Jubiliejų gausa jubiliejiniame Šv. Mato vargonų festivalyje. Tarp apžvalgų ir memuarų.

Visą rugpjūtį Anykščiai aidėjo vargonų balsais. Nuo rugpjūčio 2 dienos Anykščių Šv. Apaštalo Evangelisto Mato bažnyčioje vyko 25-asis Šv. Mato vargonų festivalis. Rugpjūčio 30-ąją, penktajame festivalio koncerte nuskambėjo paskutiniai, jubiliejinio festivalio akordai. Kartu su Vilniaus Arkikatedros vargonininku Rimvydu Mitkumi pasirodė Lietuvos kariuomenės orkestras, vadovaujamas kapelmeisterio majoro Egidijaus Ališausko. Šiuo koncertu Lietuvos kariuomenės orkestras pradėjo ir savo 35-ąjį sezoną. Festivalio baigiamojo koncerto programos koncepcija, kurios pagrindinis sumanytojas ir yra vargonininkas Rimvydas Mitkus, savaip įprasmino 100-metį sukakusius didžiuosius bažnyčios vargonus. Šiuos angliško postromantinio stiliaus vargonus dar 1925 m. pastatė, o 1963 m. perstatė Londone ir Kente veikusi žinoma britų vargonų statybos įmonė „Kingsgate Davidson & Co“, 1999-ais vargonai buvo perkelti iš gimtosios Anglijos į Anykščių bažnyčią. Orkestras su vargonais atliko taip pat dviejų to laikotarpio britų kompozitorių kūrinius pučiamųjų orkestrui ir vargonams - Johno Irelando (1914-1992). „Epic March“ ir Williamo Waltono (1902-1983) „Crown Imperial“ („Imperatoriškoji karūna“), kuris buvo užsakytas Jurgio VI karūnavimo ceremonijai Vestminsterio abatijoje 1937 m. Kūrinys sukurtas pagal taip vadinamą „Pomp and Circumstance“ tradiciją. „Crown Imperial“ taip pat skambėjo ir vėlesnėse valstybinėse šventėse: karalienės Elžbietos II karūnavimo ceremonijoje 1953 m., princo Williamo vestuvėse 2011 m. ir karaliaus Karolio III karūnavimo ceremonijoje 2023 m. buvo įrašytas originalia orkestrine versija ir aranžuotėmis vargonams, kariniam orkestrui ir pučiamųjų orkestrui. Galima sakyti, kad visa baigiamojo Festivalio koncerto programa buvo persmelkta iškilmingos himniškos nuotaikos. Koncertą orkestras pradėjo taip pat iškilmingu ir dvasingu kūriniu - austrų kilmės amerikiečių XX a. kompozitorius, Alfredo Reedo (tikroji pavardė Alfredas Friedmanas) šventišku bažnytiniu himnu „Alleluia! Laudamus Te“ (“Šloviname Tave”) pučiamiesiems, mušamiesiems ir vargonams. Vis dėl to visos programos centru tapo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio Simfoninė poema „Miške“, kurią pučiamųjų orkestrui aranžavo orkestro vadovas Egidijus Ališauskas. Prisipažinsiu, jog nesu didelis tokių aranžuočių gerbėjas, tačiau būtent ši Egidijaus Ališausko aranžuotė bylojo apie gilias Čiurlionio simfoninės drobės studijas, nes visos poemos temos ir simfoninio orkestro „potėpiai“ organiškai ir įtikinamai suskambo pučiamųjų instrumentų balsais. Pats Maestro Ališauskas pažymėjo, kad yra linkęs dar peržiūrėti ir tobulinti šią aranžuotę. Orkestrui nebuvo paprasta per vieną repeticiją prisitaikyti prie skambios bažnytinės akustikos, prie kurios prisitaikant, 60 muzikantų kolektyvas buvo šiek tiek sumažintas. Kitas specifinis niuansas, kad orkestras išsidėstė presbiterinėje bažnyčios dalyje priešais centrinį altorių, todėl tai buvo dar vienas iššūkis ansambliškai susiderinti su bažnyčios balkone grojančiu vargonininku, tačiau jų ansamblis buvo išties tobulas, kartais net įgudusia ausimi sunku buvo atskirti kada skamba viršuje vargonai, o kada apačioje - orkestras. Koncerto pabaigai nuskambėjo dar vienas išskirtinis kūrinys - Kazio Daugėlos Choralinė fantazija "Šv. Kazimiero choralas" pučiamųjų orkestrui ir vargonams. 2011 m. sukurtas kūrinys jau yra ne kartą atliktas įvairiuose iškilminguose renginiuose. Man tai – ypatingo grožio kūrinys, prie kurio turėjau malonumą prisiliesti kažkada seniau atliekant vargonų partiją. Choralinė fantazija išsiskiria melodingomis temomis ir sodriomis harmonijomis, kūrinio viduryje nesunkiai atpažįstama Antano Strazdo (1760–1833) sukurto žinomo katalikiško himno „Pulkim ant kelių“ citata, suteikianti kūriniui ypatingo dvasinio grožio ir pakylėjimo. Savo postromantine dvasia Choralinė fantazija stilistiškai sklandžiai įsiliejo į Festivalio baigiamojo koncerto programą.

