Lemtingos meilės labirintai pagal Bélą Bartóką

Publikuota: 2018-06-26 Autorius: Renata Baltrušaitytė
Lemtingos meilės labirintai pagal Bélą Bartóką

Rugsėjo 28 ir 29 dienomis Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras naują sezoną išdidžiai pasitiks su vengrų kompozitoriaus Bélos Bartóko muzika. Pirmojoje sezono premjeroje žiūrovai išvys vengrų kompozitoriaus vienaveiksmių kūrinių diptiką, vienijantį baletą „Stebuklingas mandarinas“ ir operą „Hercogo Mėlynbarzdžio pilis“.

Šie B. Bartóko (1881-1945) kūriniai pasaulio teatruose dažnai rodomi vieno spektaklio metu. Įprastai tokį vakarą pradeda opera, tačiau LNOBT žiūrovai pirmąjį stebės baletą. Mat premjeros kūrėjų komanda, vadovaujama žymaus choreografo, LNOBT baleto meno vadovo Krzysztofo Pastoro ir vengrų režisieriaus Csabos Kaelio, „Hercogo Mėlynbarzdžio pilies“ istoriją ketina pateikti kaip „Stebuklingo mandarino“ pagrindinio veikėjo priešmirtinį prisiminimą. Tad Mandarinas ir Hercogas Mėlynbarzdis šioje koncepcijoje –tarsi vienas personažas.

Pasak K. Pastoro, baletas „Stebuklingas mandarinas“ pasakoja brutalią didmiesčio istoriją, kurioje muštynių daugiau nei meilės duetų. Tai istorija apie gatvėje parsidavinėjančią Moterį, kuri vieną po kito sutinka tris vyrus: pagyvenusį poną, jauną vaikiną ir galiausiai – paslaptingąjį Mandariną. Visus juos lydi mirties ženklas: po susitikimo su Moterimi visi vyrai žūsta. Tačiau Mandariną ir Moterį sieja ypatingas neišsipildžiusios aistros ryšys. Todėl kai Moters suteneriai bando sunaikinti atkaklųjį Mandariną, nužudytas jis kaskart atgimsta: begalinis troškimas būti su mylimąja prikelia jo gyvybines jėgas. Ir tik tuomet, kai Moteris pagaliau atsako į meilužio jausmus, stebuklingasis Mandarinas miršta. O mirdamas prisimena, koks negailestingas kadaise buvo jį mylėjusioms moterims...

Vengrų režisierius Cs. Kaelis „Hercogo Mėlynbarzdžio pilį“ linkęs vadinti labiau misterija nei opera: mat kūrinys nepasižymi nei dideliais chorais, nei personažų gausa. Visas dėmesys jame sutelktas į du vienas kito paslaptis siekiančius perprasti veikėjus – Juditą ir Hercogą Mėlynbarzdį. Yra žinoma, kad B. Bartókas, rašydamas „Hercogo Mėlynbarzdžio pilį“, studijavo viduramžių Transilvanijos tautosaką, todėl pats šį savo kūrinį vadino „transilvaniškąja opera“. Nieko stebėtina, kad režisieriai jos interpretavimui neretai pasitelkia „drakuliškus“ įvaizdžius. Visgi LNOBT premjeroje publika nieko panašaus neišvys.

Operos libreto pagrindu pasirinkta prancūzo rašytojo Charles‘o Perrault sukurta pasaka apie Mėlynbarzdį, kuris po vestuvių pokylio nuotaką parsigabena į jam priklausančią pilį. Pilis apylinkėse garsėja tuo, kad trys jos slenkstį peržengusios moterys – jaunosios Mėlynbarzdžio žmonos ­– viena po kitos paslaptingai pradingdavo. Kitas merginas tai baugina, bet kartu ir vilioja: joms smalsu sužinoti, kas pilyje dedasi. Judita, nepaisydama Mėlynbarzdžio įspėjimų, sugeba įveikti septynių pilies kambarių išbandymų labirintą, atveriantį tamsiausias vyro sielos paslaptis. Ji neišsigąsta nė trijų buvusių Mėlynbarzdžio žmonų išverktų ašarų ežero, tačiau ar vien jos pasiryžimo pakaks laimingai poros ateičiai?..

Įdomu, jog „Hercogo Mėlynbarzdžio pilį“ B. Bartókas parašė 1911 m., tačiau pasaulinė šios operos premjera Vengrijos karališkajame operos teatre Budapešte įvyko lygiai prieš 100 metų – 1918-aisiais. O tai reiškia, kad „Hercogo Mėlynbarzdžio pilį“ galima vadinti Lietuvos nepriklausomybės amžininke.

Pirmosios LNOBT sezono premjeros kūrėjai lietuvių publikai jau gerai pažįstami. K. Pastoras yra baletų „Bolero“, „Tristanas ir Izolda“, „Spragtukas“, „Romeo ir Džuljeta“ autorius. Vengrų režisierius Cs. Kaelis anksčiau Vilniuje režisavo spektaklį „Aleksandro puota“. Scenografiją abiem B. Bartóko opusams kurs slovakų dailininkas Borisas Kudlička, pažįstamas iš operos „Borisas Godunovas“ pastatymo, o kostiumų dailininkė iš Olandijos Tatyana van Walsum buvo baleto „Romeo ir Džuljeta“ kūrybinės komandos narė. Pirmosios sezono premjeros muzikos vadovas ir dirigentas – Robertas Šervenikas.

Komentarai