Jauno dainininko sėkmės formulė

Šių metų birželio 23 d., kai Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventams buvo įteikti bakalauro ir magistro diplomai, jaunas operos solistas Karolis Kašiuba gavo jau antrą diplomą: 2020 m. prof. Irenos Milkevičiūtės klasėje jis baigė bakalauro studijas, o dabar įgijo magistro laipsnį. Nors mokslams reikėjo skirti didžiąją laiko dalį, Karolis tuo pat metu aktyviai reiškėsi Lietuvos muzikos scenose, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre dirbo mimanso artistu, sėkmingai baigė šio teatro operos stažuotojų programą.

Žinant, kad tik vienetams tokiame jauname amžiuje pavyksta prasiskverbti į didžiąsias scenas, smalsu iš arčiau susipažinti su Karoliu Kašiuba, atskleisti jo sėkmės formulę.

– Tu ir muzika. Kokie pirmieji prisiminimai kyla mąstant apie šį santykį?

– Viskas prasidėjo nuo tėvų noro kur nors nukreipti vaiko hiperaktyvumą. Muzika, kaip meno forma, man darė išskirtinį įspūdį nuo labai ankstyvos vaikystės, tad tai ir tapo natūralia laiko, skiriamo bendrajam lavinimui, alternatyva.

– Kada pajutai norą ir gebėjimą dainuoti?

– Anot giminių, dar nuo tada, kai pats savęs neatmenu. Įstojęs į Kauno berniukų chorinio dainavimo mokyklą „Varpelis“, gana greitai pritapau prie kolektyvo, kuriame buvo ugdomas rimtas vaikų požiūris į muziką kaip profesiją. Nuo to laiko apie jokį kitą profesinį pasirinkimą nesvarsčiau.

– Ar prisimeni savo pirmąjį koncertą?

– Pirmojo neprisimenu, nes jis buvo ankstyvoje vaikystėje. Turbūt labiausiai atmintyje išliko koncertai su choru Kauno valstybinėje filharmonijoje. Giedojome Mozarto Mišias Nr. 15, C-dur, dar vadinamas Karūnavimo mišiomis. Tai buvo neblogas išbandymas mums visiems.

– Ar visada galvojai tik apie klasiką? O džiazas, populiarioji muzika?

– Apie kitus stilius nemąsčiau.

– Kokius svarbiausius konkursus esi laimėjęs?

– 2021 m. Stasio Baro dainininkų konkurse pelniau II vietą, 2017 m. V tarptautiniame klasikinės muzikos atlikėjų konkurse „Kaunas sonorum“ laimėjau I vietą.

– Dalyvavai Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro stažuotojų programoje. Kokius vaidmenis sukūrei?

– G. Verdi „Traviatoje“ dainavau Gastoną, G. Puccini operoje „Bohema“ atlikau Parpinjolio vaidmenį. Teko pasirodyti ir R. Strausso operoje „Rožės kavalierius“ – joje buvau Maršalienės ir Faninalio liokajus. P. Čaikovskio operoje „Eugenijus Oneginas“ sukūriau Trikė vaidmenį, operetėje „Sarsuela“ – Migelio.

– Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre esi ir mimanso artistas. Ką duoda šis darbas?

– Būdamas mimanso artistu įgaunu papildomos sceninės, vaidybinės, komandinio darbo patirties, o visa tai labai svarbu ir operos solistui.

– Su kokiais iššūkiais susiduri scenoje, kurios teatro asmenybės Tave labiausiai įkvepia?

– Visus iššūkius, su kuriais iki šiol teko susidurti, manau, įveikiau, o svarbiausias ir didžiausias darbas vyksta repeticijose. Jose visapusiškai stengiuosi nusiteikti darbui, todėl pasirodymai scenoje būna tarsi viso „gamybinio“ proceso finišas ir vidinė šventė. Per šitą trumpą laiką dirbdamas LNOBT supratau, kad teatras pirmiausia yra labai darbščių, save aukojančių, geranoriškų ir visuomet pagalbą suteikiančių žmonių kolektyvas.

– 2022 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įgijai atlikimo meno (dainavimo) magistro laipsnį. Koks buvo Tavo kurso baigiamasis darbas?

– Atlikome P. Čaikovskio operą „Eugenijus Oneginas“, joje sukūriau Lenskio vaidmenį. Dirigavo Martynas Staškus, režisavo Jūratė Sodytė.

– Kokie kiti įsimintini pastarojo meto Tavo pasirodymai?

