IX tarptautinis Stasio Vainiūno konkursas

Publikuota: 2022-07-04 Autorius: Petras KUNCA
IX tarptautinis Stasio Vainiūno konkursas

Kovo pabaigoje prasidėjus IX tarptautiniam Stasio Vainiūno pianistų ir kamerinių ansamblių konkursui pasaulio visuomenę slėgė besitęsianti pandemija, liepsnojantis karas Ukrainoje, stipriai kintantis socialinis gyvenimas. Pasiruošimas konkursui buvo pakibęs ore, organizatoriams kilo neramių minčių apie galimą renginio datų nukėlimą. Tai, kad tokiomis nelengvomis aplinkybėmis konkursas įvyko, galėtume pavadinti tiesiog stebuklu, atsitikusiu dėl viso būrio jį rengusių atkaklių, kultūrai pasišventusių žmonių veiklos. Manau, tam pagrindą sudarė ir valstybės kultūros politika, tų dramatiškų išbandymų metu padėjusi išlaikyti stabilią kultūros raidą, principingai vykdyti įsipareigojimai remti Lietuvoje rengiamus tarptautinius profesionalaus meno konkursus.

S. Vainiūno konkursas iš esmės yra du vienu metu vykstantys skirtingų žanrų tarptautiniai renginiai, kiekvienas su savo programa ir atskiromis vertinimo komisijomis (kamerinė muzika pianistų konkursą papildė 2006 m.). Šiais metais organizatoriams pavyko savo turimais kanalais apie konkursą informuoti, sudominti pianistus ir kamerinės muzikos atlikėjus iš Europos, Šiaurės ir Pietų Amerikos, Azijos. Neįtikėtina, bet paraiškas pateikė ir atrankos ture dalyvavo 20 pianistų ir 30 kamerinių ansamblių. Tai, kad po atrankos I ture liko tik 10 pianistų ir 19 ansamblių, nesumenkino renginio prasmės: šie skaičiai yra reikšmingi prisimenant tarptautinę padėtį ir įvykius, ribojusius dalyvių atvykimo galimybes.

Šių metų konkurse dėmesį pirmiausia atkreipė išaugusi koncertinė jaunų atlikėjų patirtis, abejonių nekelianti jų meninė branda, solidžių programų atlikimo kokybė ir, kas ypač vertinga, daug gerai išstudijuotų ir paruoštų atlikti Vainiūno kūrinių. Turime visas garso ir vaizdo įrašuose užfiksuotas konkursines programas, tarp jų ir netikėtai originalias Vainiūno kūrinių interpretacijas. Prisilietus talentingiems įvairių tautų atstovams, Vainiūno kūryba konkurse sužėrėjo naujomis spalvomis. Galima teigti, kad IX konkurse ryškiai atsiskleidė rimtas atlikėjų požiūris į Stasio Vainiūno kūrybą, kuris, tikėtina, kilo iš jų susidomėjimo visa lietuviška muzikine kultūra. Reikia pripažinti, kad kai kurios interpretacijos buvo labai meniškos, todėl sudaro prielaidas tolesnei tarptautinei Vainiūno kūrybos sklaidai ir mūsų kultūros pripažinimui.

Toliau pateikiamos IX Stasio Vainiūno pianistų ir kamerinių ansamblių konkurso organizatorių, vertinimo komisijų narių mintys.

Tarptautinių kultūros projektų centro vadovas Eugenijus Butvydas:

Organizuodami šį konkursą visada sulaukiame didelio Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Fortepijono ir Kamerinio ansamblio katedrų dėmesio, taip pat abiejų maestro S. Vainiūno dukrų profesorių Audronės ir Birutės Vainiūnaičių pagalbos. Tai leidžia kartu su visu organizaciniu komitetu realizuoti naujas idėjas siekiant ansamblinių žanrų įvairovės ir dar platesnės Vainiūno kūrybinio palikimo sklaidos.

