Kultūros mecenatystė – pasiturinčio žmogaus garbės reikalas

Publikuota: 2015-01-31 Autorius: Kultūros ministerijos informacija
Kultūros mecenatystė – pasiturinčio žmogaus garbės reikalas

Prasidėjus vieno grasiausių Lietuvos diplomatų, filantropų ir mecenatų, kompozitoriaus Mykolo Kleopo Oginskio metams, kultūros ministras Šarūnas Birutis sako, jog šie metai bus ypatingi Lietuvos kultūros ir verslo bendradarbiavimui – bus ieškoma naujų bendradarbiavimo formų,  pradėta įgyvendinti kultūros mecenatystės strategija. 2015 m. sausio 30 dieną Vilniuje verslo atstovams  pirmą kartą įteikti Kultūros ministerijos specialiai Lietuvos kultūros mecenatams sukurti ženklai.

"Turime ne tik įvertinti ir padėkoti tiems, kurie negaili nei laiko, nei lėšų, kad menas ir kūryba žengtų pirmyn, – sako Šarūnas Birutis. – Apie mecenatystės strategijos rengimą pradėjau kalbėti tik įžengęs į Kultūros ministeriją, nes būdamas versle ir vėliau dirbdamas vienoje iš įtakingiausių ES institucijų - ES Parlamente mačiau, kokią vietą šalies kultūriniame gyvenime užima verslas. Todėl ir Lietuvoje norisi prikelti senas tradicijas, kai valstybė vertino mecenatus, mokėdavo juos pagerbti ir skatinti. Svarbu ir tai, kad Metų kultūros  mecenatams ženklai teikiami tradiciniame “Metų Gazelės” verslo apdovanojimų renginyje ir tampa pavyzdžiu jaunam, besistiebiančiam ir veržliam verslui".

2014 Metų kultūros mecenatų ženklai įteikti:

1. Ramūnui Karbauskiui už suteiktą paramą projektams, kūrusiems Naisių bendruomenės gerovę;

2. Sauliui Karosui už ilgametį verslo ir kultūros bendradarbiavimo skatinimą;

3. VšĮ „Vilniaus Miesto Opera“ mecenatų grupei: Tomui Kučinskui, Arvydui Avuliui, Nerijui Dagiliui, Jonui Garbaravičiui, Viliui Kavaliauskui, Bjornar Lund, Nicolas Ortiz, Rolandui Valiūnui, Rolandui Viršilui, Antanui Zabuliui už suteiktą paramą jauniesiems menininkams.

Kultūros ministerija šiais metais pirmą kartą pakvietė organizacijas siūlyti apdovanoti kultūros mecenatus garbės ženklais „Metų mecenatas“.  Kandidatus ženklams gauti kultūros ministrui siūlė juridiniai ir fiziniai asmenys, įgyvendinantys kultūros ir meno projektus Lietuvoje. Kandidatus vertino komisija, kurią sudarė valstybės tarnautojai, verslo bei kultūros atstovai.

Specialus, kultūros ministro 2014 metų kultūros mecenato diplomas įteikiamas Gediminui Kuprevičiui už ilgametį verslo ir kultūros bendradarbiavimą. Diplomas bus įteiktas ministro padėkos vakare mecenatams Taikomosios dailės muziejuje sausio 30 dieną.

2015-uosius Seimas yra paskelbęs kunigaikščio Mykolo Kleopo Oginskio metais.  Be aktyvaus dalyvavimo politikoje, valstybės valdymo, švietimo, socialinių reformų, šis valstybės veikėjas, kompozitorius ir diplomatas daug energijos ir lėšų skyrė kultūros prieinamumui didinti, visuomenės kūrybiškumui skatinti, kultūriniam sąmoningumui ugdyti.

INTERVIU SU KULTŪROS MINISTRU ŠARŪNU BIRUČIU

Kultūros ministerija šiais metais pirmą kartą pakvietė organizacijas siūlyti apdovanoti kultūros mecenatus garbės ženklais „Metų mecenatas“. Kada gimė ši mintis?