Per pastaruosius 30 metų Lietuvos muzikinės kultūros lauke atsiranda vis daugiau vargonams skirtų festivalių ir koncertų ciklų. Tai iš dalies lėmė per šį laikotarpį pastatytos kelios dešimtys naujų arba profesionaliai restauruotų senųjų vargonų, kas sudaro galimybę atlikti profesionalias koncertinės programas, o ne tik naudoti vargonus išskirtinai liturgijai. Vis dėl to reikia pripažinti, kad dauguma festivalių susiduria su organizaciniais iššūkiais ir sunkumais visų pirma dėl finansavimo sąlygų, kurių, deja, kol kas negali (o gal ir nesistengia) pagerinti nei regioninė kultūros politika, nei Lietuvos kultūros tarybos (LKT) teikiamas (o dažnai ir nesuteikiamas) finansavimas. Tai iš dalies lemia festivalių projektų vertintojų (pavyzdžiui LKT ekspertų) ribotos kompetencijos ir elementarių žinių apie vargonų meno specifiką stygius. Kita vertus vargonai, kaip instrumentas, nors ir dažnai įvardijamas muzikos instrumentų karaliumi (o gal ir Imperatoriumi) reikalauja ypatingo dėmesio tiek techninei instrumento priežiūrai, tiek repertuaro parinkimui, turint omeny, kad pasaulyje nėra dviejų vienodų vargonų ir dviejų visiškai vienodų bažnyčių. Šv. Mato festivalio vargonus jau daugelį metų globoja ir techniškai aptarnauja vargonų meistras Justinas Šapola, kuris yra vienas iš tų entuziastų, neskaičiuojantis darbo valandų tarp vargonų vamzdžių.

Nūdienos vargonų menas tarsi stovi ant dviejų polių – bažnyčios liturgijos ir koncertinio žanro, ką sakraliose erdvėse nėra taip paprasta suderinti. Todėl didžiąja dalimi šie festivaliai gyvuoja visų pirma dėka šio meno entuziastų ir tikrų vargonų profesionalų. Anykščių Šv. Mato vargonų festivalis Lietuvos muzikos festivalių žemėlapyje atrodo solidžiai, turi „savo veidą“ ir aiškią kryptį, reprezentuojant vargonų meną tiek soliniuose koncertuose, tiek ir vargonininkų duetų bei ansamblių programose. Per 25 metus festivalyje dalyvavo daugybė vargonininkų iš įvairių šalių, iš Lenkijos - Józefas Serafinas, Julijanas Gembalskis, Karolis Niezgoda, Joanna Jaworowska, Dawidas Naumczykas, Marekas Smoczyńskis ir kt., iš Lietuvos - Bernardas Vasiliauskas, Leopoldas Digrys, Virginija ir Živilė Survilaitės. Rimvydas Mitkus, Jurgita Kazakevičiūtė, Gediminas Kviklys, Tomas Bakučionis, Mona Roždestvenskytė-Hartmann, Karolina Juodelytė, Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė, Vidas Pinkevičius, Jarūnė Barkauskaitė, Virgilijus Barkauskas, iš Ukrainos - Svitlana Pozdnysheva, Stanislavas Kalininas, iš Čekijos - Ivana Michalovičová, Františekas Vaníčekas, iš JAV- Mitchellas Milleris, iš Škotijos - Andrew Forbes‘as, iš Didžiosios Britanijos- Jeremiah Stephensonas, Huw Morganas, iš Ispanijos - Mar Vaque Mur‘as, Aarónas Ribas, iš Norvegijos - Gunnaras Petersen-Øverlei, iš Nyderlandų - Maartenas Wilminkas, iš Latvijos - Simona Sunepa, Larisa Carjkova, Kristīne Adamaite, iš Italijos - Giorgio Revelli, iš Prancūzijos - Quentin du Verdier, iš Vengrijos - Agostonas Gedai, iš Rumunijos - Luisa Râpă, iš Belgijos - Marcas Steffensas. Anykščių bažnyčioje stovi dveji vargonai ir abu yra pilnai veikiantys, o tai praturtina atlikėjų programas ir repertuaro turinį. Festivalis vienas pirmųjų pradėjo koncertų tiesiogines transliacijas iš vargonų balkono į bažnyčios priekyje esantį ekraną. Tai suteikia publikai išskirtinę galimybę ne tik klausytis, bet stebėti vargonininko „virtuvę“.

