Kazys Daugėla: "Ir trumputė siuita gali papasakoti krašto istoriją"
Kitą sekmadienį, per Motinos dieną, Gargždų Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje pirmą kartą nuaidės Lietuvos kariuomenės orkestro garsai. Čia pirmą kartą nuskambės ir mūsų kraštiečio garsaus kompozitoriaus, aranžuotojo bei dirigento Kazio Daugėlos sukurta siuita "Metai" pagal Kristijono Donelaičio poemą. Prieš sukurdamas siuitą "Metai", kuri pirmąkart nuskambės Gargždų bažnyčioje, kompozitoriaus Kazys Daugėla studijavo Mažosios Lietuvos liaudies dainų melodijas, užrašytas beveik prieš 200 metų. Tai galėjo būti dainos, kurias dainavo Donelaitis. Renginio programa ČIA
Donelaitis, Lietuvos kariuomenė, Motinos diena, bažnyčia... Ką visa tai turi bendro? - klausiame maestro.
Žinote, kad 2014-ieji paskelbti Kristijono Donelaičio metais. Poema "Metai" įtraukta į UNESCO Europos literatūros geriausių kūrinių sąrašą, o K. Donelaičio rankraščiai ir laiškai jubiliejinių metų išvakarėse įrašyti į "Pasaulio atminties" nacionalinio dokumentinio paveldo sąrašą.
Iniciatyva ir paskatinimas sukurti muzikinį kūrinį kilo iš mano gimtojo krašto, tiksliau - Šilutės miesto savivaldybės, kur labai aktyvūs Kultūros skyriaus darbuotojai. Pirmosios dvi kūrinio dalys jau buvo pristatytos Šilutėje, tačiau visos keturios siuitos dalys pirmą kartą bus atliktos Gargždų bažnyčioje.
Kodėl pasirinkta būtent ši bažnyčia? Dėl tinkamos akustikos?
Iki šiol čia pučiamųjų orkestro koncertų nėra buvę. Mano brolis Algimantas, gyvenantis su šeima Gargžduose, užsidegė idėja surengti koncertą bažnyčioje ir organizavo šios idėjos įgyvendinimą. Specialistų nuomone, akustika koncertams tinkama. Be to, idėjai palankus buvo kunigas.
Jūsų brolis - muzikas?
Ne, jis stambios Klaipėdos statybos bendrovės direktorius, bet yra meniškos ir kūrybiškos sielos.
Esate kilęs iš muzikų šeimos?
Mano tėvas mėgo dainuoti ir jaunas šokiuose grieždavo armonika. Mama nedainavo, bet norėjo, kad mokyčiaus muzikos. Turiu 4 brolius ir tris seseris, bet tik viena iš jų mokėsi muzikos.
Kodėl jūsų brolis, statybos bendrovės direktorius, rūpinasi koncertu Gargždų bažnyčioje?
Jis patriotas ir daugelio labdaros renginių įkvėpėjas. Šis koncertas, kaip žinote, nemokamas ir jame skambės tik lietuvių kompozitorių šedevrai.
... kuriuos aranžavote jūs.
Taip, Čiurlionio, Kačinsko, Naujalio, Balsio kūriniai, taip pat mano sukurtas "Ave vita" bei "Šv. Kazimiero choralas" - choralinė fantazija orkestrui ir vargonams.
Kiek iš viso užtruks koncertas?
Gerą valandą. Siuita "Metai" - 12,5 minutės. Keletas kūrinių skambės šv. Mišių metu.
Dvylika minučių?! O kiek laiko trukote ją sukurti?
Vien Donelaičio poemos skaitymas, analizė užtruko nemažai laiko... Muzikos kūryba - daugiau kaip pusmetį.
Kuo rėmėtės, kas buvo įkvėpimo šaltinis?
Poemos siužetais, dailininko Vytauto Kazimiero Jonyno medžio raižinių iliustracijomis, Mažosios Lietuvos liaudies dainų melodijomis, užrašytomis beveik prieš 200 metų. Tai galėjo būti dainos, kurias dainavo Donelaitis... Studijavau Kristiano Barčo (vok. Christian Bartsch, 1832-1890), Mažosios Lietuvos tautosakininko, parengtą ir išleistą lietuvių liaudies dainų rinkinį "Dainų balsai" ir knygą "Lietuvininkų žodis".
