Kompozitore Cuiqi Wang: Kūryba visada bus šalia manęs...

Publikuota: 2024-05-06 Autorius: Julija Andrejeva
Kompozitore Cuiqi Wang: Kūryba visada bus šalia manęs...

Kompozitorė Cuiqi Wang baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje kompozicijos studijas. Nors būsimoji kompozitorė vaikystėje buvo maniusi tapti smuikininke, visgi įtaka kompozicijai pritraukė jos pirmasis kompozicijos mokytojas Remigijus Šileika. Jos kūrybos specifika – kinų muzika; kompozitorė savo kūryboje mėgsta naudoti senovines kinų muzikos dermes bei rasti balansą tarp rytų ir vakarų kultūros muzikos. 

Norėčiau, kad papasakotum šiek tiek plačiau apie save. Kur praleidai visą savo vaikystę? Iš kur tavo šaknys?

Mano tėvai yra iš Kinijos. Mano mama atvyko į Lietuvą praėjus keleriems metams po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Čia įsikūrė bei mane pagimdė, tad beveik visą gyvenimą, įskaitant ir vaikystę, praleidau Lietuvoje. Žinoma, beveik kasmet keliaudavome ir į Kiniją, todėl esu smarkiai paveikta abiejų tautų, lietuvių ir kinų, kultūros.

Ar buvai mąsčiusi, jog vaikystėje ar paauglystėje studijuosi LMTA kompozicijos?

Vaikystėje tikrai negalvojau, kad studijuosiu kompoziciją, aiškiai net nenutuokiau, kas tai yra. Tada labiau norėjau tapti smuikininke, kadangi tuo metu muzikos mokykloje mokiausi smuiko specialybės. Pirmą kartą priartėjau prie kompozicijos paauglystėje, kai pradėjau mokytis kompozicijos klasėje pas Remigijų Šileiką Klaipėdos J. Karoso muzikos mokykloje. Turbūt nuo tada ir įsižiebė mintis studijuoti kompoziciją. Vis tik iki pat gimnazijos baigimo nebuvau užtikrinta, kokias studijas turėčiau pasirinkti, nes prieš mane buvo labai daug pasirinkimų, todėl nusprendžiau duoti sau laiko apmąstymui. Tik po vienerių metų supratau, kad geriausiai man pavyksta išreikšti save per muziką, o labiausiai – per kūrybą, todėl ir esu čia, studijuoju kompoziciją LMTA.

Kokia yra tavo kūrybos specifika? Ar tavo kūryboje, muzikos kūriniuose - kažko neįprasto, kas yra nebūdinga lietuvių kompozitorių kūryboje? Turiu minty apie XXI a. kompozitorius.

Manau, kad šiuo metu dar esu ieškojimų kelyje. Norėčiau daug ką išbandyti, matau, kad dabar labiau linkstu prie algoritminės kompozicijos, muzika ir kūryba man labai primena matematikos mokslą. Taip pat mėgstu naudoti senovines kinų muzikos dermes, bandau atrasti balansą tarp rytų ir vakarų kultūros muzikos.

Kada pradėjai domėtis kinų muzika? Ar kalbi kinų kalba?

Kadangi užaugau kinų šeimoje, nuo mažens girdėjau daug kinų muzikos. Pati labiau susidomėjau, kai pradėjau mokytis muzikos. Man dar labai daug trūksta iki tokios muzikos išmanymo. Per kelis tūkstantmečius muzika kiekvienoje dinastijoje įgavo vis kitokių formų, pasikeitė instrumentų įvairovė. Vis tik esant Lietuvoje, informacija apie kinų kultūrą yra gana ribota, tad esant galimybei, norėčiau nuvykti į Kiniją pasimokyti daugiau. Nors neišmanau kinų kalbos taip gerai, kaip Kinijoje užaugę žmonės, tačiau kasdieniniam bendravimui kiniškai tai nekelia problemų.

Ar planuoji išvykti į Kiniją? Kokios yra šalies tradicijos?

Išvykti į Kiniją gyventi neplanuoju. Manau, nebeįsiliečiau į jų gyvenimo tempą, tačiau visada norėjau nuvykti ten daugiau dėl mokymosi tikslų. Žinoma, ir tam, kad aplankyčiau savo šeimą. O tradicijų yra tikrai labai gausu. Yra daug švenčių, švenčiamų pagal tradicijas, ne taip seniai praėjo kinų Naujieji metai. Tai turbūt svarbiausia šventė per visus metus. Nepaisant to, tradicijos labai skiriasi nuo geografinės vietos, kurioje švenčiama, pvz. šiaurinėje dalyje būtinai valgomi koldūnai, o pietinėje dalyje valgomi patiekalai iš ryžių miltų. Iš tiesų, daug dėmesio skiriama maistui, kinų tauta, įskaitant ir mane, mėgsta valgyti (šypteli pašnekovė). Reikėtų ilgai kalbėti apie tradicijas...

 Ar patinka dirbti su vaikais? Ar matai save ateity pedagoge?

Iš tikrųjų mėgstu pedagoginį darbą. Jau iš anksčiau turėjau pedagoginės praktikos vesdama kinų kalbos pamokas. Vienas iš sunkumų – nemoku būti „pikta“, nėra mokytojo autoriteto, mano su mokiniais santykiai – kaip draugų. Manau, kad man visai tiktų būti mokytoja, tad neneigsiu, kad galbūt ateityje būsiu pedagogė.

Ar turi pomėgius?

Tikrai turiu, deja, vis labiau trūksta laiko jais užsiimti. Vienas iš hobių – keliavimas. Man patinka vykti į kitas šalis ir susipažinti su įvairiomis kultūromis. Tai tikra atgaiva po įtemptų darbų, leidžia emociškai ir psichologiškai atsipalaiduoti. Gaila, kad per pastaruosius metus tenka rečiau keliauti dėl koronaviruso.

Kaip tu matai savo tolimesnį gyvenimą? Ar planuoji sieti kompoziciją visą savo likusį gyvenimą?

Tiesą sakant, man sunku kalbėti apie ateitį, juk niekada negali žinoti, kas gali atsitikti. Bet manau, kūryba bus šalia manęs visada.

Ačiū už pokalbį!

 

Komentarai