Jaunatviškos energijos šaltinis – senovinis muzikos intrumentas

1975 m. prie Lietuvos valstybinės konservatorijos prijungtuose Klaipėdos muzikos fakultetuose (iki tol jie priklausė Šiaulių pedagoginiam institutui) buvo įkurta Liaudies muzikos katedra. Joje profesoriaus Algirdo Vyžinto pakviestas drauge su kitais jaunais muzikais pradėjo dirbti talentingas birbynininkas Vytautas Tetenskas, į Klaipėdą atsivežęs ne tik pamiltą ir gerai įvaldytą instrumentą, bet ir vadovavimo liaudies instrumentų orkestrui patirtį. Dešimtmečių pedagoginiu, kūrybiniu, administraciniu, visuomeniniu darbu jis pelnė autoritetą ir daugybę garbingų titulų: tapo profesoriumi, Liaudies muzikos katedros vedėju ir fakulteto dekanu, Lietuvos dainų švenčių dirigentu, Respublikos nusipelniusiu artistu, Klaipėdos kultūros magistru. V. Tetenskas reikšmingai prisidėjo prie to, kad daugiataučio paramoninio, jūreiviško Klaipėdos miesto kultūra bei menas įgautų ir lietuvišką turinį.

Praėjusių metų lapkričio 13-ąją profesorius Vytautas Tetenskas dar kartą stojo prie dirigento pulto ir ryžtingais mostais vedė liaudies muzikos specialybės absolventų, dėstytojų, studentų ir moksleivių tautinių muzikos instrumentų orkestrą „Trimitatis“ lietuviškos muzikos keliais. Šiuo iškilmingu koncertu Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto salėje buvo paminėtas 70-asis Mokytojo jubiliejus. Koncerto klausytojai ir profesorių sveikinusieji gėrėjosi jo energija, darbštumu, gebėjimu degti meile muzikai ir įkvėpti kitus.

Nepakartojamą įspūdį klausytojams, tarp kurių buvo ir šios muzikos žinovų, ir pirmą kartą ją girdinčių, paliko pilna scena tautiniais kostiumais pasidabinusių muzikantų ir lietuviškų muzikos instrumentų įvairovė. Dešimtmečius trukęs autentiško pavyzdžio muzikos instrumentų ir grojimo jais tobulinimas davė puikų rezultatą: daugeliu instrumentų galima atlikti paprasčiausią, kadaise piemenėlių bilsnotą ritmą, niūniuotą melodiją ir sudėtingą, kompozitoriaus sukurtą opusą. Koncerto programa buvo sudaryta taip, kad kiekviena instrumentų grupė galėjo atskleisti savo galimybes ir savitumą.

Pasirodymą pradėjo kanklininkė Martyna Lidžiutė ir birbynininkas Aivaras Lidžius, jie pagrojo iš folkloro kilusį ir lietuviškos muzikos klasika tapusį Juozo Gruodžio ir Jono Švedo „Raliavimą“. Ilgesingą ir lyrišką nuotaiką tęsė kanklininkių ansamblis, skambinęs J. Švedo „Svajonėlę“ ir suvalkiečių dainos aranžuotę „Šaly kelio jovaras stovėjo“. Skudučiai siaudė „Ridiką“ – vieną iš autentiško skudučių repertuaro kūrinių. Žaismingai skambėjo pramoginės muzikos kompozitoriaus Vygando Telksnio „Pavasarėlis“, grojamas birbynininkų ansamblio.

Orkestro atliekami kūriniai žavėjo sodrumu, įtaigumu ir stilistine vienove: tai programinė muzika, kurioje lietuviškomis intonacijomis piešiamas idiliškas Tėvynės paveikslas. Bene romantiškiausiai jis skambėjo J. Švedo „Klonių aiduose“, santūri ir savita Klaipėdos krašto dvasia garsais išsiliejo Alvydo Remesos „Kuršiuose“. Sodžiaus žmonių darbus ir linksmybes perteikė Valentino Bagdono „Ei griežle, griežlele“, „Piršlys melagis“, Algimanto Bražinsko „Piemenėlių dienos“, „Pabaigtuvės“. Visus kūrinius dirigavo jubiliatas, o koncerto pabaigoje, dėkodamas klausytojams ir atlikėjams, V. Tetenskas pabrėžė, kad tautinių muzikos instrumentų orkestro egzistavimas šiuolaikinėmis sąlygomis jam yra pati brangiausia gimtadienio dovana. Ir tai suprantama, nes orkestre groja skirtingų kartų profesoriaus ugdytiniai, savo dalyvavimu jame patvirtinantys, kad tautinė muzika, kurios puoselėjimui paskirti dešimtmečiai, yra gyva ir reikalinga.

