Jacobo Bankso koncertas Vilniuje: soulo didybė ir virpančios sienos

Ketvirtadienio vakarą „Loftas“ pakvietė Vilniaus melomanus pasimėgauti jautriomis soulo melodijomis. Menų fabriko sienas virpino kylanti britų žvaigždė Jacobas Banksas: jaunas, degančiomis akimis ir megzta kepurėle scenoje pasipuošęs vaikinas įrodė – miestas alkanas ir pasirengęs naujiems ir aktualiems muzikos vardams.

Žinia apie iš Nigerijos kilusį J. Banksą pasirodė dar praėjusių metų rugpjūtį. Vėliau agentūra „8 Days A Week“ pranešė, jog visi bilietai buvo iššluoti per kelis mėnesius. Koncerto dieną atsivertus renginio puslapį pasipylė dešimtys komentarų su prašymu parduoti bilietą už dvigubai didesnę kainą. Visgi, kas pirmesnis, tas gudresnis – „Lofte“ laisvos vietos pastatyti kojai beveik nebuvo.

28-erių J. Banksas gimė Nigerijoje, vėliau su šeima persikėlė į Jungtinę Karalystę. Kaip pats užsiminė ankstesniuose interviu, jis užaugo žiūrėdamas „Disney“ animacinius filmukus ir žavėjosi gospelo muzika. Neilgai trukus į rankas paėmė gitarą, išmoko ja groti ir pradėjo savo muzikinį kelią.

Maišydamas soulą, ritmenbliuzą ir elektroniką jis greitai buvo pastebėtas muzikos industrijos gigantų: jam teko apšildyti Emeli Sandé, Samą Smithą ir kitus Jungtinės Karalystės scenos senbuvius. Tačiau tikroji J. Bankso vertė pakilo jam išleidus albumą „Village“ 2018-taisiais. Anot senos pratarmės, reikia viso kaimo, kad užaugintų vaiką. Šiuo albumu atlikėjas tai ir pasakoja, sudėdamas savo gimtojo krašto prisiminimus, patirtis Afrikoje, vidinius išgyvenimus ir pasididžiavimą savo kilme.

Kartais reikia įtikinti, kad parduotum koncertą. Šįkart buvo priešingai. Dar prieš Banksui lipant į sceną „Lofto“ sienas galingai apšildė neseniai albumą „Deivės“ išleidusi lietuvė Evgenya Redko. Daug energijos, polėkio ir nemažas gerbėjų būrys, jau skanduojantis Evgenyos dainų žodžius.

Scenoje Jacobas pasirodė be jokio didelio šou, tik su mikrofonu ir grupe. Mušamieji, gitara ir jo balsas yra pagrindinės sudedamosios pasirodymo dalys. Sodrus ir didybės kupinas baritonas, išaugintas meile savo darbui. Net ir salės gale buvo galima matyti žibančias vokalisto akis, pilnas dėkingumo ir aistros muzikai. „Ačiū, kad šiandien atėjote, kad skyrėte savo laiką. Juk jūs pasirinkote mus“, – publikai lenkėsi Banksas.

Jo repertuare – nuo širdį diegiančių baladžių („Slow Up“), prašančių ieškoti kito šiltos rankos, iki galingų, arenoms tinkančių hitų („Chainsmoking“). Gebėjimas varijuoti žanrais ir išskirtinio balso galimybėmis jam, tikriausiai, ir leidžia surinkti publiką visuose pasaulio kampuose.

Daugiau nei pusę dainų „Loftas“ mokėjo mintinai. Tamsoje šviesų apšviestuose veiduose žybtelėjo kelios ašaros, išgirdus jautrias natas. Šalia stovinčių mylimųjų rankos ne kartą susitiko, o kažkam leido pasiilgti to jausmo. Banksas nepamiršo ir savo įkvėpėjo Bobo Dylano, jautriai atlikdamas daugelio gyvenimų garso takelį „Knockin' On Heaven's Door". O kur dar „Coldplay" sugrota milijonams pažįstama „Fix You", vėl leidusi pasijausti penkiolikos.

Banksas turi kažką savito, kas parduoda ne tik bilietus. Tai dar industrijos nesugadintas nuoširdumas, pozicija nesidalinti asmeniniu gyvenimu viešai, noras kalbėti tik muzika ir akivaizdi ekstazė scenoje, į kurią jis įtraukia ir mus. Po tokių vakarų tampa aišku, jog Vilnius pasirengęs tapti koncertų miestu ir išskėstomis rankomis laukia mūsų dienas įprasminančio skambesio.

Susiję nuotraukų galerijos

Jacob Banks

0000-00-00