Koncertas "Versmių polifonija"

Kamerinių ansamblių muzika – tai neišsenkančios dialogų versmės, į kurias Liepos 29 d. 19 val. Taikomosios dailės muziejuje, Vilniuje. panirs trys dviejų kartų atlikėjai. O ir šio koncerto muzikoje dialogą megs dvi epochos: romantinė ir mūsų dienų. Ką dar byloja šio koncerto kompozicija, išsidriekianti smuiko, violončelės ir fortepijono solo, duo bei trio? Pirmiausia ji primins, kad ne visada svarbiausias kompozitorių siekis buvo eiti pirm savojo laiko. Kad tradicijos vertės suvokimas, jos patvarumas kitąsyk ir tapdavo tuo naujumo šaltiniu, siekiant muzikai sugrąžinti dvasinę sveikatą, siekiant atrasti savąjį braižą. Apie tai dažnai mąstė romantinės epochos augintiniai Brahmsas, Regeris, Vieuxtemps‘as, šie absoliučiosios muzikos riteriai. Apie tai ko gero dažnai galvodavo ir pastarųjų muziką grieždavęs violončelės poetas M. Rostropovičius, šįkart prabilsiantis savos muzikinės kompozicijos ištarme. Dvasine sveikata alsuoja ir Zitos Bružaitės opusai, prabildami tai filosofiškai, tai žaismingai, tai gaivališkai.

Lev Loyko 1991 m. gimė Ivanovo mieste Rusijoje. Nuo 2006 m. mokėsi Sankt-Peterburge M. Musorgskio vardo muzikiniame koledže Dmitrij Jakubovskij alto klasėje. Nuo 2010-ųjų studijuoja Maskvos valstybinėje konservatorijoje, doc. Roman Balašov, prof. Jurij Bašmet klasėje. 2013 m. taip pat pradėjo studijas Berlyno Hanns Eisler aukštojoje muzikos mokykloje, prof. Julia Gartemann klasėje. Lev Loyko yra tarptautinių konkursų laureatas, tarp kurių 6-asis Tarptautinis konkursas CMŠ Maskvoje  (1-oji premija). Dalyvavo meistriškumo kursuose, kuriuos vedė Jurijus Bašmetas, Vilfredas Štrelė bei Tatjana Mazurenko. Lev Loyko yra Rusijos Federacijos prezidento, Ivanovo gubernatoriaus ir „Mozarteum Academy Salzburg“ stipendininkas. Atlikėjas aktyviai dalyvauja įvairiuose festivaliuose Rusijoje ir Europoje.

Robertas Grod 1991 m. gimė Lietuvoje, Vilniuje, griežti violončele pradėjo nuo šešerių metų. Baigė B. Dvariono dešimtmetę muzikos mokyklą, mokytojos J. Veiverienės klasę. Nuo 2010-ųjų studijuoja Maskvos valstybinėje P. Čaikovskio konservatorijoje, N. Šahovskajos klasėje. Dalyvavo įvairiuose nacionaliniuose festivaliuose ir konkursuose, yra Respublikinio J. Urbos stygininkų konkurso nugalėtojas ir stipendininkas. 2012-aisiais Tarptautiniame S. Kozolupovo violončelininkų konkurse Maskvoje pelnė 1 premiją.

Eugenijus Žarskus gimė 1972 m. Ramygaloje. Mokėsi Ramygalos muzikos mokykloje  (mokyt. Z. Sakalauskienės kl.). Nuo 1985 m. mokėsi Vilniaus M. K. Čiurlionio menų mokykloje (mokyt. N. Kereševičienės kl.) Tapo dviejų respublikinių, vieno tarprespublikinio ir vieno tarptautinio konkurso laureatu. Grojo su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru. Nuo 1991 m. E. Žarskus studijavo  Lietuvos muzikos akademijoje (prof. M. Azizbekovos ir B. Vainiūnaitės kl.). 1993-1995 m. pianistas mokėsi Prancūzijoje, Romainville muzikos mokykloje (prof. C. Huvė kl.) ir Montreuille muzikos mokykloje (prof. K. Kintz kl.). 1999 m. baigė magistrantūros studijas Lietuvos muzikos akademijoje. Šiuo metu atlikėjas dirba Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje. Dalyvavo Lietuvos nacionalinės filharmonijos, M. Rostropovičiaus fondo,  tarptautinio   T. Manno, Kristupo vasaros bei Tytuvėnų festivalių rengiamuose koncertuose.

Koncerto programa:

M. Reger – Suita op.131 , Nr.3 , a-moll violončelei solo

H. Vieuxtemps – Sonata altui ir fortepijonui B-dur op.36

Z. Bružaitė – Preliudas “Sapne Menulis verkė, o aš toli toli ..." altui ir fortepijonui

M. Rostropovich – Humoreska violončelei ir fortepijonui

J. Brahms – Trio op.114  (klarnetui arba altui, violončelei ir fortepijonui)