Kitaip tariant, siuitoje skambės šio krašto istorija. Ji artima ir jums asmeniškai. Kuriame Šilutės rajono kampelyje gimėte ir užaugote?
Dėglių kaime netoli Vilkyčių. Po melioracijos jis išnyko. Priekulėje baigiau 8 klases ir muzikos mokyklą - mokiausi groti klarnetu. Vėliau mokiausi Stasio Šimkaus aukštesniojoje muzikos mokykloje (dabar konservatorija), Kazimiero Biliūno obojaus klasėje. Po jos išvykau mokytis į Valstybinę konservatoriją (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) orkestrinio dirigavimo.
Kuriuos mokytojus prisimenate su meile?
Priekulės muzikos mokykloje - be galo kūrybingą žmogų klarnetininką Algirdą Radzevičių, paskatinusį ir mane kurti. Jis pats rašė muziką, aranžavo ir mane skatino tai daryti. Čia vykdavo kūrybiniai konkursėliai, inspiravę vieną kitą mano kūrinėlį. Taip pat su meile prisimenu K. Biliūną, kuris - kaip, beje, ir visa S. Šimkaus mokyklos atmosfera - padėjo susiformuoti man kaip asmenybei.
Savo 50-mečio jubiliejaus koncertų turą prieš kelerius metus surengėte Mažosios Lietuvos miesteliuose. Šilutės miesto 500 metų jubiliejui parašėte Pamario maršą, pats dirigavote jį atlikusiam orkestrui per šventę. Esate čia dažnas svečias?
Iš tiesų anksčiau Šilutėje taip dažnai nebūdavau, bet dabar ji labai išgražėjo, be to, kūrybingų žmonių, kultūros puoselėtojų dėka atsirado veiklos niša. Turiu galvoje savivaldybės Kultūros skyrių, Šilutės meno mokyklos orkestro "Pamarys" vadovą Gražvydą Railą...
Mano jubiliejaus koncertai iš tiesų vyko Mažojoje Lietuvoje, Žemaitijoje, tik galutinis akordas - Vilniuje. Labai norėtųsi, kad koncertinė veikla suaktyvėtų būtent šalies rajonuose. Sostinė yra išlepinta renginių, perpildyta. Tiesą pasakius, Klaipėdoje galėtų būti daugiau aktyvių pučiamųjų orkestrų. Čiagi tokios senos pūtikų tradicijos...
30 metų dirbote tuo metu legendiniam "Trimitui", vienam stipriausių orkestrų Europoje. Kodėl pasitraukėte?
Taip, su "Trimitu" susijusi didžioji mano gyvenimo dalis - orkestre pradėjau dirbti dar būdamas studentas. Per tiek laiko daug gastroliuota, daug diriguota... Dirigavau daugiau nei 400 orkestro koncertų, parengiau per 50 programų... Bet gyvenimas nestovi vietoje, viskas keičiasi. Pasikeitė vadovybė, kai kas tapo nepriimtina. Iš tiesų tai nėra labai maloni tema.
Tuomet prisiminkite tuos laikus, kai dalyvavote meistriškumo kursuose Karališkajame muzikos koledže Mančesteryje, kai Olandijos nacionalinės pučiamųjų orkestrų asociacijos kvietimu stažavotės Olandijoje ir Didžiosios Britanijos karališkojo oro laivyno pučiamųjų orkestre...
O, tai buvo laikotarpis po Nepriklausomybės atgavimo, kai nežinojome, kad išvis yra tas užsienis, o užsieniečiams atrodė, kad Lietuva kažkur Afrikoje... Dabar studentams išvažiuoti mokytis pagal mainų programas yra įprasta, o tada... Man pavyko išvykti su Sorošo fondo stipendija. Mančesteryje teko bendradarbiauti su geriausiais pasaulio orkestrais - diriguoti ir pristatyti keletą savo kūrinių, užmegzti ryšių, kontaktų...
Šiandien dar vis mokotės ar tik mokote kitus? Beje, ko konkrečiai mokote Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentus?
Kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių. Kuo daugiau moki, tuo daugiau norisi išmokti. Šiandien galimybės visai kitos: įvairiose šalyse, taip pat ir pas mus, vyksta pasaulio orkestrų čempionatai, festivaliai, kur suvažiuoja žymiausi dirigentai, kompozitoriai...
Aš studentams dėstau aranžuotę, instrumentuotę, orkestruotę. Tai tarsi aukštoji matematika, - juokiasi. - Įsivaizduokite, kai reikia fortepijoninę pjesę pritaikyti visam orkestrui. Nėra lengva, tad studentai labai nesiveržia į šią sritį... Ir švietimo politika tokia, kad muzikos mokymo įstaigose aranžavimas tampa nebereikalingas. Daugėja teorinių dalykų, o praktinių mažėja. Pavyzdžiui, Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje instrumentuotės, dirigavimo nebėra.
O mūsų Šimkaus konservatorijoje?
Kiek žinau, tai išsaugota. Daug priklauso nuo vadovybės požiūrio.
Kodėl aranžavimas naikinamas?
Tikriausiai todėl, kad praktinės disciplinos brangesnės. Tačiau tai labai trumparegiška politika. Praeis kiek laiko, pasijus specialistų stygius, ir bus skambinama pavojaus varpais, ruošiamos bei finansuojamos įvairios programos...
Kai žvelgiate į savo 30 kūrybinės veiklos metų, kuo labiausiai džiaugiatės?
Kad mano kūriniai gyvi. Kad nedūla stalčiuose. Kad juos atlieka, įsimena, mėgsta jaunimas - ir ne tik Lietuvos. Džiaugiuosi, kad didelės pasaulio leidyklos juos spausdina. Tai retas dalykas, kad jos domėtųsi lietuviška muzika. Džiaugiuosi, kad mano muzika gyva tarp žmonių, kad reprezentuoja šalį ir svetimtaučiams sukelia norą ja domėtis.
Kokius savo kūrinius laikote prasmingiausiais?
Šv. Kazimiero choralą, kuris skambės minėtame koncerte Gargždų bažnyčioje. Jį parašiau savo velionio tėvo garbei. Chorale įprasminta daug dalykų... Panaudojau bažnytinės muzikos šedevrą "Pulkim ant kelių". 2011 m. jis laimėjo naujų kūrinių konkursą Lietuvoje, bet buvo atliekamas ir kitose šalyse ir, sakyčiau, sparčiai plinta... Man malonu, kad užsienio dirigentai domisi, kas tas šventas Kazimieras, koks yra kūrinio istorinis kontekstas ir panašiai. Visa tai populiarina Lietuvą pasaulyje.
Muzikos poveikis didelis. Tikiuosi, siuita "Metai" taip pat prasiskins kelią į pasaulį.
Bet esate parašęs ir linksmų kūrinių...
Taip, pjesių, dainų, maršų... Pavyzdžiui, maršas "Ąžuolėlis" paskelbtas Normano E. Smito (Norman E. Smith) 2000 m. Geriausių pasaulio maršų enciklopedijoje (March Music Notes) ir 2002 m. - Žinomiausių kūrinių pučiamiesiems orkestrams enciklopedijoje (Program Notes for Band).
Įdomu tai, kad mano orkestriniai kūriniai labai populiarūs Šveicarijoje...
Instrumentinė muzika paklausi?
Taip, labai. Pavyzdžiui, Vokietijoje vos ne kiekvienas kaimas turi po vieną ar du orkestrus.
O kiek jų Lietuvoje?
Per šimtą. Nuolat aktyviai koncertuojančių (ne tik per Dainų šventę) - apie 80. Tai nėra mažai.
Šiųmetėje Dainų šventėje, koncerte "Vario audra", pirmą kartą gros Mažajai Lietuvai atstovaujantys orkestrai. Jūs dalyvavote jų atrankoje. Iš kokių jie vietovių?
Taip, komisija, kurios narys buvau, jau atrinko orkestrus iš visos Vakarų Lietuvos: Šilutės, Gargždų, Kretingos, Palangos, Tauragės, Šilalės, iš Klaipėdos - net tris...
Ar dabartinių Lietuvos kompozitorių kūryba jums pačiam priimtina, įdomi?
