Keturios Stanislavo Moniuškos Aušros vartų litanijos ir jų kontekstai

Publikuota: 2019-06-10 Autorius: Stanisław DĄBEK Lenkija
Keturios Stanislavo Moniuškos Aušros vartų litanijos ir jų kontekstai

Prof. Stanisław Dąbek, muzikologas, muzikos teoretikas, Varšuvos Frederiko Šopeno muzikos universiteto profesorius emeritas

***

Pirmasis Stanislavo Moniuškos „gyvenimo mazgo momentas“ (taip įvardijo žymus lenkų muzikologas Mieczysławas Tomaszewskis) buvo Vilnius. 18 metų (1840–1858), kompozitoriaus praleistų šiame mieste, buvo reikšmingi jo gyvenimui ir kūrybai. Pranešime nesiremsiu visuotinai žinomais faktais, apsiribosiu tik tais aspektais, kurie tiesiogiai susiję su pristatoma tema.

Nors Vilniuje gyveno trumpai, jau XIX a. 5 dešimtmečio pabaigoje trisdešimtmetis kompozitorius buvo priskiriamas prie „žymių miesto gyventojų“. Neatsitiktinai jo kantatos „Milda“ ir „Nijolė“ pagal Józefo Ignaco Kraszewskio poemą „Anafielas. Lietuvos dainos“ (1846) buvo įkvėptos lietuvių tradicijų ir mitologijos.

Taip pat Vilniuje svarbiu ankstyvuoju laikotarpiu, nuo 24-ųjų iki 36-ųjų gyvenimo metų (1843–1855), sukurtos keturios Aušros vartų litanijos (I – 1843, II – 1849, III – iki 1854, IV – 1855) atskleidė ypatingą talentą ir yra tikrai puiki jaunojo kompozitoriaus muzika. Paradoksalu, tačiau nė viena jų spausdintu pavidalu nepasirodė Moniuškos gyvenamuoju laikotarpiu – jos išleistos tik XX a. pradžioje. Populiarios Loreto Švč. Mergelės Marijos litanijos liturginis lotyniškas tekstas ir romantinio pobūdžio muzika – universalios savybės, dėl ko šie kūriniai gali būti atliekami bet kokioje salėje. Tačiau verta ne tik populiarinti litanijų muziką, atliekamą koncertuose, svarbu ir išmanyti apie šiuos kūrinius.

Savo mokslinę monografiją apie litanijas, pirmąją lenkų muzikologinėje literatūroje nuo tada, kai jos buvo sukurtos, išleidau pavadinimu „Stanislavo Moniuškos sukurtos litanijos ir jų kontekstai“ (Twórczość litanijna Stanisława Moniuszki i jej konteksty, Warszawa, 2011). <...> Toliau trumpai apžvelgiami pagrindiniai tyrimo rezultatai.

Aušros vartų litanijos – votyvinė muzika

Litanijų kilmė. Labai svarbi litanijų sukūrimo priežastis trijų Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimų (1772, 1793, 1795) tragedijos kontekste buvo augantis ir populiarėjantis Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, garbinimas Aušros vartų koplyčioje Vilniuje, palydimas Loreto litanijos. Net poezijoje buvo naudojami šios litanijos maldavimai.

Turbūt todėl kompozitorius šiai lotyniškai litanijai parinko muzikinę formą. Keturias Aušros vartų litanijas galima vadinti votyvine muzika Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, garbei. Tai rodo: 1 – kompozicijos pavadinimas susijęs su Aušros vartų Gailestingumo Motina (lenk. Ostrobramska), 2 – kompozitoriaus intencija liturginį veiksmą atlikti Aušros vartų Gailestingumo Motinos koplyčioje, 3 – konkretus litanijų kontekstas: Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, garbinimo tradicija, Loreto litanijos teksto pasirinkimas ir muzikinė litanijos forma, 4 – simboliniai muzikiniai maldavimai ir muzikinis žodžių skaitymas iš Loreto litanijos kūrinyje (žr. iliustraciją).

Moniuška: „Visos pasaulietinės muzikos priemonės buvo perkeltos į bažnyčią“

Kompozitoriaus požiūris į bažnytinę muziką. Moniuška, giliai suvokdamas sekuliarizaciją ir smarkų bažnytinės muzikos nuosmukį, aistringai prieš tai protestavo. Kaip romantikas, kompozitorius vertino senųjų meistrų, pavyzdžiui, Rolando Lasso ir lenkų kompozitoriaus Mikołajaus Gomółkos vokalinę polifoniją. Jis kritikavo patosą, virtuoziškumą (ariją) bei išplėtotą polifoniją (fugą) ir sąmoningai iš litanijų pašalino ariją ir fugą.