Apie mecenatystės strategijos ruošimą pradėjau kalbėti tik įžengęs į Kultūros ministeriją, nes būdamas versle ir vėliau dirbdamas vienoje iš įtakingiausių ES institucijų - ES Parlamente, mačiau, kokią vietą šalies kultūriniame gyvenime užima verslas. Todėl ir Lietuvoje norisi prikelti senas tradicijas, kuomet valstybė vertino mecenatus, mokėdavo juos pagerbti ir skatinti. Kultūros ir verslo bendradarbiavimas – tai abipusiai naudingi santykiai, kurie užtikrina valstybės tvarų augimą, gerina sąlygas socialiniam ir ekonominiam vystymuisi. Verslas turėtų būti labiau skatinamas mecenuoti valstybei reikšmingo paveldo atkūrimą, kultūros objektus, padėti jauniems menininkams siekti profesionalumo, mecenuoti parodas ir kultūrinius renginius, inovacijas.   2015-uosius Seimas yra paskelbęs kunigaikščio Mykolo Kleopo Oginskio metais.  Be aktyvaus dalyvavimo politikoje, valstybės valdymo, švietimo, socialinių reformų, šis valstybės veikėjas, kompozitorius ir diplomatas daug energijos ir lėšų skyrė kultūros prieinamumui didinti, visuomenės kūrybiškumui skatinti, kultūriniam sąmoningumui ugdyti. Šią asmenybę būtų galima įvardyti kaip vieną iškiliausių savo epochos kultūros mecenatų to meto Lietuvoje, todėl norime, kad ir XXI amžiuje jo pavydžiu sektų kiti ir būtų pagerbti.

Kaip atrodo kultūros mecenatystė Lietuvoje Jūsų akimis?

Gaila, kad patekę į didžiojo kaimyno gniaužtus buvome priversti keisti tradicijas ir menas bei kultūra, kaip ideologiniai įrankiai tapo finansiškai kontroliuojami valdžios. Sovietmetis visiškai numarino vertybių sistemą, o kartu su ja ir mecenatystės tradicijas. Pagal Labdaringos pagalbos fondo  „Charities Aid Foundation“ sudaromą pasaulinio dosnumo indeksą „World Giving Index“, pernai Lietuva įvertina 119 vieta iš 133 (Latvija – 89, Estija – 103). Nors ši pozicija yra geresnė, nei ankstesniu laikotarpiu, tačiau galiu teigti, kad, palyginti su kitomis Europos ir pasaulio valstybėmis, Lietuva neišnaudoja labdaros ir paramos teikiamų galimybių, kurios neša naudą tiek verslui, tiek bendruomenėms ir valstybei.

Ar tam, kad šias galimybes išnaudotume užteks, kad Vyriausybė viešai pripažins mecenatystės vertę ir sistemiškai kurs prielaidas mecenavimo tradicijai formuotis? Kaip tai darysite?

Kadangi mecenavimas yra savanoriška veikla, valstybės politikos priemonės turi būti nukreiptos į procesus skatinančias priemones, aiškiai pateikiant mecenatystę teisinėje plotmėje.  Valstybės strategija turi  būti orientuota į fizinių ir juridinių asmenų skiriamos paramos kultūrai masto didėjimą ir keisti rėmimo bei filantropinės paramos elgesio modelius Lietuvoje. Kai kuriuos pokyčius galima matyti jau ir dabar - kultūros rėmėjų motyvacija keičiasi – ilgalaikės paramos kultūrai procese prekės ženklo viešinimo poreikį keičia vertybiniai dalykai. Mecenatystė tampa pasiturinčio piliečio garbės reikalas. Tačiau Vyriausybės dėmesys yra būtinas ir artimiausi darbai, kuriuos turime atlikti bus susiję su tuo, kaip ji atsakys į klausimą, ar šiuo metu galiojanti labdaros ir paramos fondų politika efektyviai išnaudoja visas galimybes propaguoti filantropines vertybes.

Ir kaip manote, ką Vyriausybė atsakys?

