Jordi Roig: „Svarbiausia - kokybė ir detalės“

Publikuota: 2021-07-14 Autorius: Žaneta Skersytė
Jordi Roig: „Svarbiausia - kokybė ir detalės“

Rugpjūčio 13 ir 14 dienomis Tarptautiniame Klaipėdos festivalyje senajame elinge vyks dviejų vienaveiksmių šokio spektaklių premjeros: „Stabat mater“ (pagal Giovanni Batista Pergolesi) ir Igorio Stravinskio „Šventasis pavasaris“. Scenografiją ir kostiumus spektakliui „Stabat mater“ Klaipėdoje kuria ispanas Jordi Roig.

Mėgaujasi kūrybiniu procesu

Spektaklį „Stabat mater“ Klaipėdoje kuria tarptautinė komanda: choreografas Edward Clug (Slovėnija), choreografo asistentas Gaj Žmavc (Slovėnija), muzikos vadovas ir dirigentas Tomas Ambrozaitis, scenografas ir kostiumų dailininkas Jordi Roig (Ispanija), šviesų dailininkas Tomaž Premzl (Slovėnija). Projektui vadovauja žymus šiuolaikinio baleto kūrėjas, Slovėnijos nacionalinio baleto teatro trupės vadovas Edward Clug. Gros Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninio orkestro styginių grupė, dainuos solistės: Rita Petrauskaitė (sopranas) ir Viktorija Bakan (sopranas).

Scenografas ir kostiumų dailininkas Jordi Roig pasakoja, kad pažintis su E. Clug jo kūrybiniam keliui tapo lemtinga: komandoje kartu su žinoma choreografu jis dirbo jau ne kartą ir ne vienoje šalyje statė Klaipėdoje kuriamus spektaklius.

„Darbas su E. Clug įkvepia. Ir man norisi aplankyti kuo daugiau šalių bei kuo daugiau žmonių pristatyti „Stabat mater“ (pagal Giovanni Batista Pergolesi). Man, kaip scenografui ir kostiumų dailininkui, svarbiausia - kokybė ir detalės. Aš džiaugiuosi visu spektaklio kūrimo procesu: nuo pradžios iki pabaigos. Ką publika išvys Klaipėdoje? E. Clugo stiliaus šokio spektaklius, kurie labai verti dėmesio“,- kviečia J. Roig.

Šokėjas pasirinkęs scenografiją

Gimęs Leridoje (Katalonija, Ispanija), J. Roig nuo vaikystės paniro į plastinių menų pasaulį ir ėmė pats kurti, vadovaujamas savo tėvo – dailininko, pelniusio pripažinimą savo paveikslais baleto tema. Vėliau studijavo scenos menus, lėlininkystę ir šokį Barselonos Teatro institute. 1987 m. nutraukė savo kaip šokėjo karjerą ir tolesnę profesinę veiklą susiejo su kostiumo dizainu ir scenografija. Tais pačiais metais Paryžiaus šokio menininkų ir skulptorių asociacija jį pakvietė dalyvauti savo organizuojamoje 4-ojoje bienalėje. Tęsdamas scenografijos studijas, susipažino ir ėmė bendradarbiauti su žymiu italų kostiumų dailininku ir scenografu Ezio Frigerio.

J. Roig sukūrė kostiumus ir scenografiją tokių žymių choreografų spektakliams, kaip Rudolfo Nurijevo „Gulbių ežerui“, Vladimiro Malachovo „Bajaderei“, „Kaukių baliui“, „Pelenei“, „Peri“, „Gulbių ežerui“, „Spragtukui“, Heinzo Spoerlio „Kopelijai“, „Galantiškosioms Indijoms“, „Don Kichotui“, Marcios Haydée „Miegančiajai gražuolei“ ir kt.

J. Roig bendradarbiavo su tokiais žymiais choreografais ir režisieriais kaip Marcia Haydée, Vladimiras Malachovas, Rudolfas Nurijevas, Heinzas Spoerli, Renato Zanella, Manuelis Legris, Victoras Ullate, Renato Zanella, Terence‘as Kohleris, Edwardas Clugas ir kitais. Kūrė kostiumus ir scenografiją teatrams bei baleto trupėms Azijoje, Kanadoje, Štutgarto baletui, Vienos valstybinei operai, Vienos filharmonijos Naujųjų metų koncertui, Drezdeno „Semperoper“, Monte Karlo baletui, „Introdans“, Vokietijos operai Berlyne, Ciuricho baletui, Berlyno valstybiniam operos teatrui „Unter den Linden“, Bavarijos valstybiniam baletui, Karlsrūjės valstybiniam teatrui, Suomijos nacionaliniam baletui, Honkongo baletui, Katalonijos nacionaliniam teatrui, Barselonos „Teatre Lliure“, Didžiajam Kanados baletui ir kt.

 

Marta Tiberiu nuotr.

Komentarai