Išminti takai į naujas ganyklas neveda...

Paskutiniai šių metų kalendoriaus lapeliai ne tik matuoja nugyvento laiko atkarpą, bet ir įvertina jos kokybę. Nuo rugsėjo aktyviai dirbęs klasėse, nenuspėjamose erdvėse repetavęs, lapkričio 27 d. Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos kolektyvas pažymėjo mokyklos penkiasdešimtmetį. „Išminti takai į naujas ganyklas neveda. Leiskis keliais, atskleidžiančiais gyvenimo grožį.“ Man atrodo, kad visa šios mokyklos istorija atliepia šią Biblijoje išsakytą mintį.

Keistai buvo kuria mokykla. Prof. Albertas Piličiauskas užsienio spaudoje rado pavyzdžių, kai muzikos mokykla buvo įkurta vidurinėje mokykloje. Šią praktiką propagavo muzikų ir švietimiečių bendruomenėje. Įtikino miesto vadovus, jog tai – pati reikšmingiausia paskutiniųjų dešimtmečių patirtis užsienyje, neįvertindamas žemos vidurinės mokyklos kultūros Lietuvoje. Jam atrodė, kad tokiu būdu meną priartins prie triukšmingos, dažnai agresyvios mokinių minios. Pirmasis etapas įvyko 1971 metais: 34 vidurinėje mokykloje (dabar Sausio 13-sios) buvo įvestas sustiprintas muzikos mokymas, o 1973 m. gruodžio 1 d. Švietimo ministerijos potvarkiu ten pat buvo atidaryta Penktoji vaikų muzikos mokykla.

Muzikos mokyklą – tai daug individualių pamokų, kurioms būtinos patalpos. Jų stigo. Kaip ir inventoriaus, mokymo priemonių, instrumentų. Atkakliai dirbo pirmieji pasišventę mokytojai – Aušra Kanišauskaitė, Vytautas Mikalauskas Direktorės Janinos Ribokienės(1973–1975) grūdinamas kolektyvas išaugo. Nebe sutilpo į esamas patalpas. Didesnėse klasėse stovėję instrumentai buvo gadinami vidurinės mokyklos mokinių. Pasirodė, kad mes dar labai toli esame nuo tikrosios kultūros versmių. Daugiau griovėjai, nei kūrėjai.

Ypač karingai ginant mokyklą, kovojant už jos, atskirtos mokyklos statusą, buvo nusiteikęs naujas mokyklos direktorius Algimantas Prusevičius (1975–1987). Ne vieną kartą teko su jo kalbėtis, raštais, rašiniais talkinti įrodinėjant absurdišką muzikos mokyklos būseną. Galop, jo entuziazmo, užsispyrimo dėka 1991 m. mokykla perkelta į Karoliniškių 135-ojo vaikų lopšelio-darželio (Žvaigždžių 2/1) patalpas. Tai buvo vienintelė išeitis: be specialių akustinių užsklandų, koncertų salės... 1993 m. mokyklai suteiktas Karoliniškių muzikos mokyklos vardas.

Jau tais dešimtmečiais vaikai sunkiai tilpo po ikimokyklinio ugdymo institucijos stogu. Vis dar kažkas dirbo 34-je vidurinėje mokykloje, „Ryto“ vidurinėje mokykloje. Net atkaklusis, puikią šeimyniško sugyvenimo atmosferą kūrę direktorius Kazimieras Balčietis (1985–2008) negalėjo įrodyti, kad nei profesionalus muzikinis mokymas, nei neformalus ugdymas negali būti plėtojami tokiomis sąlygomis. Dabar ši misija tenka energingai, išmoningai, meno gyvenimo vyksmą sekančiai profesionalei, direktorei Aldonai Skruibytei.

Mokyklai ji vadovauja nuo 2008-ųjų kovo. Puikiai jaučianti gyvenimo tempą, mokyklos kontekstą visuomenėje, muzikinio ugdymo poreikį – šiuolaikiška vadovė, galėjusi iš prie darželio prisiglaudusio kolektyvo sukurti prasmingai dirbančią vieną didžiausių muzikos mokyklų. Beveik 1200 mokinių. Joje dirba 115 mokytojų. Pasirinkę skirtingas – ankstyvojo, pradinio, pagrindinio arba kryptingo muzikavimo, taip pat profesinės linkmės ar suaugusiųjų meninio ugdymo programas, mokyklą jau yra baigę per 2600 auklėtinių.

