Lietuviškos muzikos sąskambiai Kauno valstybinio choro koncerte Prahoje

Publikuota: 2016-05-31 Autorius: Rimantas Klevečka
Lietuviškos muzikos sąskambiai Kauno valstybinio choro koncerte Prahoje

Subrandinusi ir pasauliui padovanojusi A. Dvoržako,  L. Janačeko,  B. Smetanos kūrybą, dar ir šiandien tebesauganti prisiminimus apie W. A. Mozartą Čekijos sostinė Praha ne mažiau garsi ir dabar, XXI amžiuje čia vykstančiais muzikos festivaliais.

Nuo 1946 metų rengiamo „Prahos pavasario“, kurio pagrindiniai akcentai šiemet buvo susiję su Ispanijos ir Baltijos šalių muzika, organizatorių kvietimu Čekijoje lankęsis Kauno valstybinis choras, gegužės 23-24 d. šios šalies publiką supažindino su Lietuvos chorinio dainavimo tradicijomis, pristatė įvairų mūsų šalies kompozitorių chorinės muzikos repertuarą.

Neorenesansinėje „Rudolfinum“ salėje, koncertinei paskirčiai naudojamoje beveik pusantro šimto metų, choras drauge su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru pirmąsyk Čekijoje atliko prieš du dešimtmečius sukurtą B. Kutavičiaus oratoriją „Epitafija praeinančiam laikui“, muzikine kalba vaizdžiai pasakojančią permainingą Lietuvos, jos sostinės – Vilniaus istoriją ir sulaukusią gyvo publikos susidomėjimo.

Koncerto klausėsi ir Čekijoje su vizitu viešėjęs Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Audrius Butkevičius bei Vyriausybės vadovas – Bohuslav Sobotka.

Choro meno vadovas Petras Bingelis pažymėjo: „Rudolfinum“  - unikali istorinė koncertinė erdvė, išsiskirianti puikia akustika, kurią  choras jau turėjo galimybę išmėginti prieš dvidešimt vienerius metus, kai diriguojamas J. Frantzo čia atliko C. Orffo kantatą „Carmina Burana“.

Pagrindinis choro pasirodymas festivalyje įvyko gegužės 24 d. Šiam renginiui parinkta nemažiau unikali erdvė – Šv. Simono ir Judo Tado bažnyčia, garsėjanti iki šiol veikiančiais, unikalaus skambesio istoriniais vargonais, kuriais kadaise yra groję tokie muzikos virtuozai kaip W. A. Mozartas ir J. Haydnas. 1989 metais gailestingųjų brolių vienuolijai grąžinta šventovė šiandien yra įgijusi naują paskirtį ir tapusi Prahos simfoninio orkestro namais bei 400 klausytojų talpinančia koncertų sale.

Koncerto programai, kurios pagrindą sudarė lietuvių kompozitorių kūriniai, parinktos išimtinai a capella atliekamos kompozicijos.

„Choro galimybės geriausiai atsiskleidžia dainuojant a capella, todėl atlikti festivalyje pasirinkti būtent šios rūšies kūriniai. Dviejų dalių koncerto programa nuo įspūdingiausio XVI a. anglų kompozitoriaus T. Tallio kūrinio – 40 vokalinių balsų moteto „Spem in alium“ iki subtiliai aranžuotų liaudies dainų buvo tartum kvietimas klausytojui leistis į turtingą muzikinę kelionę nuo Renesanso iki šiuolaikinės lietuvių muzikos“ – teigė choro antrasis dirigentas Mindaugas Radzevičius.

Pirmojoje koncerto dalyje nuskambėjo minėtas T. Tallio motetas „Spem in alium”, V. Barkausko aštuoniems balsams sukomponuota „Stabat Mater”, japonų kompozitoriaus Ko Matsushita „Psalmė Nr. 100 (Jubilate Deo)”, Juozo Naujalio „Verkit, aniuolai” bei H. Góreckio „Amen”.

Antrojoje dalyje dar išsamiau pristatyta lietuvių autorių – M. K. Čiurlionio,  E. Balsio, A. Bražinsko, V. Augustino, V. Miškinio kūryba, ypač kompozicijos, parašytos lietuvių liaudies dainų tekstais. Neužmiršta liko ir festivalio šeimininkų – čekų muzika. Koncerte atlikti B. Martinu „Madrigalai“.

Koncertui pasibaigus, klausytojas Dominik Fojtu išreiškė susižavėjimą aukštu meniniu choro lygiu, atlikimo energija ir teigė, kad a capella atliekamos chorinės muzikos, o juo labiau lietuvių kompozitorių, koncertai Čekijoje esantys retenybė, todėl jam tai buvęs nepaprastai malonus ir įsimintinas vakaras.

Čekų muzikologė – Vera Vejvodova, apibūdindama choro pasirodymą, teigė, jog tai esantis su tuo, kas įmanoma, besiribojantis chorinės muzikos atlikimo menas. Pasak jos, choras pasižymi charakteringu interpretavimo stiliumi ir specifiniu – jautriu, tiksliu, užtikrintu skambėjimu. 

 

 

 

 

Komentarai