Kotrynos Jogailaitės kultūrinis palikimas – „Canto Fiorito“ koncertuose-paskaitose

Publikuota: 2026-11-16 Autorius: Renata DUBINSKAITĖ
Kotrynos Jogailaitės kultūrinis palikimas – „Canto Fiorito“ koncertuose-paskaitose

Švedijos karalienės 500-osioms gimimo metinėms skirta programa skambės Kėdainiuose, Vilniuje ir Biržuose.

Šiemet minimos Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos dukters, Švedijos karalienės ir Suomijos kunigaikštienės Kotrynos Jogailaitės 500-osios gimimo metinės. Jos gyvenimas ir veikla siejo skirtingas Europos kultūrines tradicijas – nuo itališkojo Renesanso iki Šiaurės Europos dvarų. Šiai sukakčiai senosios muzikos ansamblis „Canto Fiorito“ parengė specialią programą kartu su Švedijoje muzikuojančiais atlikėjais – klavesinininke Mariangiola Martello ir liutnininku Karlu Nyhlinu. Koncertus papildys istorikės Erikos Meškauskienės pasakojimai apie Kotrynos Jogailaitės gyvenimą ir kultūrinį palikimą.

Lenkijos ir Lietuvos valdovų šeimoje augusi Kotryna buvo auklėjama italų mokytojų, kurie supažindino ją su Renesanso humanistine kultūra, kalbomis, menu ir muzika. Ištekėjusi už būsimojo Švedijos karaliaus Jono III Vazos, šias tradicijas ji atsivežė į Šiaurės Europą. Kartu su ja į Švediją atkeliavo knygos, muzikantai, menininkai ir išsilavinę dvasininkai. Kotryna prisidėjo prie Jono III Vazos dvaro kultūrinio gyvenimo formavimo, skatino itališkojo Renesanso meno, muzikos ir katalikiškosios liturgijos tradicijų sklaidą protestantiškoje Švedijos aplinkoje.

Kotrynos Jogailaitės kultūrinės nuostatos turėjo įtakos ir jos sūnaus Žygimanto III Vazos išsilavinimui. Dar vaikystėje jis mokėsi dainuoti ir groti klavesinu, o tapęs valdovu globojo muzikus, kvietė italų kompozitorius ir atlikėjus, telkė karališkąją kapelą. Jo dvare skambėjo Renesanso polifonija ir naujosios ankstyvojo baroko muzikos formos. Taip Kotrynos puoselėtos tradicijos buvo tęsiamos kitos kartos kultūriniame gyvenime.

„Canto Fiorito“ programoje skambės su Lenkijos ir Lietuvos valdovų dvaru susijusių kompozitorių Diomedeso Cato, Vaclovo Šamotuliečio ir Valentino Bakfarko kūriniai. Kitą programos dalį sudarys Kotrynos sūnaus Žygimanto III Vazos dvaro muzikinei aplinkai atstovaujančių kompozitorių Luca Marenzio, Giovanni Valentini ir Tarquinio Merula kūryba. Šių autorių muzika leis pažinti XVI–XVII a. sandūros stilistinius pokyčius – nuo Renesanso kontrapunkto iki ankstyvojo baroko išraiškos priemonių.

Koncertų-paskaitų metu istorikė, gidė ir televizijos laidų apie istoriją vedėja Erika Meškauskienė pasakos apie Kotrynos Jogailaitės gyvenimą, jos vaidmenį Švedijos karališkajame dvare ir kultūrinius ryšius, siejusius Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę su kitomis Europos valstybėmis.

Koncertai-paskaitos

Lapkričio 19 d., 17.30 val. – Kėdainių daugiakultūriame centre.

Lapkričio 20 d., 18 val. – Valdovų rūmuose Vilniuje.

Lapkričio 21 d., 16 val. – Biržų pilies bibliotekos salėje.

Koncertai nemokami. Projektą remia Lietuvos kultūros taryba ir Švedijos menų taryba.

Redaguodamas ištaisiau akivaizdžią klaidą – Žygimantas III Vaza, ne II. Taip pat suvienodinau istorikės pavardę pagal paskutinį jos paminėjimą – Erika Meškauskienė (pradžioje buvo „Meškauskaitė“).

Vienas muzikinis niuansas: Giovanni Valentini ir Tarquinio Merula pristatomi kaip Žygimanto III Vazos dvaro muzikinės aplinkos atstovai, o ne visi vienodai apibūdinami kaip nuolatiniai jo kapelos kompozitoriai. Taip formuluotė tikslesnė ir išsaugoma programos istorinė idėja.

Susiję nariai

Renata Dubinskaitė

Renata Dubinskaitė

Dainininkė

Komentarai