Klausinėjau mokytojų ir mokinių: kur jūs mokotės, kur vaikų darželio patalpos gali tilpti didžiulis choras, kuris pasirodė jubiliejiniame koncerte? Pasirodo, repetuodami glaudėsi tai šen, tai ten... O Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ar žino, kad turi šimtus vaikų be tikrų namų ir jais nesirūpina? Penkiasdešimtmečio koncertas Nacionaliniame operos ir baleto teatre pavadintas „Laikas“. Puikiai scenografo apiformintas šiuolaikiškomis vizualinėmis išmonėmis koncertas atskleidė mokyklos galią ir valdininkų abuojumą kūrybingiems mokytojams.

Žvilgterėjau į mokyklos gyvenimą, pakalbėjau su mokytojais. Aišku, direktorė A. Skruibytė visiems užduoda tempą, prilygstantį allegro molto. Koncertas ir vėl koncertas. Konferencija, konkursas, gastrolės svetur, vėl didysis koncertas, susitikimas su tėvais, pasiruošimas konkursui, atsiskaitymas už pusmetį, ach, galų gale, – atostogos. Tik klasėse ramus darbas muzika ir mokytoju pasikliaunančiais vaikais.

Dokumentai sako, kad Karoliniškių muzikos mokykla veikloje vadovaujasi tokiu dokumentu, kaip „Lietuvos pažangos strategija “ Lietuva 2030“. Tai formalus įvardijimas, ar tikrai jo gairės įprasminamos gyvenime?

Mokyklos darbo planuose ir praktikoje matyt užsibrėžta pasiekti strateginių tikslų kuriant tarpusavio sinergiją. Sakyčiau, kad ne tik darbų plane įrašyti nustatytieji svarbiausi horizontalieji principai – darnus organizacijos vystymasis, inovatyvumas, kūrybingumas, lygios galimybės visiems. Jais siekiama nuosekliai formuoti savo bendruomenės pažangai svarbias vertybes ir skatinti norimus požiūrio ir elgsenos pokyčius.

Mokykla susiduria su iš įvairių socialinių sluoksnių atėjusių tėvų vaikais. Pasirodo, dabar reikia auklėti ir tėvus. Žemo kultūrinio konteksto iššūkį būtina mėginti įveikti visais švietimo lygmenimis – sudaryti galimybes įgyti kultūrinių ir kūrybinių kompetencijų ne tik jų atžaloms. Visuomenėje dar daug nepagarbos mokytojui, kurį jauna tėvų karta nori prilyginti „paslaugų teikėjui“. Tačiau tėvai, matydami , kad jų vaikai muzikos mokykloje ne tik prasmingai praleidžia laiką, bet ir pradeda skleistis kaip kūrybingi žmonės, kasdienio darbo prasmę pamato scenoje, pradeda keistis ir patys. Pakviečiami ir į tokius renginius, kaip akordeonistų rengiami šeimyninių ansamblių koncertai ,,Muzikuojanti šeima“, skirti muzikavimo šeimoje tradicijoms atgaivinti. Pradeda suprasti, kad menininko tapsmas – sunkus, ilgas, ne visuomet nusisekantis procesas. Jaunieji dainininkai solistai, ugdomi mokytojų R. Janutėnaitės, R. Muckienės, E. Vakarinaitės-Zilnienės, G. Pintukaitės, K. Zmailaitės, E. Šlimaitės, koncertuoja jaukiose miesto koncertinėse salėse, džiaugiasi apdovanojimais, pelnytais šalies ir tarptautiniuose konkursuose: „Dainų dainelė“, „Rudens spalvos“, „Muzikos arena“, „Tautiniai akcentai muzikoje“, „Dainos sparnais aplink pasaulį“. Metodinės grupės mokytojų iniciatyva Karoliniškių muzikos mokykloje organizuojamas jau platų atgarsį įgavęs šalies muzikos ir meno mokyklų jaunųjų dainininkų solinio dainavimo konkursas „Dainos sparnais aplink pasaulį“, kūrybingas renginys „Mūsų talentų medis“.

Tai – atkaklus kasdienis pedagogų darbas su įvairių gabumų turinčiais vaikais. Vienas jų tampa nuolat muzikuojančiu, o kitam – nors kuolą ant galvos tašyk. Bet jis bent kasdieną praleidžia pozityvių vertybių aplinkoje,...