Mes kuriame ir tobuliname specializuotą profesionalių muzikinių konkursų organizavimo programą „artistDB“, ji padeda visuose etapuose. Vainiūno konkurse susiduriame su nestandartine užduotimi, kai konkurso dalyvis yra kamerinis ansamblis, susidedantis iš kelių atlikėjų. Ši kategorija mūsų programai buvo iššūkis, bet su juo sėkmingai tvarkėmės įdiegdami keletą naujovių ir patobulinimų. Sulaukiame įvairių sudėčių ansamblių, todėl inicijavome transkripcijų ir aranžuočių su kitokiais instrumentais atsiradimą, taip praplėsdami kamerinių žanrų programą. Verta paminėti ir detalę, kurios nėra kituose konkursuose, – pagalbininko, natų vartytojo, poreikį.

Programos požiūriu konkursas išskirtinis tuo, kad jame atliekama daugiausia XX ir XXI amžiaus muzika ir, be abejo, daug Vainiūno kūrinių, nes jo kūrybos sklaida yra vienas svarbiausių konkurso tikslų.

Kiekvienas tarptautinis konkursas, kuriame minima Lietuva ir mūsų kūrėjų vardai, yra viena iš priemonių lietuviškai kultūrinei žiniai skleisti pasaulyje ir pačioje Lietuvoje. Kaip gražų pavyzdį norėčiau paminėti šio konkurso atidarymo koncertą, kuriame ankstesnio S. Vainiūno konkurso diplomantas italų pianistas Vincenzo De Martino atliko šio kompozitoriaus Ketvirtą koncertą fortepijonui su Vilniaus universiteto kameriniu orkestru. Vienas iš pianistų žiuri narių, C. Sanecki, pasibaigus renginiui sakė, kad jam kilo idėja panašų konkursą organizuoti Lodzėje, kur jis pats ir jo mokiniai atliktų Vainiūno kūrinius.

Aptardami tarpukario tarptautinius lietuvių kultūros ryšius, nepamirštame S. Vainiūno asmenybės. Tai jis, studijuodamas Rygoje kartu su kitais lietuvių menininkais, plėtojo lietuvių ir latvių menininkų ryšius, buvo pirmasis lietuvių atstovas Europos konkursuose, plėtė lietuvių ir latvių muzikų kontaktus su Austrijos menininkais, Vienos muzikos akademija. Šiandien Lietuvoje tęsiame Vainiūno puoselėtas tradicijas rengdami jo vardu pavadintus konkursus, stiprindami LMTA ir Austrijos muzikos universitetų – Vienos, Zalcburgo, Graco – bendradarbiavimą. S. Vainiūno konkursas pasiekė platų pripažinimą, tapo „Alink-Argerich Foundation“ nariu.

Šiandieninius mūsų meninius ryšius savo laiške mini prof. Avedisas Kouyoumdjianas (Kujumdžianas), 6-ojo Ludwigo van Beethoveno pianistų konkurso Vienoje nugalėtojas, dabartinis Vienos muzikos ir scenos menų universiteto Instrumentinės muzikos fakulteto dekanas, vienas iš universiteto Josepho Haydno kamerinės muzikos instituto ir Tarptautinio Josepho Haydno kamerinės muzikos konkurso įkūrėjų, Belgijos muzikos instituto „Chapelle Musicale Reine Élisabeth“ profesorius. 2006 m. jis buvo pakviestas vadovauti V tarptautinio Stasio Vainiūno pianistų ir kamerinių ansamblių konkurso abiem vertinimo komisijoms, kituose vadovavo kamerinių ansamblių žiuri. Pas mus jis yra vertinamas ir kaip Europos kamerinės muzikos akademijos (ECMA) dėstytojas, globojantis ir lietuvių studentus.

Profesorius Avedisas Kouyoumdjianas tokiais žodžiais kreipėsi į šių metų konkurso vertinimo komisiją:

Rašau pirmiausia norėdamas išreikšti asmeninę padėką visiems jums, mano kolegoms, už sėkmingą 9-ojo tarptautinio Vainiūno konkurso įgyvendinimą. Norėčiau nuoširdžiai padėkoti visiems organizatoriams. Labai apgailestauju, kad šiais metais dėl ligos galėjau tik iš tolo domėtis varžybų eiga.

