"Klasika visiems" projektas pasiteisino

Publikuota: 2014-12-21 Autorius: Dovilė Šileikytė, Choras.lt
"Klasika visiems" projektas pasiteisino

Į projektą ateina įvairaus amžiaus dalyviai – nuo paauglių iki senjorų, kasmet susirenka apie 200 norinčiųjų kartu su VU chorais atlikti klasiką. Kai kurie iš jų šiuo metu dainuoja įvairiuose choruose (Lietuvos mokslų akademijos, Visų Šventųjų bažnyčios, „Ąžuoliuko“, „Genties“ ir kt.), kiti kasmet ateina prisiminti chorinės muzikos žavesio, patirto dainuojant mokyklos ar universiteto chore. Renginyje kasmet aktyviai dalyvauja Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios choristai, trys šešiolikmetės merginos atvažiavo iš Marijampolės muzikos mokyklos. Vienas iš renginio organizatorių Algirdas Venckus pasakojo, kad vienas iš gražiausių renginio aspektų yra tas, kad kai kurie VU choristai atsiveda savo mamas, tėčius, o vyresni – paauglius vaikus. Dar kiti prikalbina kituose kolektyvuose dainuojančius draugus ar savo muzikos mokytojus iš kitų Lietuvos miestų. Bet ir neturintys VU choruose pažįstamų drąsiai registruojasi pamatę projekto skelbimus internete ar žiniasklaidoje. Ne tik vilniečiai – atvažiuoti iš kitų miestų netingi ir klaipėdiečiai, ir varėniškiai – ne kasdien pasitaiko proga dainuoti su orkestru ir solistais net choruose dainuojantiems, ką jau kalbėti apie tuos, kurie dabar aktyviai nebedainuoja.

Šiemet dalyviai galėjo užpildyti organizatorių parengtas anketas – jos skirtos palengvinti pasiruošimą projektui ir geriau pažinti dalyvius. Rasos Gelgotienės teigimu, tai padarė apie 40 žmonių nuo 16 iki 68 metų iš Vilniaus, Kauno, Varėnos, Utenos, Rygos, Trakų. Atsakymuose, kas juos paskatino dalyvauti projekte, dalyviai mini meilę muzikai, norą pažinti klasiką ir dainuoti kartu su visais. Iš ryškiausių teigiamų momentų visi respondentai mini labai draugišką atmosferą, džiaugsmą, vienybės pojūtį. ,,Čia vieta, kur galiu daryti tai, kas labai patinka – dainuoti kartu su visais, mylinčiais muziką", rašo p. Sonata iš Vilniaus... „Visi dalyviai čia labai draugiški“ – anketoje pabrėžė aštuoniolikmetė Vesta. Įdomu tai, kad dauguma moterų kaip stipriausią motyvacinį veiksnį minėjo  ,,klasikines muzikos, didelio kūrinio pažinimą", tuo tarpu dauguma anketas užpildžiusių vyriškių labiausiai akcentavo norą išbandyti save, suteikti sau iššūkį. O kas gi kėlė nerimą projekto dalyviams ir ar jie turėjo abejonių dėl dalyvavimo? Dažniausiai minimos priežastys buvo nepasitikėjimas savo muzikiniais gabumais, baimė, kad nesugebės tinkamai pasiruošti, bei tas faktas, kad seniai nedainavo. Viena respondente parašė nerimavusi netgi dėl to, kuo reikės apsirengti!

Antrą kartą per pertraukas tarp repeticijų vyksta skaniausio pyrago konkursas. Visi dalyviai gali jame dalyvauti ir varžytis dėl ragautojų ir vertintojų simpatijų. Svarbu ne tik skonis, bet ir apipavidalinimas, pavadinimas, nes šiemet buvo siūloma pyragų pavadinimus susieti su muzika, choru, kompozitoriumi ar kūriniu, todėl ir pyragų pavadinimai vienas per kitą originaliau skambėjo – „Šubertiada“, „Šubertas nesigavo“, „Smuiko raktas“ ir kiti. Daugiausia balsų surinkusių pyragų autoriai susilaukė dovanėlių.

Jeigu dar kas nors mano, kad šiuolaikiniam žmogui klasikinė muzika neįdomi ir nepatraukli, kad visi esame įpratę vartoti ir tingime ką nors veikti patys, siūlau kitąmet ateiti į „Klasika visiems“ ir viską pamatyti savo akimis. Tokia muzika gal ir neskamba kiekvienuose namuose, bet yra grupė žmonių, kuri ją mėgsta, patys imasi iniciatyvos, mokosi, repetuoja, važiuoja iš kitų miestų, kad galėtų ją atlikti. Pasak projekto sumanytojų, žmonių skaičius nėra toks svarbus, nesiekiama, kad kasmet choras būtų didesnis. Smagu, kai kasmet ateina naujų žmonių ir lygiai taip pat džiugu, kai dalyviai dainuoja projekte kelis metus iš eilės. Ko gero „Klasikoje visiems" svarbiausia meilė muzikai, klasikai, dainavimui ir tvirtas apsisprendimas. O tie, kuriems labiau patinka klausytis, kurie anksčiau nėra dainavę, neturi laiko ar nedrįsta prisijungti, vos telpa pilnutėlėje bažnyčioje. Projekto iniciatorė Rasa Gelgotienė mano, kad praėjus pirmųjų poros projektų „naujumo euforijai“, padainavus įspūdingąjį Mocarto Requiem ir patrauklųjį Vivaldį, ateina laikas projekto „nusistovėjimui“, tai yra – laikas ramiai kartą metuose paruošti po kurį nors iš daugelio klasikos šedevrų su tais žmonėmis, kurie tikrai myli klasikinę muziką arba tais, kurie nori ją giliau pažinti. Sumanymas pasiteisino – klasika tikrai pasiekiama visiems, norintiems ją atlikti ar išgirsti gyvai. Vilniaus universitetas savo šviečiamąją misiją atlieka su kaupu, leisdamas mokytis ir tobulėti ne tik studentams, bet ir visiems norintiems. Pavadinčiau tai gražiu bendruomeniškumo pavyzdžiu, kurį galėtų perimti ir kitos bendruomenės, įmonės, įstaigos, organizacijos – neužsisklęsti savyje, dalintis savo žiniomis, patirtimi su visais, kam tai įdomu.

Susiję nariai

Rasa Gelgotienė

Rasa Gelgotienė

Choro dirigentė

Komentarai