nelegaliais būdais. Taip teigiama 2014 m. gruodį „Sprinter tyrimų“ atliktame reprezentatyviame tyrime, kurį užsakė Kultūros ministerija.
Plačiau: http://vz.lt/article/2015/1/30/intelektines-nuosavybes-piratai-zinomi-bet-nebaudziami-1#ixzz3QO6g7C2S
Tokiais optimistiniais skaičiais, kai buvo pristatomas tyrimas, suabejojo kultūros ministras Šarūnas Birutis, o apie problemos sprendimų būdus prabilusi Kultūros ministerijos Autorių teisių skyriaus vedėja Nijolė Matulevičienė negailėjo kritikos teisėsaugai, vangiai kovojančiai su piratais.
Pasak p. Biručio, intelektinė nuosavybė ir su ja susiję produktai bei paslaugos Lietuvoje sukuria ne tokią ir menką BVP dalį – t. y. 5,4%. Be to, jo teigimu, šioje srityje dirba beveik 5% visų dirbančių.
„Šis sektorius sudaro 6% viso eksporto. Palyginti – pieno produktų eksportas, kurį taip uoliai remia valstybė, sudaro tik 2,5%“, – kalbėjo ministras.
„Kad šie rezultatai būtų dar įspūdingesni, turime visi drauge sutarti, jog piratavimas ir kitoks nelegalus intelektinės nuosavybės naudojimas yra vagystė. Apvagiami kūrėjai, atlikėjai ir kiti žmonės, prisidėję prie intelektinės nuosavybės kūrimo. Kiekviena vagystė yra didelis nuostolis ir savininkui, ir valstybei“, – aiškino p. Birutis.
Tačiau, pradėjęs komentuoti Kultūros ministerijos užsakyto tyrimo rezultatus, ministras ir pats suabejojo, kad tiek daug – net 40% – lietuvių intelektine nuosavybe naudojasi legaliai: „Manau, kad situacija yra blogesnė, – tiesiog ne visi nori prisipažinti, jog naudojasi piratų paslaugomis.“
Daugiau nei dešimtadalis apklausos dalyvių nurodė manantys, kad, atsisiuntus filmą ar muzikos kūrinį, „niekas nenukenčia“, nėra atimamos pajamos iš kūrėjo, arba šio veiksmo nelaikė vagyste. Dažniausiai tokios nuomonės buvo 18–25 metų jaunuoliai, dažniau – vyrai.
Tokį mąstymą dainininkas Andrius Mamontovas pavadino tarybiniu palikimu: „Anksčiau pavogti dešros iš mėsos kombinato buvo ne tik būtinybė, bet ir tarsi žingsnis prieš sistemą. Bet laikai pasikeitė – dabar tu vagi ne iš sistemos, o iš žmonių, kurie kuria“, – sakė p. Mamontovas.
Daugiau nei dešimtadalis apklausos dalyvių nurodė manantys, kad, atsisiuntus filmą ar muzikos kūrinį, „niekas nenukenčia“, nėra atimamos pajamos iš kūrėjo, arba šio veiksmo nelaikė vagyste.
Priekaištai teisėsaugai
Dainininkas apgailestauja, kad tiek daug žmonių nesuvokia, kaip kuriami intelektiniai produktai ir kad tai nėra tas pats, kas surinkti automobilio variklį: „Aš nesugebėčiau variklio surinkti, kaip ir ne visi gali parašyti dainą. Ir ne bet kokią, o tokią, kurią žmonės pamėgtų. Visi turime vienodą teisę pragyventi iš savo veiklos. Juk jei muzikantas neuždirbs nė lito iš vieno albumo, kito albumo gali ir nebūti.“
Atlikėjas nurodė ir būdą, kuris padėtų kovoti su tokiu mąstymu: „Matau vienintelį šios situacijos sprendimą – formalųjį švietimą. Manau, kad ateityje muzikos vadovėliuose šalia informacijos apie M. K. Čiurlionį ar J. S. Bachą galėtų būti atskiras skyrelis, kuriame būtų paaiškinta, kas yra intelektinė nuosavybė.“
Jis uždavė beveik retorinį klausimą: kodėl iki šiol lyg niekur nieko veikia visiems gerai žinoma piratų buveinė „Linkomanija“, – viena pirmųjų lietuviškų svetainių, kurioje pradėta dalytis nelegalia intelektine produkcija. „Štai rusai ėmė ir užblokavo „Youtube“, o mes savo piratų niekaip negalime užblokuoti. Taigi, išeina taip, kad žinome, kur vagys gyvena, bet jų kažkodėl neareštuojame“, – kalbėjo p. Mamontovas.
Kultūros ministerijos Autorių teisių skyriaus vedėja N. Matulevičienė taip pat akcentavo teisėsaugos neveiksnumą: „Paaiškėjo, kad administracinių ir baudžiamųjų bylų iškeliama labai daug, tačiau teismą pasiekia tik maža jų dalis. Reikia išsiaiškinti, kodėl taip yra: ar trūksta teisinio reguliavimo, ar institucijų kompetencijos. Jei iš daugiau nei 30 administracinių bylų tik šešios nukeliauja į teismą, vadinasi, kas nors negerai.“ Ji tikino, kad, išsiaiškinus situaciją, galbūt bus siūloma koreguoti ir autorių teises ginančius įstatymus.
Galima užkirsti finansavimą
Andrius Iškauskas, „AAA Law“ partneris ir advokatas, VŽ „Savaitgaliui“ sakė dėl autorių teises ginančių įstatymų neturįs priekaištų, tačiau, sprendžiant su intelektinės nuosavybės vagystėmis susijusias bylas, labai trūksta pareigūnų pagalbos. „Padėtis neretai primena amerikoniškus filmus apie mafiją. Įsivaizduokite, ateina Lietuvos kino kūrėjas pas tokios nelegalios svetainės bosą ir sako: „Būk geras, tu mano filmo kol kas neplatink. Jie kaip nors susitaria ir tas „mafijos bosas“ pasako: „Gerai, Žilvinai, tavo filmo kurį laiką neplatinsime.“ Tai neišgalvota istorija. Tai visiškas teisinis nihilizmas“, – įsitikinęs p. Iškauskas.
Jis patikino, kad piratavimu užsiima visai ne naivūs studentai altruistai, dirbantys iš entuziazmo: „Iš savo praktikos galiu pasakyti, kad tai didelis verslas. Vienam vaikinui Utenos teisme buvo iškelta byla už piratavimą. Jis prisipažino, kad jo pajamos siekė apie 100.000 Lt per metus. Ta svetainė, kurią jis prižiūrėjo, nebuvo labai populiari. Reikia įsivaizduoti, kiek uždirba tos, kurios turi daug vartotojų.“
Advokatą stebina, kad iki šiol neribojama ir tarpininkų, teikiančių paslaugas piratams, veikla: „Mūsų didieji mokėjimo operatoriai ramiai surenka pinigus. Už naudojimąsi piratų paslaugomis gali susimokėti net SMS žinute – mobiliojo ryšio operatoriai be jokių bėdų atsiskaito su jais. Reklamos užsakovai irgi moka pinigus. Visi žino, kad tai pinigai už nelegalią veiklą, bet niekam nerūpi. Finansavimo būdų užkirtimas tikrai sutrukdytų vykdyti tokią veiklą“, – kalbėjo p. Iškauskas.