1. tiek memuarų...

Taip jau nutinka vargonininkų pasaulyje, kad dalintis įspūdžiais ir rašyti renginių apžvalgas neretai tenka patiems renginių dalyviams, tad renginio apžvalga tarsi persipina su memuarų žanru. Labai džiaugiuosi, kad man teko šiemet garbė pradėti Festivalį rugpjūčio 2-ąją, o solinei programai pasirinkau taip pat jubiliejinius šių metų kompozitorius - M.K. Čiurlionį ir J.S. Bachą (sunku buvo nesusigundyti nuo populiariosios Tokatos ir fugos d-moll (BWV 565) atlikimo...). Kolega Dailius Kavalevskis rugpjūčio 9-ąją tęsė Festivalį taip pat su soliniu pasirodymu, atlikęs labiau įvairialypę programą, tačiau svarbią jo programos dalį taip pat užėmė BACH tema ir M.K. Čiurlionis bei jo laikmetis. Rugpjūčio 16-ąją Festivalyje vėl pasirodė dvi žavingos viešnios iš Latvijos – vargonininkių Larisos Carjkovos ir Agnesės Abramānės duetas, atlikęs tiek solinius kūrinius, tiek ir rečiau skambančius kūrinius dviem vargonininkams. Šalia vargonų koncertuose rečiau girdimų latvių kompozitorių taip pat skambėjo J.S. Bacho ir M.K. Čiurlionio kūriniai. Dar vienas latviškas ansamblis pasirodė ketvirtajame koncerte rugpjūčio 23-ąją. Simboliška, kad tai buvo Baltijos kelio dieną, todėl vargonininkė Kristīne Adamaite, dainininkė Gunta Gelgote ir saksofonininkas Artis Simanis pasirinko atlikti išimtinai latvių ir lietuvių kompozitorių kūrinius. Rugpjūčio 12-19 dienomis Festivalio rėmuose įvyko jau tradicine tapusi trečioji Tarptautinė jaunųjų vargonininkų stovykla, kurioje dalyvavo 11 jaunųjų vargonininkų iš Latvijos, Ukrainos ir Lietuvos, kurie Žolinių progą rugpjūčio 15-ąją surengė gražų koncertą ir Debeikių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Šiemet jaunuosius vargonininkus globojo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė Virginija Survilaitė ir docentė Jarūnė Barkauskaitė.

Visus 25 metus Festivalio laivą, net pučiant ne visada palankiems vėjams, „vairuoja“ jo sumanytojas ir tikrasis „spiritus movens“ Stanislovas Aglinskas. Jubiliejinis festivalis įvyko ir dėka Anykščių rajono savivaldybės paramos, nes Lietuvos kultūros tarybos ekspertai jubiliejinį festivalį nelaikė svarbiu ir LKT antrus metus iš eilės Festivaliui neskyrė nė euro, nors turbūt kiekvienam yra aiški ir neginčijama Festivalio reikšmė dėl jo tarptautiškumo, švietėjiškumo ir solidaus bei aukšto meninio lygio. Festivalio organizatoriui ir jo komandai reikia palinkėti kuo didesnės ištvermės tęsiant ir puoselėjant visam kraštui reikšmingą tradiciją.