Tai pasiekti pavyko per įspūdingą V. Tetensko kūrybinę ir pedagoginę karjerą, kurios didelę dalį sudarė vadovavimas įvairiems liaudies muzikos instrumentų kolektyvams. 1970–1975 m. studijuodamas Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija), V. Tetenskas vadovavo Respublikinių moksleivių rūmų dainų ir šokių ansamblio „Ugnelė“ liaudies instrumentų orkestrui. Klaipėdoje šis baras buvo dar platesnis: 1975–2012 m. vadovauta fakultete veikusiam Liaudies muzikos katedros lietuvių liaudies instrumentų orkestrui, 2009–2015 m. – birbynininkų trio, 2016–2021 m. – birbynininkų kvintetui. Klaipėdos meno saviveikloje V. Tetenskas taip pat paliko ryškų pėdsaką, 1987–1999 m. vadovavo dainų ir šokių ansamblio „Žilvinas“ liaudies instrumentų orkestrui. Visi kolektyvai yra Pasaulio lietuvių, šalies ir Klaipėdos miesto dainų švenčių dalyviai, studentiškas tautinių muzikos instrumentų orkestras – neatsiejama visų Baltijos šalių studentų dainų švenčių „Gaudeamus“ dalis. Ir visuose minėtuose renginiuose profesorius – vienas iš vyriausiųjų dirigentų, švenčių idėjų generatorių, o pagalbininkai ir savarankiški darbų tęsėjai yra jo mokiniai birbynininkai, kurių parengė per šešias dešimtis. Jie kantriai dirba pedagoginį darbą, taip pat yra pasiekę kūrybinių aukštumų.

Profesoriaus V. Tetensko vadovaujamas birbynininkų trio – tarptautinių konkursų Barletoje ir Paoloje (Italija), Sozopolyje (Bulgarija), Niujorke (JAV) laureatas. 2014 m. įžymiajame „American Protege“ konkurse birbyninkų trio teko garbė dalyvauti laureatų koncerte vienoje prestižiškiausių Niujorko koncertų salių „Carnegie Hall“. Birbynininkų kvintetas net dvylika kartų laimėjo Grand Prix arba pirmąsias vietas tarptautiniuose kamerinių ansamblių konkursuose užsienyje ir Lietuvoje, įrašė kompaktinę plokštelę „Klaipėdos birbynių kvintetas“ (2020).

Pagrindinis bet kurio muziko tikslas – scena. V. Tetenskas yra vienas aktyviausiai koncertuojančių birbynininkų, surengė per tris šimtus solinių koncertų, dalyvavo daugiau kaip dviejuose tūkstančiuose koncertų šalyje ir užsienyje. Lietuvos radijuje įrašyta du šimtai lietuvių kompozitorių kūrinių, po keletą – JAV, Kanados, Italijos, Vokietijos ir Švedijos radijo studijose. Išleista keturiolika solinių kompaktinių plokštelių, trys garso kasetės, viena birbynių kvinteto, dvi tautinių muzikos instrumentų orkestro kompaktinės plokštelės. Pastaraisiais metais V. Tetenskas grojo solinius koncertus su Lenkijos simfoniniu ir Ukrainos liaudies instrumentų orkestrais. Visa tai yra išskirtinio profesoriaus kūrybingumo ir darbštumo rezultatas, kartu ir lietuviškos muzikos įamžinimas, propagavimas bei pavyzdys ateinančioms muzikų kartoms.

Tačiau ne tik lietuviška muzika grojama birbyne. V. Tetenskas ja drąsiai interpretuoja klasikinę, baroko, šiuolaikinę muziką: W. A. Mozarto, L. van Beethoveno, A. Arutiuniano, T. Albinoni, Ch. W. Glucko, A. Marcello, J. S. Bacho, A. Vivaldi, H. Purcello kūrinius. Šią muziką atlieka įvairiausių instrumentų sudėtimis: nuo įprasto birbynės ansamblio su kanklėmis, balsu, fortepijonu iki smuiko, mušamųjų ar net vargonų. Įgyvendinti tokius sumanymus leidžia aukštas muziko profesionalumas ir plačios birbynės galimybės.