Mane apima pasididžiavimo jausmas prisiminus, kad nuo 2006 m. esu nuolat susijęs su šiuo konkursu, mačiau teigiamus jo žingsnius ir galėjau prisidėti prie jo tolesnės raidos. Man atrodo, kad per šį laikotarpį konkursas visiškai įsitvirtino tarptautinėje arenoje ir tapo ypač svarbiu Baltijos šalių kamerinės muzikos įvykiu. Tokio pobūdžio renginiai, apskritai kaip ir kiekviena tautas per meną vienijanti idėja, turėtų būti visur ir visada propaguojami, ypač šiandieniniais painiais laikais, siekiant paskatinti taikaus tautų sambūvio supratimą ir pagarbą skirtingų kultūrų įvairovei. Linkiu, kad Tarptautinis S. Vainiūno konkursas gyvuotų ilgus metus ir tikiuosi, kad kitame konkurse vėl galėsime bendradarbiauti. Dėkoju visiems už pasitikėjimą ir nuoširdžią draugystę.

Profesoriaus studentai ir absolventai sėkmingai dalyvavo šių metų S. Vainiūno konkurse: čekų „Trio Bohémo“ laimėjo I premiją, specialų pizą už geriausią Vainiūno kūrinio atlikimą ir koncertinį prizą; „Cuore Piano Trio“ iš Lenkijos buvo įvertintas asmeniniu prof. A. Vainiūnaitės prizu.

LMTA Kamerinio ansamblio katedros vedėjas, S. Vainiūno konkurso organizacinio komiteto narys ir kamerinių ansamblių vertinimo komisijos pirmininkas profesorius Rimantas Armonas:

Konkursui tapus istorija, nurimus emocijoms ir nuslūgus įspūdžių karščiui, džiaugiantis rezultatais, norisi prisiminti pasirengimo pradžią.

Ji nebuvo optimistiška. Dažniausiai pradedant rengti meno ir kultūros renginį, organizatoriai išgirsta: pinigų nėra. Arba kiek švelniau – jeigu ko nors nepadarysime ir situacija negerės, pinigų gali nebūti. Šį sykį (iš)likimo leitmotyvas taip pat suskambo, bet jis paskatino veikti. Kamerinių ansamblių konkurso organizatoriai buvo paraginti ieškoti galimybių padaryti renginį patrauklesnį, kad pritrauktų daugiau dalyvių. Kibome į darbus: aranžavus S. Vainiūno Sonatą smuikui ir fortepijonui (aranžuotės autorius Rimantas Armonas), duetų kategorijoje galėjo varžytis ir violončelės bei fortepijono duetai. Kompozitoriaus klasikinės sudėties fortepijoninį trio pritaikius fortepijonui ir pučiamiesiems (fleitai ar obojui ir klarnetui; aranžuotės autoriai Caroline Savickienė ir Rimvydas Savickas), išsiplėtė ir trio kategorijos dalyvių spektras. Ir nors šiame konkurse pūtikai dar nedalyvavo, tačiau tokia galimybė jau numatyta ateinančiame konkurse.

Optimizmo nepridėjo ir prieš dvejus metus prasidėjusi koronaviruso ataka. Artėjant konkursui nebuvome tikri, ar dalyviai ir komisijos nariai galės atvykti, o apie virtualų varžymąsi galvoti nesinorėjo. Tačiau, nepaisant vis dar nesibaigiančios pandemijos ir prasidėjusio karo Ukrainoje, atvykti į konkursą pareiškė norą gausus būrys kamerinės muzikos atlikėjų iš 21 šalies. Tai iš tiesų džiuginantis skaičius, mūsiškis konkursas dalyvių gausa ir geografija pralenkė balandžio 4 d. Veimare (Vokietijoje) startavusį IX tarptautinį Josepho Joachimo kamerinės muzikos konkursą.

