Kvartetų trečiadieniai su retai skambančia muzika

Publikuota: 2021-05-06 Autorius: Skirmantė Valiulytė
Kvartetų trečiadieniai su retai skambančia muzika

Po karantino duris koncertams su publika atvėrusi Filharmonija du ateinančius trečiadienius kviečia klausytis kvartetų muzikos. Gegužės 12 d. koncertuos ir per karantiną įrašytų Jurgio Karnavičiaus kvartetų kompaktinę plokštelę pristatys Valstybinis Vilniaus kvartetas (VVK), o gegužės 19 d. retai skambančių XX a. pradžios kūrėjų opusų programą „Kvartetai feniksai“ atliks Čiurlionio kvartetas.

Šį sezoną Filharmoniją jau ne kartą dalijosi džiugia žinia apie žymiausios Suomijos klasikinės ir šiuolaikinės muzikos įrašų leidyklos „Ondine“ užsakymu VVK atliktus vertingus įrašus. Bendradarbiaujant su „Baltic Mobile Recordings“ Filharmonijos salėje buvo įrašyti visi keturi lietuvių muzikos klasiko J. Karnavičiaus styginių kvartetai. Du pirmieji jau išleisti ir kompaktinė plokštelė pasiekė Lietuvą, leidinys bus pristatytas gegužės 12 d. koncerte. O antroji kompaktinė plokštelė (Kvartetai Nr. 3 ir Nr. 4) turėtų pasirodyti netrukus.

J. Karnavičiaus Styginių kvartetus VVK ketino atlikti Filharmonijos 80-ajame sezone, ciklo „Atverk užmaršties vartus“ koncertuose. Pandemijai sujaukus koncertinius planus, gyvai publika J. Karnavičiaus kvartetų muzikos galės paklausyti tik dabar, specialiai rengiamame kvartetų kompaktinės plokštelės pristatyme. Skambės Styginių kvartetai Nr. 1 g-moll, op. 1, ir Nr. 2 d-moll, op. 6.

Pirmąjį styginių kvartetą g-moll Karnavičius sukūrė 1913 m. Peterburge, tik baigęs studijas. Kvarteto premjera įvyko 1916 m., pats autorius premjeroje nedalyvavo (buvo karo fronte). Kūrinys priskirtinas ankstyvajam J. Karnavičiaus kūrybos laikotarpiui. Tai – klasicistiškai skaidrus, tipiškos žanrui 4 dalių struktūros kvartetas, kurį, anot muzikologės Jūratės Burokaitės (parašiusios knygą „Jurgis Karnavičius“, 2004), pats autorius apibūdino kaip savo kūrybinio kelio pradžią.

Antrasis styginių kvartetas d-moll buvo sukurtas 1917 m. ypatingomis sąlygomis, karo nelaisvėje. Manoma, kad šis kvartetas pirmą kartą buvo atliktas kompozitoriui grįžus į Peterburgą viename iš vakarų-susitikimų, surengtų čia 1923 m. veikusios Šiuolaikinės rusų muzikos propagandos draugijos. Hipotetiškai kūrinys galėjo būti atliktas ir anksčiau, stovykloje Jozefštate, kur nenuilstantis Karnavičius buvo subūręs styginių kvartetą ir pats jame griežė altu. Šiame kūrinyje, labiau nei Pirmajame kvartete, atsiskleidė „sidabro amžiaus“ pasaulėjautos atgarsiai. Antrajame kvartete atsiranda daugiau intonacinių prasminių „planų“, harmoninių muzikos vingrybių, suteikiančių skambesiui ypatingo rafinuotumo. Čia praplečiamos tonalumo ribos, muzikoje netrūksta dramatizmo, pabrėžiami kontrastai.

Džiugu, kad XX a. kamerinės muzikos lobynui priskirtina Jurgio Karnavičiaus kūryba vėl atgyja. Tikėkimės, CD įamžinti kvartetai plačiai pasklis po pasaulį.

Mažiau žinomus XX a. pradžios kūrėjų opusus gegužės 19 d. rengiamame kamerinės muzikos koncerte pasišovė pristatyti ir kitas entuziastingas Filharmonijos kolektyvas – Čiurlionio kvartetas. Retai skambančius kūrinius kvartetas pasirinko kaip dozę geros muzikos, kurią mūsų klausytojai, tikėkimės, atras iš naujo. Skambės Wilhelmo Stenhammaro Styginių kvartetas Nr. 2 c-moll, op. 14, ir Ralpho Vaughano Williamso Styginių kvartetas Nr. 1 g-moll.

Švedų kompozitoriaus W. Stenhammaro kamerinė kūryba laikoma svarbiausia jo darbų dalimi, tačiau jo styginių kvartetai kurį laiką buvo primiršti. Pats išgarsėjęs kaip pianistas, Stenhammaras parašė įspūdingų fortepijoninių kvintetų, glaudžiai bendradarbiavo su „Aulin Quartet“ – įžymiu ir tuo metu vienu geriausių Europoje Švedijos styginių kvartetu. Tad autorius buvo puikiai perpratęs styginių kvarteto specifiką, instrumentų tembrų niuansus ir techniką. Antrąjį Stenhammaro styginių kvartetą c-moll, keturių dalių, įkvėpė Beethoveno kūryba (nerimastingame Scherzo cituojama pagrindinė Beethoveno kvarteto, op. 95, Scherzo tema), jis laikomas vienu svarbiausių autoriaus darbų. Ši muzika, nors ir kupina romantiško patoso, skamba efektingai, koncertiškai ir moderniai.

Anglo R. V. Williamso kūryba sužydėjo autoriui perkopus 50-metį. O ir pats kompozitorius gana vėlai, tik būdamas 36-erių, nusprendė grįžti prie kompozicijos studijų. Po pamokų pas Maurice’ą Ravelį Paryžiuje Williamsas sukūrė savo Pirmąjį styginių kvartetą g-moll, kuriame jaučiama Ravelio, taip pat Claude’o Debussy įtaka, ryškūs impresionistiniai potėpiai. Vis dėlto šioje muzikoje atsiskleidžia ir Williamso fantazija bei savitumas, ypač finale, pasižyminčiame veržlumu, liaudiškų šokių koloritu ir galinga energija.

Kvartetų trečiadieniai su publika Filharmonijos Didžiojoje salėje vyks: gegužės 12 d. 19 val. – Jurgio Karnavičiaus kvartetų kompaktinės plokštelės pristatymas; gegužės 19 d. 19 val. – koncertas „Kvartetai feniksai“.

Komentarai