Aušros Vartų litanijos – simfoninės litanijos tipas

Litanijų muzikinės formos tipas. Litanijos buvo sukurtos solistams (SATB), mišriam chorui (SATB) ir instrumentams (išskyrus IV litaniją). Jos stereotipiškai vadinamos kantatinio pobūdžio litanijomis, tačiau jose nėra kantatai būdingos arijos ar fugos, kas atspindi kompozitoriaus požiūrį, o partitūra parašyta simfoniniam orkestrui. Tad jei kalbame apie simfonines mišias, dabar galime kalbėti ir apie simfoninę litaniją.[1]

Loreto litanijos teologinė struktūra ir muzikiniai maldavimai

Litanijų stilius ir jų dvasinis aspektas. Siekiant aptarti šį klausimą, labai svarbu suprasti Loreto litanijos teologinę struktūrą: 1 – pradžios atsakai ir kreipiniai (invokacijos) į Švenčiausią Trejybę (Kyrie eleison – Sancta Trinitas, unus Deus, miserere nobis), 2 – kreipiniai į Švč. Mergelę Mariją (Sancta Maria – Regina Sanctorum omnium, ora pro nobis), 3 – baigiamieji kreipiniai į Jėzų Atpirkėją (Agnus Dei – miserere nobis).

Kompozitorius labai aiškiai šias dalis išskiria muzikiniuose maldavimuose. Pradeda iškilmingais maldavimais (supplicatio solemnis), paskui išsakomi intensyvūs (supplicatio intensiva), vidiniai (supplicatio inferna) ir šviesūs maldavimai (supplicatio serena), o baigiama (taikoma išskirtinai) ekstatiška malda (supplicatio extatica).

Muzikinis žodžių skaitymas – kreipiniai į Švč. Mergelę Mariją

Dvasinio aspekto tęstinumas kreipiniuose į Švč. Mergelę Mariją (Sancta Maria – Sancta Mater) III litanijos trečios dalies (Molto agitato) pavyzdžiu. Maldavimų tekstas šioje dalyje Moniuškai yra labai svarbus. Jis prideda naują kreipinį (negirdėtas sprendimas) Sancta Mater, neabejotinai simbolizuojantį pamaldumą Švč. Mergelei Marijai, Gailestingumo Motinai, (Sancta Mater Misericordiae) Aušros vartų koplyčioje.

III litanija, 3 dalis, B. 221–224. Naujas kreipinys Sancta Mater. (Litanie Ostrobramskie, in: Stanisław Moniuszko, Dzieła, vol. 30, ed. J. Berwaldt, Kraków, 1972)

Kreipinys Sancta Mater yra šios dalies (žr. iliustraciją) kulminacija, prieš ją kreipiamasi Virgo potens (Mergele galingoji), Virgo fidelis (Mergele ištikimoji) ir Turris Davidica (Dovydo bokšte). Sancta Mater Misericordiae simbolizuoja galią ir tikėjimą, o Aušros vartai tampa Dovydo bokštu. Taip pat paminėtina, kad šios dalies muzikinė išraiška pasiekiama retai litanijose naudojama ekstatiška malda (supplicatio extatica).

Europinis religinės muzikos kontekstas: Schubertas – Moniuška

Bandymas Aušros vartų litanijas įvertinti Europos religinės muzikos kontekste – tarp tokių kompozitorių, kaip Schubertas, Rossini, Berliozas, Mendelssohnas ir Gounod. Nepaprastos, stulbinamos IV litanijos Agnus Dei stilistinės sąsajos su Schuberto Mišių As-dur Credo. Ta pati tonacija (C-dur) ir greitas tempas (allegro maestoso e vivace – Credo, o vivace – Agnus Dei), taip pat metras (alla breve), tačiau ypač – ekstatiška malda.

Šis palyginimas įrodo, kad Aušros vartų litanijos yra tikrai didi jaunojo Moniuškos muzika. Todėl norėčiau pakartoti dar kartą: populiarios Loreto Švč. Mergelės Marijos litanijos lotyniškas liturginis tekstas ir romantinio pobūdžio muzika – universalios savybės, dėl ko šie kūriniai gali būti atliekami bet kokioje salėje.

 

[1] Įrašai: Moniuszko. Litanie ostrobramskie, CD Accord ACD 137-2, 2006; I. Hossa, A. Lubańska, A. Zdunikowski, Cz. Gałka (solistai), Varšuvos filharmonijos choras ir orkestras, dir. Henryk Wojnarowski. Moniuszko. Litanie ostrobramskie, CD Polskie Radio PRCD 1928, 2014; A. Dennis, M. Cukrova, V. Hartinger, J. Bręk (solistai), M. Lisak (pfte), Lenkijos radijo choras, Vroclavo baroko orkestras, dir. Jacek Kaspszyk.

Susiję nuotraukų galerijos

Komentarai