Lietuvos himną operos solistai užveda su ypatingu jauduliu

Publikuota: 2019-07-05 Autorius: Renata Baltrušaitytė
Lietuvos himną operos solistai užveda su ypatingu jauduliu

Artėja liepos 6-oji – Valstybės diena, kai saulei leidžiantis per Lietuvos kalvas ir klonius nusiris „Tautiškos giesmės“ aidas. Kas valstybinį himną giedos dideliame tautiečių būryje, kas – jaukiame šeimos ratelyje. O kur žodžius „Lietuva, Tėvyne mūsų...“ šventinį vakarą ruošiasi tarti galingi operos balsai?

To pasiteiravome trijų „Kandido“ premjerai Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre besirengiančių dainininkų, kurie visi prireikus galėtų profesionaliai atlikti ne tik Tautišką giesmę, bet ir dar bent vienos valstybės himną.

Himnas - šalies vizitinė kortelė

Tenoras Rafailas Karpis prieš gerą dešimtmetį tai įrodė „Siemens“ arenoje, kai prieš Vilniaus „Lietuvos ryto“ rungtynes su Tel Avivo „Maccabi“ komanda kartu su žaidėjais ir krepšinio sirgaliais atliko ne tik „Tautišką giesmę“, bet ir Izraelio valstybinį himną – „Hatikvah“ („Viltis“). Pastarąjį solistas išmoko paauglystėje dalyvaudamas Lietuvos žydų bendruomenės organizuojamose vasaros stovyklose.

„Viešai užvedant bet kurios valstybės himną apima išskirtinis jaudulys, nes himnas – tai ne šiaip daina arba operos arija. Jį giedodamas prisiimi visiškai kitokią atsakomybę ir ypatingą misiją, pareigą tinkamai pagerbti savo šalį. Himnas yra muzikinė šalies „vizitinė kortelė“, ir kiekvienas valstybės gyventojas jame atranda mažytį savo paties sielos atspindį. Tautiška giesmė buvo sukurta tuo metu, kai lietuviai apie savo valstybę tegalėjo pasvajoti. Bet joje sudėti visi esminiai kelrodžiai, vedantys į nepriklausomybę: pabrėžtos gilios istorinės tautos šaknys ir pagarba joms, atspindėta tautinė savimonė ir akcentuotos svarbiausios vertybės, leidžiančios lietuviams natūraliai jaustis tarp kitų Europos tautų“, – teigia R. Karpis.

Liepos 6-osios vakarą „Tautišką giesmę“ solistas kartu su kitais žinomais atlikėjais giedos Kauno rajono gyventojų šventėje, vyksiančioje vaizdingoje Lietuvos vietoje – Raudondvario dvare. Ir tai nebus vienintelis R. Karpio pasirodymas šią vasarą: neseniai kartu su pianistu Dariumi Mažintu jis gastroliavo Londone, kur pristatė žydiškų dainų programą, o praėjusį sekmadienį dalyvavo labdaros ir paramos fondo „Rugutė“, besirūpinančio onkologinėmis ligomis sergančiais vaikais, paramos koncerte „Muzikinis linkėjimas“ Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje.

Tekstas sudėtingesnis nei latviškas

Rygoje užaugusi, bet beveik dešimtmetį Vilniuje gyvenanti operos solistė Gunta Gelgotė prisipažįsta, kad „Tautiškos giesmės“ giedoti scenoje jai iki šiol neteko, nors „Beauštančią aušrelę“ koncertuose atlieka dažnai. O jeigu tektų – prieš tai turėtų rimtai pasikartoti tekstą, kurio Lietuvos himne gerokai daugiau nei latviškame „Dievs, sveti Latviju!“ („Dieve, laimink Latviją!“). Kompozitoriaus Karlio Baumanio sukurtame Latvijos himne tie patys du trumpi posmeliai giedotojų kartojami dukart.

„Kol neprasidėjo repeticijos, su vaikais ilsimės Liepojos pajūry. O prasidėjus Thomo Manno festivaliui atvyksime į Nidą, kur kartu su vyru, fleitininku Giedriumi Gelgotu, atliksime specialiai mums Onutės Narbutaitės parašytą kūrinį „Labirintas sopranui ir fleitai““, – savo vasaros planus dėsto G. Gelgotė.

Muzikantų poros 5-erių metų sūnus Karolis ir metais jaunesnė dukra Rūta vienodai laisvai kalba ir lietuviškai, ir latviškai. Kol kas mažieji prisimena tik atskiras Lietuvos himno eilutes, užtat jau moka latvių ir lietuvių liaudies dainų. Tam, kad ateityje juos išmokytų lietuviškų sutartinių, kurių unikalumu itin žavisi, G. Gelgotė stengiasi kuo daugiau jų išmokti iš savo draugių lietuvių. Dainininkė įsitikinusi, kad mokytis liaudies dainų – ne tik etnografų, bet visų save gerbiančių kiekvienos tautybės atstovų reikalas.

Tegu saulė Lietuvoj...

Donecko srityje gimęs baritonas Eugenijus Chrebtovas „Tautišką giesmę“ giedoti sakosi išmokęs tuomet, kai persikėlė gyventi į Vilnių ir čia pradėjo lankyti rusakalbių vidurinę mokyklą. „Joje dirbo puiki lietuvių kalbos mokytoja, kurios padedamas palengva mokiausi anksčiau negirdėtos sau kalbos. Už tai, kad šiandien sugebu lietuviškai dainuoti be akcento, visų pirma jai turėčiau būti dėkingas“, – pripažįsta solistas.

E. Chrebtovui jau ne kartą teko giedoti „Tautišką giesmę“ ir šventiniuose koncertuose, ir arenose prieš krepšinio rungtynes. Solistas neslepia, kad jam, kaip ir daugumai lietuvių, kebliausia himno vieta – posmelis „Tegu saulė Lietuvoj tamsumas prašalina...“, kuriame vietoj Vinco Kudirkos parašytų žodžių „saulė Lietuvoj“ neretai nuskamba „saulė Lietuvos“. Tad į šią frazę, kartodamas „Tautiškos giesmės“ žodžius prieš kiekvieną pasirodymą, E. Chrebtovas atkreipia ypatingą dėmesį.

Šįmet liepos 6-ąją baritonas himną giedos Panevėžio Skaistakalnio parke vyksiančioje Valstybės dienos šventėje. „Ne visi renginiuose dalyvaujantys lietuviai kartu su solistais himną pradeda nuo pat pirmųjų jo eilučių, tačiau paskutinieji „Tautiškos giesmės“ žodžiai būna užplėšiami taip garsiai, kad visiems susirinkusiems, rodos, sprogs ausų būgneliai“, – daugiamete valstybinių švenčių patirtimi linksmai dalinasi E. Chrebtovas.

Pasidžiaugę vasara, rugpjūčio pradžioje visi trys operos solistai sugrįš į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro repeticijų sales, kur kartu su premjeros statytojais pradės L. Bernsteino operetės „Kandidas“ muzikines repeticijas. G. Gelgotei šiame spalvingame pastatyme skirta Kunigundos, E. Chrebtovui – Maksimiljano, o R. Karpiui – Gubernatoriaus ir Vandandendūro partijos. Pirmieji „Kandido“ spektakliai bus parodyti atidarant naują teatro sezoną rugsėjo 13, 14 ir 15 dienomis.

Komentarai