Štai deklaruojama pagrindinė fortepijono dalyko pedagogų darbo kryptis – ugdyti mokinių muzikinę saviraišką, meninį skonį, gebėjimą atlikti įvairių stilių ir žanrų kūrinius. Gabiausieji mokiniai, aišku, džiugina. Kaip talentingiausių mūsų mokinių laimėjimai tarptautiniuose konkursuose: VI tarptautiniame Lietuvoje vykstančiame „vaikiškame“ Frederico Chopino, VIII tarptautiniame kamerinės muzikos konkurse „Sąskambiai“, tarptautiniame jaunųjų talentų konkurse Stambule (Turkija). Mokykloje mokoma skambinti gitara. Jaunieji gitaristai dalyvauja respublikiniuose ir tarptautiniuose jaunųjų džiazo atlikėjų konkursuose-festivaliuose, nuolat koncertuoja mokyklos rengiamuose koncertuose. Mokytojas Antanas Žitkauskas žino visų mokinių poreikius ir silpnybes. Kaip geras psichologas jis žvelgia į kiekvieną mokinį. Gal todėl geba įkvėpti net ir prieš tėvų norą mokyti muzikos protestuojančiam vaikui bent pradinius ansamblinio grojimo pojūčius.

Jubiliejiniame mokyklos penkiasdešimtmečio koncerte pasirodė lamzdelių, skudučių ansambliai. Nuo 2006 m. metodinė Karoliniškių muzikos mokyklos grupė rengia Vilniaus miesto muzikos mokyklų liaudies instrumentų atlikėjų konkursą-festivalį „Lietuviška pjesė“. 2018 m. jis tapo respublikiniu. Tai vis mokyklos mokytojų ekspertų Virginijos Alenskienės ir Eugenijaus Čiplio, nuopelnas. Su vadovaujamu liaudies instrumentų orkestru per 25 metus pasiekė puikių rezultatų. Prieš tris metus įkurtas dar vienas kolektyvas – skudučių ansamblis, kuriame vaikus skudučiuoti moko Agnius Daubaris ir Viktoras Rimša.

O kiek Lietuvoje diskutuota apie tai, kad šie instrumentai turi būti pažinti vidurinėse mokyklose! Deja... LŠMS ministerija šiandien net nežino keliose Lietuvos mokyklose klausos lavinamos muzikuojant šiais instrumentais. Juk nėra specialisto, kuri kuruotų meninį ugdymą!

Karoliniškių jaunių chorui „Cantica“, kuris savo įtaigiu muzikavimu džiugina klausytojus, vadovauja D. Mikienė, chormeisterė G. Gumuliauskienė. Jaunių choras „Cantica“, kūrybingai bendradarbiaudamas su mokyklos simfoniniu orkestru, ruošia turiningas ir originalias koncertines programas. Choras kasmet išvyksta į koncertines-pažintines keliones. Įdomiausi turistiniai maršrutai bei koncertai pasiekė Vokietiją, Suomiją, Olandiją, Slovakiją, Kroatiją, Norvegiją, Gruziją. Šią vasarą ,,Cantica" koncertavo Italijoje.

Mokykla nuolat ieško naujų partnerių, kurie padeda spręsti problemas, praturtina formaliojo ir neformaliojo meninio švietimo procesus. Direktorę nuolat sutiksi Nacionalinėje filharmonijoje. Šioje, reikšmingiausioje Lietuvos koncertų scenoje pasirodo ir Karoliniškių muzikos mokyklos mokiniai. Jie laukiami ir Valakupių reabilitacijos centre, Jaunųjų stygininkų festivalyje ,,Baroko puota 2024“, Kalėdiniuose koncertuose tėveliams, LITEXPO rūmuose ir kitose nenuspėjamose Vilniaus erdvėse.

Mokykloje – akivaizdi kūrybiškų sprendimų paieška. Jau kolektyve nedirbančiam senjorui kolega mokytojas pasakoja: „Nepažintumėte mūsų klasių: išmaniosios lentos, kompiuterių programos, interneto ryšiai... “ Pasinaudoti naujausiomis mokslo žiniomis įdiegiamos inovacijos, skaitmeninės technologijos. Ar tai efektyvu? „Taip ,aišku, kad visai kitaip atrodo kūrybos, teorijos, istorijos, net solfedžio pamokos!“

Tačiau specialybės valandomis reikia groti, muzikuoti, dainuoti... Čia svarbus asmenybių vaidmuo.