Mes apie tai daug diskutavome su ekspertais. Aišku, kad Lietuvoje funkcionuojanti labdaros ir paramos sistema yra pakankamai efektyviai teisiškai reglamentuota, tačiau šios sąvokos suprantamos abstrakčiai. Praktiniai pavyzdžiai rodo, kad dažnai parama galėtų būti teikiama ir fiziniams asmenims, nors galiojanti sistema to ir nenumato. Vadovaujantis „naudos visuomenei“ kriterijumi, į labdaros ir paramos akiratį patenka daug sektorių, todėl būtinas aiškumas, kurioje vietoje yra kultūra ir menas.

Lietuvoje atliktų tyrimų išvados teigia, jog viena pagrindinių kliūčių įmonėms skirti daugiau lėšų paramai yra nepakankamas valstybės ir visuomenės filantropinių vertybių pripažinimas.  Ar tai rodo, kad dalis potencialių filantropų nepasitiki visuomenės reakcija ir nejaučia politinio palaikymo?

Šiuolaikinė masinės paramos „crowdsourcing“ praktika rodo, jog anoniminiai donorai, lygiai taip pat kaip ir stambieji mecenatai teikia svarią paramą  paramos gavėjams ir aukoja pinigus ne siekdami finansinės naudos, o vadovaudamiesi filantropinėmis vertybėmis, įsitikinimais ir idėjomis. Dėl šios priežasties mecenatystės skatinimo strategija turi apimti ir stambiuosius, ir smulkiuosius mecenatus, kurie teikia prioritetą kultūrai remdamiesi tradicijomis ir vertybėmis.

2014 metų pabaigoje Ateities visuomenės institutas atliko sociologinę visų labdaros ir paramos procesų grandž̌ių atstovų apklausą: mecenatų, tarpinių institucijų ir paramos gavėjų.  Pagrindinės apklausos įžvalgos yra tai, kad Lietuvos valstybės politika nepuoselėja mecanavimo tradicijų, neskatina mecenatų indėlio į kultūros plėtrą, visuomenė nepakankamai informuojama apie filantropiją, kaip visuomenės gerovės pamatą ir vertybę,  trūksta politikos, skatinančios mecenatystės fondų veiklas, edukacinių renginių šia tema. 

Dėl šios priežasties rekomenduosime, kad vertybes atspindėtų ir įvairių amžiaus grupių ugdymo valstybinės programos. Atsižvelgiant į tai, jog filantropinė veikla dažnai pasireiškia tarpsektorinėmis iniciatyvomis, rekomenduosime stiprinti vadinamosios „tarpinės grandies“ – fizinių ir juridinių asmenų, kurie už̌tikrina skirtingų sričių sąveiką – kompetencijas. Š̌iam tikslui itin naudingi aukštos kvalifikacijos rinkodaros specialistai, iš̌manantys kultūros ir meno sektorius, kultūros ir kūrybinių industrijų vadybininkai, kapitalo pritraukimo specialistai ir kiti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pati kultūros sritis yra itin palanki filantropijos vertybių sklaidai.

Kaip rodo daugelis pavyzdžių, pažintis su šalimi ar miestu vyksta per kultūrą, t.y. per paveldo objektus, renginius ir t.t.  Todėl mecenato matomumas tampa didelis. Tačiau yra ir kitas vertybinis aspektas - paremti meno kūriniai ir kultūros reiš̌kiniai liudija ne tik donorų socialinį jautrumą, pateikia sektinus pavyzdžius, bet taip pat liudija mecenato, kūrėjo ir visuomenės kultūrinį išprusimą. Suvokimas, jog priklausai visuomenei, kuri vertina kultūrą ir meną, didina pasitikėjimą savo kompetencijomis, potencialiai įkvepia plėsti akiratį, kurti aplinką.

Skirtingai negu dauguma kitų srič̌ių projektų, menas ir kultūra gali tapti socialinės ir ekonominės pažangos varikliu – paremti meno ir kultūros projektai gali tapti efektyviomis kūrybinių industrijų veiklomis, sukurti naujas darbo vietas, padidinti sukultūrintos aplinkos vertę, o paremti meno ir kultūros srities projektai yra susiję su konkrečia vietove ir prisideda prie vietos tapatumo stiprinimo ir įvaizdž̌io gerinimo.

Komentarai