Dalyvavo gausus būrys lietuvių – pasirodė trys lietuviški ansambliai, buvo ir muzikantų, savo kūrybinį kelią pradėjusių Lietuvoje, o šiuo metu gyvenančių kitose Europos šalyse ir subūrusių kamerinius ansamblius. Taip pat labai džiaugiuosi, kad nuskambėjus paskutinėms perklausoms, netenka girtis vien tik ansamblių gausa – konkurso dalyvių meninė branda, interpretacijų įvairovė ir atlikimo kokybė buvo labai aukšto lygio. Pavyzdžiui, mūsų konkurso nugalėtojai – „Trio Bohémo“ – Veimare buvo antri (I vieta neskirta). Šis faktas dar kartą patvirtina IX tarptautinio S. Vainiūno kamerinių ansamblių konkurso lygį, svarbą ir aktualumą.

Tai, kad LMTA 2007 m. tapo Europos kamerinės muzikos dėstytojų asociacijos (ECMTA) nare, šiandien teigiamai veikia akademijos katedrų tarptautinius renginius, dėstytojų ir studentų kūrybinius ryšius. Ypač akivaizdi buvo ECMTA parama šiais metais, informuojant ir kviečiant atlikėjus dalyvauti S. Vainiūno konkurso kamerinių ansamblių kategorijoje.

Antrą kartą konkurso vertinimo komisijoje dirbusi ECMTA valdybos pirmininkė, Estijos muzikos ir teatro akademijos profesorė Marje Lohuaru taip įvertino renginį:

Visų pirma noriu pasveikinti konkurso organizatorius su sėkme: konkursas buvo ypatingas interpretacijų lygiu, dalyvių skaičiumi ir geografinės dimensijos plėtra. Apie S. Vainiūno konkursą šiandien kalbame kaip apie rimtas tarptautines mūsų Baltijos regione rengiamas varžybas. Nors dalyvių pasiruošimas buvo skirtingas, tačiau bendras lygis – labai aukštas. Ypač pasižymėjo ansambliai, jau turintys tarptautinių konkursų patirtį, pavyzdžiui, „Trio Bohémo“, tačiau ir prancūzų „Duo Arborescence“ pasirodymas taip pat buvo unikalus ir įtikinamas. „De Beauvoir Piano Trio“ iš Londono pademonstravo savitą interpretaciją ir specifinį repertuarą. Šis konkursas suteikė įkvepiančios informacijos apie naujų interpretacijų kryptis, praturtino mūsų regiono kamerinės muzikos kultūrą.

Lietuvių ansambliai buvo labai solidaus lygio. Norėčiau išskirti „Meta Piano Trio“, neseniai pelniusio III premiją Pirmame fortepijoninių kamerinių ansamblių konkurse Taline, „Duo Silenzio“, Ivanovaitės ir Anderssono dueto pasirodymus.

norėčiau pabrėžti labai gerą konkurso organizavimą. Atlikėjai varžybose patiria didelę įtampą, todėl sklandus organizavimas ir geranoriškas požiūris yra būtini konkurso sėkmei.

Sumaniai organizuojamuose Čiurlionio, Vainiūno, Dvariono, Noreikos, taip pat su Lietuva susijusio Heifetzo konkursuose jaunieji atlikėjai ne tik patys susipažįsta su lietuviška muzika, bet ir pristato ją platesniam pasauliui. Kamerinių ansamblių konkursų, palyginti su milžinišku pianistų varžybų skaičiumi (apie 900), nėra tiek daug, tačiau jie populiarėja ir laureatams atsiveria platesnės galimybės koncertuoti pasaulio salėse. Kamerinė muzika – pati jautriausia muzikos rūšis, tai tarsi atlikėjų pokalbis, atlikėjų ir klausytojų abipusio muzikinio (ir ne tik jo) supratimo pagrindas.

Nepamiršdami, kad Stasys Vainiūnas gimė, augo, mokėsi ir studijavo Rygoje, konkurso organizatoriai visuomet į vertinimo komisijas kviečia latvių atlikėjų ir pedagogų. Šių metų kamerinių ansamblių žiuri dalyvavo Latvijos Jāzepo Vītolo muzikos akademijos alto klasės profesorius, Latvijos nacionalinio simfoninio orkestro altų grupės koncertmeisteris Arigo Štrāls. Laiške organizatoriams jis rašė:

Dėkoju už man suteiktą garbę ir kvietimą dalyvauti S. Vainiūno konkurso žiuri darbe. Tai buvo nuostabi ir įspūdinga savaitė. Labai vertinu tobulą organizatorių darbą, atliekamą su meile. Esu įsitikinęs – buvo investuota milžiniška energija, kad tokiomis sudėtingomis pasaulio aplinkybėmis būtų realizuotas šis projektas. Buvo sudarytos visos sąlygos, kad žiuri galėtų sklandžiai atlikti savo pareigas.