„Mūsų gyvenimas panašus į mozaiką, begalę smulkių kasdienių įvykių, darbų, kurie mums dažnai atrodo tarsi nereikšmingi... Mes tiesiog dirbame darbą, kuriam atiduodame visą savo esybę besąlygiškai, nieko nereikalaudami, nes savo gyvenimus esame susieję su muzika, su vaikų muzikiniu ugdymu. O darbo rezultatai pasimato labai įvairiai, priklausomai nuo vaiko gabumų, jo įdirbio... Kaip malonu, kai tavo darbo rezultatais džiaugiasi visa bendruomenė...“. Taip kalbėjo fortepijono mokytoja Daina. Visi mokytojai turi būti mokykloje pastebėti, nes jų darbas reikalauja velnioniškos kantrybės, nepaprasto atsidavimo profesijai ir nenusakomos meilės bet kuriam vaikui, tikintis jo atsivėrimo stebuklo. Būti tikru mokytoju – ne kožnam pabažnam įmanoma... Ne rėkiantis gatvėje ar vis kažko reikalaujantis iš kitų, bet ne iš savęs, bet brandinantis save ir tampantis vertybe. Tik toks mokytojas gali turėti pelnytą prestižą bendruomenėje ir visuomenėje. Be kurio mokinys taip ir liktų uždara, paslaptinga dėžutė.

Mokykla gali didžiuotis tokiais pedagogais kaip Viktorija Zabrodaitė – ruošianti jauniausius fleitininkus ir pati nuolat ruošianti koncertų programas Lietuvos ir užsienio klausytojams. Daug naujovių, naujų kūrinių į mokyklą atnešė mokytojas ekspertas, metodinės grupės pirmininkas kompozitorius Vytautas V. Barkauskas. Žinomas klarnetininkų bendrijoje ir nenustygstantis muzikantas Marius Kavaliauskas, didelę, ir reikšmingą patirtį turinti Valerija Brūzgienė, trombonininkas Artūras Laurinavičius ir kiti mokytojai. Bendras džiaugsmas apima ansamblinio muzikavimo metu. Gal direktorė pati tai yra pajutusi. Ji skatina kurti ansamblius, burti juos ir įtraukti kuo daugiau vaikų.

Tai buvo matyti ir jubiliejiniame koncerte. Didžiuliai akordeonininkų, skudutininkų, kanklininkų, pūtikų ansambliai. Ar įsivaizduojate pilną Operos ir baleto teatro sceną dainuojančių vaikų? Jie tikrai gebės gerai intonuodami sugiedoti Lietuvos himną. O juk tokių Lietuvoje mažta...

Visų pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų dalykų mokiniai turi galimybę muzikuoti didžiuosiuose mokyklos kolektyvuose – Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos simfoniniame ir pučiamųjų instrumentų orkestruose. Puiki praktika orkestre pasitelkti greta mokinukų prie pulto atsisėdančius ir mokytojus. Jubiliejiniame koncerte girdėjome susiklausiusį, mokamai Kęstučio Lipeikos vedamą orkestrą, akompanavusį ir beveik scenos erdvę užpildžiusiems mokyklos chorams.

Mokykla buvo svarbus ne tik puikiai, su gera išmone ir profesionalo ranka parengtas nestandartinį repertuarą vienijęs jubiliejinis koncertas (režisierius Dalius Abaris, koncerto vedėjai – aktorius Andrius Bialobžeskis, mokiniai Ema Tenikytė ir Jonas Vytautas Umbrasa).

Metus vainikavo ir auklėtinių individualūs pasiekimai. Pirmąsias vietas pelnė fleitininkai Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokykloje (Augustas Makrickas) vykusiame konkursre ir tarptautiniame festivalyje-konkurse Ispanijoje ,,Musicalada“ (Livija Balachovičiūtė). Gruodyje paskelbti laureatų vardus pelniusiųjų vardai IX tarptautinio Liutauro Vėbros obojininkų konkurse, festivalyje ,,Virpančios stygos 2023“, V tarptautinio vaikų ir jaunimo solistų ir duetų varinių pučiamųjų instrumentų estradinės ir džiazinės pjesės konkurse „Grok – improvizuok 2023“, K. Biliūno tautinių muzikos instrumentų, pučiamiesiems skirtame „Vario garsai“ konkursuose.

Gyvenimas trumpas ir juo reikia mėgautis, bet nešvaistyti brangaus laiko. Vis dėlto gyvenimas duodamas tik vienas. Brangindama kasdieną Karoliniškių muzikos mokyklos bendruomenė supranta, kad viskam yra savas laikas: gimti ir mirti, sodinti ir rauti, nuoširdžiai dirbti ir pasidžiaugti rezultatais. Ne išaugintų iškilių artistų vardais besididžiuojančių personų gausa, bet būriu žmonių, kurių dvasią nušvietė muzikos, meno šviesa, džiaugiasi didžiulė, įvairiais balsais, garsais kleganti bendruomenė. Te lydi juos šviesa.