Apskritai modernioji kūryba man per daug šiuolaikiška. Priimtini - Bronius Kutavičius, Algirdas Martinaitis, Zita Bružaitė, Arvydas Malcys...
Mocartas, Bachas, Bethovenas... Jų muziką lengvai priima ausys ir smegenys. Kaip manote, kodėl daugelis žmonių nemėgsta modernios klasikinės muzikos?
Aš ir pats ne visada ją mėgstu. Galbūt todėl, kad ji kartais pernelyg racionali, dirbtinė, jai trūksta jausmo, natūralumo.
Pavasario linksmybės, vasaros darbai, rudenio gėrybės ir žiemos rūpesčiai. Ar jūsų keturių dalių siuita "Metai" bus suprantama, prieinama klasikinės muzikos srityje neišprususiam klausytojui?
Manau, kad neatgrasys. Joje daug melodijos, patraukli ritmika, harmonija.
Donelaitis "Metus" pabaigė žodžiu "vargsim". Koncerto programėlėje jūs atkreipiate į tai dėmesį. Ką jums tai reiškia?
Kai skaičiau Donelaitį būdamas mokinys, visai kitaip jį supratau. Dabar suvokiu kitaip. Ir tik dabar pastebėjau tą paskutinį žodį - "vargsim". Vadinasi - dirbsim. Nieko nebus savaime, be pastangų. Kaip saulė pavasarį grįžta ir kopia į zenitą, o rudenį nutols, kaip žmonės gimę sens, mirs ir viskas kartosis iš naujo... Žodžiu, vargsim.
Kvietimas
Gegužės 4 d. 12 val. - Religinės muzikos ir susikaupimo valanda Gargždų miesto Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje. Dalyvauja Lietuvos kariuomenės orkestras, vyr. dirigentas ir vadovas majoras Egidijus Ališauskas (birbynė), Petras Katauskis (vargonai), Marijus Budraitis (skaitovas). Dirigentas - Kazys Daugėla.
Po koncerto bažnyčioje, jeigu leis geras oras, Lietuvos kariuomenės orkestras, diriguojamas majoro E. Ališausko, visų šio krašto motinų garbei koncertuos Gargždų miesto aikštėje.
Kūrybinė veikla
* Per trisdešimt kūrybinės veiklos metų K. Daugėla yra parengęs per 500 aranžuočių, orkestruočių, redakcijų.
* Jo parašyti bei aranžuoti kūriniai skambėjo visose tautinėse, moksleivių, Baltijos šalių studentų dainų šventėse "Gaudeamus", taip pat Pasaulio lietuvių dainų šventėse Čikagoje 2006 m., Toronte 2010 m.
* K. Daugėlos kūrybinė veikla neatsiejama nuo Valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro "Trimitas" istorijos.
* Yra sukūręs populiarių dainų vaikams: "Krokodilo dantys", "Kaktusas šypsosi", "Gražiausias sodas", kurias noriai atlieka "Dainų dainelės" dalyviai.
* Kompozitoriaus kūryba publikuojama "Rundel" (Vokietija), "De Haske" (Olandija), "Hal Leonard" (JAV) leidyklose.
* Nuo 1986 m. dirba dėstytoju Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. 25 metus dirbo Vilniaus J. Tallat-Kelpšos konservatorijos dėstytoju.
* Buvo Tarptautinės pučiamųjų orkestrų ir ansamblių asociacijos (WASBE) prie UNESCO tikrasis narys ir atsakingasis kompozitorių -aranžuotojų, kuriančių muziką pučiamiesiems, sekcijos atstovas, Lietuvos pučiamųjų čempionatų, Tarptautinių pučiamųjų orkestrų "Euromusiktage" Heikendorfe (Vokietija), Olomouce (Čekija), Rygoje - konkursų vertinimo komisijų narys.
* K. Daugėla aranžavo V. Kudirkos "Tautišką giesmę", parengė bei išleido leidinį "Lietuviškos patriotinės giesmės ir dainos" chorui ir orkestrui, atkūrė ir parengė J. Žilevičiaus kantatos Vytautui Didžiajam aranžuotę chorui ir orkestrui.
Plačiau apie Kazimierą Daugėlą galite sužinoti ČIA
