Kauno chorų maestro Benediktą Mačikėną prisimenant...
Kovo 29 d. Kauno J. Gruodžio konservatorijos koncertų salėje įvyko choro muzikos koncertas, skirtas įžymaus Lietuvos chorų dirigento, pedagogo, Lietuvos nusipelniusio artisto Benedikto Mačikėno 100-jų gimimo ir 15-jų mirties metinių sukakčiai paminėti. Koncerte dalyvavo Kauno kolektyvai, prie kurių ištakų stovėjo ir jų kūrybinėje veikloje tiesiogiai dalyvavo maestro B. Mačikėnas. Tai J. Gruodžio konservatorijos moksleivių mišrusis choras (vad. Donatas Jokūbonis), KTU akademinis mišrusis studentų choras „Jaunystė“ (vad. Danguolė Beinarytė), Kauno kultūros centro „Tautos namai“ vyrų choras „Perkūnas“ (vad. Romaldas Misiukevičius), KTU mišrusis choras „Absolventas“ (vad. Viktoras Masevičius), Kauno arkikatedros bazilikos mišrusis choras „Cantate“ (vad. Vita Liaudanskaitė-Vaitkevičienė). Renginį organizavo J. Gruodžio konservatorijos chorinės muzikos metodinė grupė (vadovas D. Jokūbonis), mokyklos muziejus (vadovė J. Karbauskienė), parengta ilgamečiam konservatorijos dėstytojui B. Mačikėnui skirta paroda. Koncerto pabaigoje jungtinis choras padainavo B. Mačikėno mėgtus kūrinius: K. V. Banaičio harmonizuotą lietuvių liaudies dainą „Už jūrių marių“, J. Gudavičiaus „Kur giria žaliuoja“, J. Naujalio „Lietuva brangi“.
B. Mačikėnas gimė 1914 m. sausio 6 d. Ukmergės apskrityje, Taujėnų valsčiuje, Šveikautiškių kaime. Nors šeima vertėsi sunkiai, jaunuolis veržėsi į mokslą. Kurį laiką muzikos mokėsi privačiai, bet daugiausia tai darė savarankiškai. 1935 m. ir 1938 m. lankė kompozitoriaus Konrado Kavecko vedamus chorvedžių ir muzikos mokytojų vasaros kursus. Koncertus K. Kaveckas organizuodavo bažnyčiose, o chorui diriguodavo kursų dalyviai. B. Mačikėnui leisdavo ne tik padiriguoti, bet ir atlikti solo partijas.
1939 m. B. Mačikėnas sėkmingai išlaikė stojamuosius egzaminus į Kauno konservatoriją. Kadangi jau turėjo gerą muzikinį pasirengimą, pavasario egzaminų sesijos komisija jį iš karto perkėlė į III kursą. Karo metais B. Mačikėnas lankė kompozicijos užsiėmimus, kuriuos kompozitorius J. Gruodis rengdavo savo namuose. Lietuvos valstybinę konservatoriją (prof. Antano Budriūno dirigavimo klasę) B. Mačikėnas baigė tik 1952 m., nes mokslus sutrukdė II pasaulinis karas.
Ištisus tris dešimtmečius (1954–1984 m.) B. Mačikėnas dirbo pedagoginį ir kūrybinį darbą Kauno J. Gruodžio aukštesniojoje muzikos mokykloje (dabar – konservatorija), paliko ryškų pėdsaką šioje Lietuvos kultūrai itin nusipelniusioje mokslo įstaigoje.
Puikių rezultatų maestro pasiekė 1954–1967 m. vadovaudamas mokyklos moksleivių mišriajam chorui, kuris tapo vienu pajėgiausių kolektyvų Lietuvoje. Visuose Lietuvos dainų švenčių konkursuose – 1955, 1960, 1965 m. – J. Gruodžio muzikos mokyklos choras laimėjo pirmąsias vietas.
