Jurgis Fledžinskas (1924-1988)

„Muzika supo mane nuo pat kūdikystės dienų, o paaugus, pasiglemžė visiškai“ - sakė charizmatiška ir aristokratiška asmenybė, Lietuvos valstybinės premijos laureatas (1965), vienas žymiausių Lietuvos muzikų - altininkas, pedagogas, dirigentas - Jurgis Fledžinskas, kurio 100-metį šįmet minime. 

Griežti smuiku J. Fledžinskas pradėjo būdamas devynerių, o praėjus keleriems metams jau grojo gimnazijos styginių orkestre. Aplinka, kurioje jis augo, buvo neatsiejama nuo muzikos – tėvas Jonas griežė smuiku, motina Aleksandra Zubovaitė – Fledžinskienė skambino fortepijonu. Savo autobiografijoje J. Fledžinskas mini, kad tėvo “slapta mintis buvo sudaryti šeimos ansamblį”. Tokiomis aplinkybėmis buvo suburtas 19941-1944 m. egzistavęs styginių kvartetas, kurį sudarė Stasys Jurkevičius (I smuikas), Jurgis Fledžinskas (II smuikas), Jonas Fledžinskas (altas), sesuo Aleksandra Fledžinskaitė -Kašubienė (violončelė).

Muzikos J. Fledžinskas mokėsi Šiauliuose. 1941 m. jis baigė Šiaulių gimnaziją, 1949 m. - Lietuvos valstybinę konservatoriją. Nuo 1949 m. joje dėstė, o 1974 m. jam buvo suteiktas profesoriaus vardas. Iškart po studijų baigimo J. Fledžinskui buvo pasiūlyta organizuoti alto klasę – taip muzikas tapo lietuviškosios alto mokyklos įkūrėju. Tarp J. Fledžinsko mokinių – Petras Radzevičius, Donatas Katkus, Audronė Matulionytė-Pšibilskienė, Tadas Šernas ir kt. Mokytojauti J. Fledžinskas pradėjo anksti ir, kaip pats sake, būdamas dvidešimt vienerių metų suprato, jog pedagoginiame darbe rado “antrą pašaukimą”.

1946-1981 m. J. Fledžinskas griežė Lietuvos kvartete, kuris tapo pirmuoju Lietuvos kamerinės muzikos atlikėju - tarptautinių konkursų laureatu. Šio styginių kvarteto, pelniusio antrasias vietas 1959 m. Budapešto ir 1964 m. Lježo tarptautiniuose konkursuose, rengiami koncertai buvo išskirtiniai įvykiai ne tik Lietuvos muzikiniame gyvenime, bet ir Europos šalyse, Kanadoje. Kvartete J. Fledžinskas sutiko ir savo būsimą žmoną Korneliją Kalinauskaitę, “merginą, draugą, žmogų, būsimą bendražygį (..), kurios dėka mudviejų gyvenimas virto muzikinių išgyvenimų tąsa!“. K. Kalinauskaitė - ne tik gyvenimo ir scenos partnerė, bet ir kolegė pedagoginėje veikloje. Ji buvo ilgametė LMTA profesorė, unikali pedagogė, baigusi tiek fortepijono, tiek smuiko studijas.

Kvarteto tarptautiniai pasiekimai inicijavo Kamerinio ansamblio katedros, kurios 60-metį šįmet minime, įsteigimą Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar LMTA). Nuoseklus kamerinės muzikos tradicijų puoselėtojas J. Fledžinskas buvo pirmasis katedros vedėjas nuo katedros įkūrimo 1964 m. iki 1979 m. Jo vadovavimo katedrai metu buvo suburti Vilniaus ir Čiurlionio styginių kvartetai, vyko kamerinės muzikos koncertai, styginių kvartetų festivaliai. J. Fledžinsko iniciatyva 1967 m. buvo organizuotas I sąjunginis kamerinės muzikos festivalis, 2002 m. LMTA Kamerinio ansamblio katedros iniciatyva tapęs tarptautiniu ir keliaujantis per Europos aukštasias mokyklas iki šių dienų.

1959-1972 m. J. Fledžinskas buvo ir Konservatorijos simfoninio orkestro dirigentas. Kaip solistas jis inspiravo daugelio Lietuvos kompozitorių kūrinių altui solo sukūrimą ir pirmasis juos atliko. 1981 m. J. Fledžinsko - atlikėjo veikla nutrūko dėl patirto autoįvykio, tačiau pedagoginę veiklą Profesorius tęsė. Kaip atskleidžia Maestro dienoraščiai, jis nuo pat ankstyvų dienų žinojo, kad muzika taps neatsiejama gyvenimo dalimi. Jau gimnazijos renginių metu “apimdavo nuojauta, kad šiuo keliu eisiu visą gyvenimą, niekada neliksiu nuošalyje nuostabaus garsų pasaulio”. XX a. antrosios pusės atlikėjams J. Fledžinskas buvo idėjų šaltinis, jų įgyvendinimo vadovas, žmogus, iš kurio buvo mokomasi ne tik muzikos atlikimo subtilybių, bet ir gyvenimo išminties.

Literatūra:
Jurgis Fledžinskas, sudarytoja Audronė Girdzijauskaitė. Vilnius: Gairės, 2008.
LLMA fondai, 108.;
Muzikos enciklopedija, Vaclovas Juodpusis

Susiję nariai

Dalia Balsytė

Pianistė