Koncerte Holokausto aukoms atminti Sietle nepamiršta ir Vilniaus geto istorija

Publikuota: 2020-01-29 Autorius: Rūta Giniūnaitė
Vašingtono universiteto kamerinis orkestras

Kai 1939 m. kovo 15 d. vokiečių kariuomenė įsiveržė į Čekoslovakiją, nacių režimas pasmerkė čekų kompozitorių žydą Erwiną Schulhoffą, gyvenusį Prahoje. Tarp pirmųjų Europos kompozitorių, kurie eksperimentavo su džiazo elementais klasikinėje muzikoje, Schulhoffas buvo gerbiamas už originalias simfonijas ir koncertus. Radikalus kairysis, per Pirmąjį pasaulinį karą sužeistas du kartus, tapo karo belaisviu.

Tačiau netgi patyręs siaubą E. Schulhoffas nesustojo kurti. Jis toliau rašė muziką po to, kai naciai 1941 m. deportavo kompozitorių į Wülzburgo koncentracijos stovyklą Bavarijoje. Įkvėpimas jį lankė iki pat mirties nelaisvėje. Erwinas yra vienas iš daugelio kompozitorių, nužudytų per Holokaustą, o dabar juos pasauliui primena meno organizacija „Music of Remembrance“ (MOR).

Sietle vykęs koncertas „Menas iš pelenų" (Art from Ashes) buvo skirtas 75-osioms Aušvico koncentracijos stovyklos, kurioje buvo nužudyta 1,6 mln. žmonių, išvadavimo metinėms atminti. Istorija buvo perrašyta tik 1945 m. sausio 27-ąją.

„Žmonės jau buvo pripažinti kompozitoriai ir menininkai, todėl Aušvice jie tęsė tai, kas jiems sekėsi geriausiai“, - sako Lexi Jason iš Niujorko žydų paveldo muziejaus. „Taip pat buvo žmonių, kurie slaptai kūrė meną patys ir liudijo tai, ką mato“.

„MOR“ įkūrėja Mina Miller sako, kad muzikos ir meno kūrimas tremtyje leido išsaugoti savo tapatybę: „Naciai norėjo visus paversti anonimais. Nuskusti galvą, duoti numerį, aprengti uniforma. Tačiau niekas negali atimti iš jūsų sielos ar idėjų. Štai apie ką yra šis koncertas. Mes švenčiame kūrybinę dvasią, žmogaus dvasią."

Skirtas atlikti muzikai iš ir apie Holokaustą, „MOR“ surinko vietinius orkestrus pristatyti kūriniams, kuriuose derinamos senos ir naujausios kompozicijos. Repertuare skambėjo net 30 kūrinių, kuriuos užsakė nepelno siekiančios organizacijos. Juos kūrė vokalinės muzikos kūrėja Lori Laitman, garsi Izraelio kompozitorė Betty Olivero ir Shinji Eshima, kurios baletą „RAkU“ 2018 m. atliko „Pacific Northwest“ baleto grupė.

Holokausto metu sukurtos muzika tapo prieinamesnė visuomenei. Keletas išskirtinių šaltinių (http://holocaustmusic.ort.org/, https://www.ushmm.org/) leidžia išgirsti to laiko klasikinius kūrinius, liaudies dainas, jidiš melodijas, pasipriešinimo dainas ir muziką iš žydų getų, tarp kurių – dainos iš Varšuvos ir Vilniaus getų.

Be Schulhoffo kūrinio styginių kvartetui, koncerte skambėjo uvertiūra orkestrui, parašyta Terezino stovykloje Čekijoje. Ją sukūrė Hansas Krása, vienas iš svarbiausių to laikmečio kompozitorių. Vėliau jis buvo išsiųstas baigti gyvenimo dienų į Aušvicą.

Koncerte skambėjo ir jautrios jidiš dainos iš  Vilniaus geto, taip pat olandų kompozitoriaus Dicko Kattenburgo kūrinys. Olandas slapstėsi nuo nacių su savo šeima, bet buvo sugautas ir nužudytas būdamas vos 24 metų amžiaus Aušvice.

Susan Gulkis Assadi, pagrindinis Sietlo simfoninio orkestro altas, yra tarp keleto Sietlo simfonijos virtuozių, kurie pasirodė „Menas iš pelenų“ vakare, įskaitant Walterį Gray'ą (violončelė), Michailą Shmidtą (pirmasis smuikas) ir Natašą Bazhanovą (antrasis smuikas). Taip pat koncertavo ir „MOR“ įkūrėjas ir pianistas Milleris.

Į sceną lipo ir jaunimas: Sietlo mergaičių ir berniukų chorai, Vašingtono universiteto kamerinis orkestras, diriguojamas Davido Aleksandro Rahbee. Solistai – du neseniai „MOR“ apdovanojimus laimėję jaunuoliai: 18-metė kontrabosininkė Sophie Denhard ir 11-metė smuikininkė Zoe Lonsinger.

Vienas iš organizacijos tikslų yra supažindinti jaunus žmones su Holokausto tikrove. „Holokaustas daugeliui žmonių dabar yra ne toks reikšmingas“, – sako Jasonas iš Žydų paveldo muziejaus. Dalis jos darbo yra organizuoti išgyvenusių šią tragediją susitikimus su moksleiviais.

Dalis jaunų žmonių nežino šio istorijos puslapio. Anot renginio organizatorių, nežinojimas gali tik paskatinti didėjantį antisemitizmo mastą JAV ir užsienyje. Tarp milijonų žuvusių ir išgyvenusių buvo ne tik kompozitorių, bet ir kitų kūrybingų žmonių. Jie pasinaudojo įkvėpimu norėdami atsiriboti nuo represijų ir nuoširdžiai fiksuoti savo kasdienius išgyvenimus.

Altininkė Assadi puikiai apibendrina tokio kūrybinio palikimo išsaugojimo svarbą: „Holokaustą patyrusių kompozitorių muzika leidžia susimąstyti, kiek talentų praradome ir kiek daug nuostabių kūrinių dar galėjo išgirsti.“

Šaltinis: https://crosscut.com/

 

 

Komentarai