Profesionalumas ir nuoširdus V. Tetensko atsidavimas muzikai yra pastebėtas ir tinkamai įvertintas tarptautiniu ir nacionaliniu mastu. Jis yra Lietuvos nusipelnęs artistas, M. K. Čiurlionio rėmimo fondo prizo „Lietuvos šviesuoliai“ laimėtojas, tarptautinių konkursų laureatas. Apdovanotas Lietuvos prezidentų, kultūros bei švietimo ir mokslo ministrų, Lietuvos nacionalinio kultūros centro, Žemaitijos savivaldybių merų padėkos raštais. Bet turbūt didžiausias pasiekimas – būti pripažintam savoje aplinkoje Klaipėdoje. 2008 m. V. Tetenskui suteiktas Klaipėdos kultūros magistro titulas, tais pačiais metais jam skirta KLASCO (Klaipėdos jūrų krovinių kompanija) premija už mokslo ir meno pasiekimus. Daug kartų buvo apdovanotas Klaipėdos savivaldybės mero, Klaipėdos universiteto rektorių padėkos raštais ir premijomis.

V. Tetenskas yra reikšmingai prisidėjęs prie birbynės grojimo metodikos tobulinimo, repertuaro tautiniams muzikos instrumentams plėtros ir mokslinių tyrimų, juos yra paskelbęs pusšimtyje straipsnių, mokslinių konferencijų pranešimuose, išleistose knygose.

1991 m. užsimezgė ir ilgus metus tęsėsi ypatinga kūrybinė draugystė su išeivijos dainininku baritonu Antanu Kebliu. Jo vadovaujamas Kanados Monrealio Aušros Vartų parapijos choras buvo atvykęs į Lietuvą ir daugelyje Lietuvos bažnyčių kartu V. Tetensko vadovaujamu liaudies instrumentų ansambliu atliko Aleksandro Stankevičiaus kantatą „Kryžių ir rūpintojėlių Lietuva“, profesoriaus aranžuotą liaudies instrumentų orkestrui ir chorui. Vėliau V. Tetenskas aranžavo visą pluoštą lietuvių ir išeivijos kompozitorių kūrinių balsui (baritonui) ir liaudies instrumentų ansambliui, studijoje buvo įrašyta solinė A. Keblio dainų kasetė. Gastrolėse Kanadoje su dukra pianiste Rasa Tetenskaite-Kulikauskiene ir A. Kebliu surengė keletą didelį pasisekimą turėjusių koncertų. Išeivio iš Kretingos rajono asmenybės patrauklumas ir kūryba V. Tetenską įkvėpė parašyti knygą „Antano Keblio daina Lietuvai“ (1998).

Studijuojantiems grojimą birbyne vertingos profesoriaus mokomosios knygos ir vadovėliai „Charakteringi lietuvių liaudies instrumentų bruožai“ (1987), „Tradicinės birbynės“ (1991), „Lietuvių birbynės“ (1995) bei lietuviškos muzikos natų leidiniai, kūrinių intrumentuotės orkestrui.

Padėką savo birbynės ir gyvenimo mokytojams V. Tetenskas išreiškė knygose „Birbynininkas Pranas Tamošaitis“ (1996), „Algirdas Vyžintas. Gyvenimas liaudies muzikai“ (2010). Šie žymūs savo laiko muzikai ir pedagogai vedė jaunuolį per birbynės ir dirigavimo studijas Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje (1966–1970), Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (1970–1975). Brandą suteikė dirigavimo aspirantūra pas profesorių J. Bogdanovą Sankt Peterburgo kultūros ir menų universitete (1981–1984). Vis dėlto prigimtas ir tėvelių Damino ir Kazimieros Tetenskų bei visos genties jaunėliam sūnui perduotas muzikalumas, gimtoji Krušonių kaimo Kaišiadorių rajone aplinka yra tas talento užtaisas, kuris išsiskleidė ir išsipildė su kaupu. Jis dovanoja džiaugsmą bei pilnatvę pačiam V. Tetenskui jo aplinkai.

Paklaustas, kas teikė didžiausią kūrybinį džiaugsmą pastaraisiais metais, jubiliatas išvardijo daugybę dalykų, bet svarbiausias – 2019 m. savo veiklą pradėjęs tautinių muzikos instrumentų orkestras „Trimitatis" bei galimybė būti orkestro vyriausiuoju dirigentu. Dėl šio mėgėjų meno žanro ir širdį labiausiai skauda: profesorius pasigenda tautinių muzikos instrumentų skambėjimo televizijoje, radijuje, koncertų salėse. „Norėtųsi, – sakė V. Tetenskas, – kad mes patys didžiuotumės unikaliais savo tautos instrumentais, o kartu ir pasauliui galėtume parodyti tą neįkainojamą turtą. Grįžkime prie šaknų, mylėkime, branginkime ir populiarinkime savo instrumentus, nes tauta be jų, be liaudies dainos, šokio yra pasmerkta žūti.“