– Sausio 16 d. teko nuostabi galimybė dainuoti su pasaulinio garso operos soliste Olga Peretyatko jos gala koncerte LNOBT scenoje. Itin reikšminga patirtimi laikau dalyvavimą prof. Irenos Milkevičiūtės gimtadienio koncerte, vykusiame Valdovų rūmuose balandžio 14 d. Ten dainavome su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, diriguojamu jo meno vadovo Gintaro Rinkevičiaus. Įsimintinas ir festivalis „LNOBT Open“ – pernai pasirodžiau operoje „Bohema“, o šių metų birželį – „Traviatoje“.

– Kokiose koncertų salėse yra tekę dainuoti? Ar jau turi mėgstamiausią?

– Kol kas labiausiai patinka mūsų LNOBT scena – joje būta daugiausia pasirodymų. Taip pat mėgstu Lietuvos nacionalinės filharmonijos ir Kauno valstybinės filharmonijos sales, pastarojoje teko dainuoti ne kartą. Vis dėlto turiu pripažinti, kad kaip klausytojas jose galėčiau apsilankyti ir dažniau (šypsosi).

– Pakalbėkime apie pedagogus. Kurie dėstytojai Tau padarė didžiausią įtaką?

– Su didesne scena supažindino, pirmą rimtą postūmį žengti operos solisto keliu padarė puikus Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos pedagogas, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas Giedrius Prunskus. O pagrindines, svarbiausias vokalinio meno žinias gavau iš Lietuvos operos primadonos prof. Irenos Milkevičiūtės. Be jos didelių pastangų ir kantrybės tikriausiai nebūčiau ten, kur esu dabar. Ji man suteikė pasitikėjimo savimi ir vidinės ramybės, būtinos scenoje.

– Kokias asmenybes laikai didžiausiais autoritetais?

– Be savo profesorės Irenos Milkevičiūtės, būtinai turiu paminėti a. a. prof. Virgilijų Noreiką, a. a. operos solistą Valentiną Adamkevičių. Minėtini italų tenorai Franco Corelli, Luciano Pavarotti ir švedų tenoras Nicolai Gedda dėl jų išskirtinės balso technikos. Taip pat labai dideli autoritetai yra režisieriai ir dirigentai, be kurių dainininkas negalėtų orientuotis scenoje.

– Daugelis jaunų dainininkų svajoja apie studijas užsienyje, tarptautinę karjerą. Ar Tau tai aktualu?

– Kas bus ateityje – pamatysime, tačiau dabar turiu koncentruotis į netolimas užduotis. Neatmetu jokios galimybės, bet kol kas konkrečių planų neturiu.

– Dainininko specialybė pagal studentų skaičių yra viena populiariausių LMTA. Kaip sekėsi įveikti konkurenciją?

– Tiesą sakant, per visus šešerius studijų metus konkurencijos taip ir nepajutau. Galbūt konkurencija galima būtų vadinti norą kasdien pasirodyti vis geriau.

– Kaip manai, ar Lietuvos muzikos rinkoje pakanka vietos visiems, pasirinkusiems dainininko kelią?

– Manau, kad rinkoje konkurencija yra tik į naudą, visada įmanoma ieškoti alternatyvių kelių ir rasti savo nišą. Visiems vietos užteks, o ypač Lietuvoje.

– Kokie vaidmenys ir kūriniai yra Tavo siekiamybė?

– Šiuo metu turbūt būtų Alfredas Verdi ,,Traviatoje“, ateityje norėčiau ir dramatiškesnių vaidmenų – Kavaradosio Puccini operoje „Toska“, Germano Čaikovskio „Pikų damoje“, Don Karlo Verdi operoje „Don Karlas“.

– Kokie Tavo ateities planai?

– Dalyvauti įvairiuose pastatymuose Vilniuje, jei atsiras galimybė – ir užsienio teatruose. Negaliu atsakyti išsamiau, nes planai dažnai čia pat sugriūva, bet ir vėl atsiranda naujų galimybių.

– Kokia, Tavo požiūriu, jauno dainininko sėkmės formulė? Ko reikia siekiant įsitvirtinti muzikos pasaulyje?

– Reikia nesiblaškyti ir tikėti savimi, nepasiduoti susidūrus su pirmais išbandymais – taip mane mokė ir moko profesorė Irena Milkevičiūtė. Būtina rasti laiko sustoti ir apsidairyti, įvertinti, kokioje darbo stadijoje esi, ir laikytis pasirinktos krypties.

– Dėkoju už pokalbį!