Labai džiaugiuosi gausiu dalyvių skaičiumi ir plačiu tarptautiniu atstovavimu. Gaila, kad dėl pandemijos Latvijos atlikėjai negalėjo atvykti.

Galiu pasidžiaugti aukštu jaunųjų muzikantų profesiniu ir meniniu lygiu, jų giliu domėjimusi komisijos nuomonėmis ir vertinimais. Tą patį galiu pasakyti ir apie savo kolegas žiuri narius. Jų vertinimai buvo neabejotinai profesionalūs, kompetentingi, objektyvūs.

Savo praktikoje pirmą kartą susipažinau su organizatorių pasiūlyta šio konkurso atlikėjų vertinimo sistema. Ji pasirodė originali ir objektyvi.

Patraukli buvo ir tarptautinė konkurso kryptis: tiek atlikėjai, tiek žiuri nariai sudarė platų dalyvaujančių šalių ratą. Manau, verta toliau stiprinti ir plėtoti Europos, ir ypač Baltijos šalių, kultūrinį bendradarbiavimą. Lietuva šioje srityje jau žingsniu lenkia Latviją. Tikiuosi, kad Lietuvos valstybė ir toliau skatins S. Vainiūno konkursus, kad jie bus tęsiami kaip pažangūs tarptautinio atgarsio sulaukę renginiai.“

Smuikininkė, konkurso organizacinės grupės ir kamerinių ansamblių vertinimo komisijos narė profesorė Audronė Vainiūnaitė:

Tėvas jaustųsi laimingas būdamas kartu.

Manau, kad šis tarptautinis įvykis buvo jaudinantis ir išskirtinai reikšmingas – tiek aukščiausiu profesiniu, tiek dvasiniu lygiu. Atrodo tiesiog neįtikėtina, kad pavyko surengti konkursą lyg taurią muzikos šventę tokiu siaubingu pasauliui karo ir nužmogėjimo laiku. Konkursu susidomėjo ansambliai iš viso pasaulio: Austrijos, Estijos, Rumunijos, Lenkijos, Čekijos, Vokietijos, Ispanijos, Kinijos, Taivano, Kanados, Malaizijos, Junginės Karalystės, Prancūzijos, Japonijos, Lietuvos ir kt.

Būtina pasakyti, kad buvo įdomu klausytis daug skirtingų ir įtikinamų kūrinių interpretacijų. Daugelis ansamblių jau turėjo koncertinės patirties, tad jų dalyvavimas labai pakėlė šio konkurso meninį lygį. Muzika skelbė dvasinį gėrį ir jo kovą prieš visišką siaubą – nesuprantamas protui žudynes, sadizmą Ukrainoje, košmarišką veidmainiavimą, ji siuntė gėrio žinią pasauliui. Būtent tai ir buvo svarbiausia šiame renginyje.

Tėvas irgi jaustųsi laimingas būdamas kartu, klausydamas jaunų žmonių, susirinkusių iš tolimiausių pasaulio kampelių, puikiausio savo muzikos atlikimo.

IX Stasio Vainiūno pianistų ir kamerinių ansamblių konkursas baigėsi balandžio 2 d., minint 113-ąsias kompozitoriaus ir pianisto gimimo metines. Dešimtasis konkursas numatomas 2026 m.

Mindaugo Mikulėno (KilimasArts) nuotr.

Susiję video galerijos

IX Stasio Vainiūno konkursas

Susiję nariai

Petras Kunca

Petras Kunca

Smuikininkas, tarptautinio konkurso ir Lietuvos valstybinės premijos laureatas, LMTA profesorius

Komentarai