Nuo 1956 iki 1984 m. B. Mačikėnas J. Gruodžio muzikos mokyklos Choro dirigavimo skyriaus moksleiviams dėstė chorvedybos ir darbo su choru metodikos disciplinas. Savo ilgametę chorvedybos patirtį užfiksavo 1981 m. „Šviesos“ leidykloje išleistame leidinyje „Vadovavimo chorui metodika“, kuris ir šiandien muzikos mokyklose naudojamas kaip mokymo priemonė.
1959–1968 m. B. Mačikėnas vadovavo Kauno politechnikos instituto akademiniam mišriajam studentų chorui. Tuo laikotarpiu choras pasiekė itin aukštų kūrybinių rezultatų: 1960 m. respublikinės Dainų šventės chorų konkurse tapo laureatu, jam buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio kolektyvo garbės vardas, o 1962 m. Lietuvos kultūros ministerijos kolegija chorui suteikė vardą „Jaunystė“. 1965 m. Dainų šventės chorų konkurse „Jaunystė“ vėl tapo laureate, taip pat iškovojo ir Kauno miesto absoliučiai geriausio choro vardą bei pereinamąjį prizą. Tais pačiais metais už nuopelnus Lietuvos chorinei kultūrai B. Mačikėnui buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio artisto garbės vardas.
1966 m. choras „Jaunystė“ pirmasis iš Lietuvos mišriųjų chorų pokario metais gavo teisę išvykti už šalies ribų – į turistinę-koncertinę kelionę po Lenkiją ir Čekoslovakiją.
1966–1979 m. B. Mačikėnas vadovavo Kauno „Pramprojekto“ instituto vyrų chorui, kuriam 1968 m. buvo suteiktas pavyzdinio (liaudies) kolektyvo vardas „Perkūnas“. 1970 m. Dainų šventės chorų konkurse „Perkūnas“ du kartus, su skirtinga konkursine programa, dalyvavo nusipelniusių ir pavyzdinių chorų kategorijose, kur nusileido tik pagrindiniam savo konkurentui – garsiajam „Varpui“.
1972 m. balandžio 29 d. Kauno muzikiniame teatre „Perkūnas“ su simfoniniu orkestru atliko Luigi Cherubini „Requiem“ d-moll vyrų chorui.
Pati aukščiausia kūrybinė viršūnė pasiekta ir ryškiausias „Perkūno“ istorijos puslapis buvo atverstas 1975-aisiais: Dainų šventės konkurse Vilniuje „Perkūnas“ iškovojo absoliučiai geriausio vyrų choro vardą ir Lietuvos kompozitorių sąjungos specialųjį prizą. Dainininkai buvo apdovanoti laureatų medaliais.
B. Mačikėno chorvedybos veikla truko 42 metus – tai ištisa epocha Lietuvos chorinės kultūros istorijoje. Simboliška, kad pradėjęs chorvedžio kelią 1938 m. nepriklausomoje Lietuvoje, Kauno Vilijampolės bažnyčioje (1938–1940), jį užbaigė taip pat nepriklausomoje Lietuvoje, Kauno šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje. 1992 metais šioje atgimusioje šventovėje, paragintas rektoriaus monsinjoro R. Mikutavičiaus, subūrė puikų sumos mišrųjį chorą ir iki 1993-iųjų rudens jam vadovavo.
Maestro B. Mačikėno nuopelnai ir reikšmė Lietuvos muzikinei kultūrai geriausiai atsispindi buvusių mokinių, dainininkų, kolegų prisiminimuose, kuriuose pagrindiniu leitmotyvu skamba DAINA – jai Maestro Benediktas Mačikėnas ir paskyrė visą savo gyvenimą... B. Mačikėnas savo pedagoginiu darbu ir muzikine veikla reikšmingai pratęsė J. Gruodžio, A. Budriūno, N. Martinonio, K. Kavecko, J. Dambrausko, K. Griauzdės darbus, jų kūrybos ir muzikos interpretacijos tradicijas.